Tai nepraspūrdo pro akis Europos Komisijai, kuri už netinkamą taisyklių dėl nuotekų tvarkymo įgyvendinimą prieš Lietuvą pradėjo pažeidimo nagrinėjimo procedūrą. Jeigu pažeidimo nepašalinsime, mūsų šaliai gresia milijoninė bauda.
Būdelės – beveik kiekvienoje kaimo sodyboje
Danguolė iš Grinių kaimo (Kelmės r.) sako, kad lauko tualetas namuose įrengtas iš praktiškumo.
„Mes ūkiškai gyvename, einame į tvartą, o vasarą yra ir daržas, kuri reikia prižiūrėti. Nejaugi dabar lėksi suprakaitavęs, pasmirdęs į kambarį? Tam yra būdelė“, – sako ji.
„Tik ji, aišku, turi būti kaip reikiant sutvarkyta. Mūsų yra iškalkinta, padažyta, su šiukšlių dėže“, – pridura pašnekovė.
Lauko tualetą Grinių kaime turi ne tik Danguolė. Jos teigimu, po vieną tokią išvietę yra beveik kiekvienoje kaimo sodyboje. Nemažai lauko tualetų žmonės pasiliko dar iš tų laikų, kai nebuvo populiaru tualetus įsirengti viduje.
Danguolė sako, kad svarbiau ne atsisakyti lauko tualetų, o tinkamai pasirūpinti nuotekomis. Nuotekas iš griniškės sodybos bent kartą per metus išveža įmonės „Kelmės vanduo“ transportas.
„Mašina paruošta kaip reikiant, ne kažkoks gaziukas supuvęs. Atvažiavo – aš net išsižiojau: mašina ne tik didelė, bet ir sutvarkyta“, – sako Danguolė.
Nuotekų ištraukimo mobiliosiomis transporto priemonėmis paslauga Kelmės rajone kainuoja 9,58 eurų už vieną kubinį metrą. Gyventojams, neturintiems galimybės prisijungti prie centralizuotų tinklų, po savivaldybės dotacijos paslaugos kaina krenta iki 6,29 eurų.
Tiesa, Griniuose gyvena vos apie 200 žmonių, todėl pagal Europos Sąjungos taisykles šio kaimo gyventojai neprivalo atsisakyti lauko tualetų, mat EK direktyvoje reikalaujama, kad nuotekų surinkimo ir valymo sistemos būtų įrengtos visose gyvenvietėse, kuriose daugiau kaip 2 000 gyventojų.
Kita vertus, Kelmės rajono savivaldybė pati imasi spręsti nuotekų tvarkymo problemą, suteikdama paramą. Savivaldybė kasmet skiria dalinę kompensaciją gyventojams, kai nėra techninės galimybės prisijungti prie centralizuotų nuotekų surinkimo tinklų ir gyvenamosiose teritorijose yra iki 2000 gyventojų. Savivaldybė kompensuoja iki 50 procentų atliktų darbų išlaidų, tačiau ne daugiau kaip 1000 eurų nuotekų valymo įrenginiams įrengti.
Lauko tualetus dar ir parduoda: štai, kiek kainuoja
Kol valdžia suka galvas, kaip atpratinti gyventojus nuo lauko tualetų, internete apstu skelbimų apie parduodamas išvietes. Ir tai ne biotualetai, o paprasčiausi „nameliai“ ar tupyklos.
Štai socialinaime tinkle „Facebook“ – skelbimas: parduodamas naujas medinis lauko tualetas. Kaina – 400 eurų.
Daugiau skelbimų galima rasti portale „Skelbiu.lt“. Pavyzdžiui, „beveik nenaudotas“ medinis tualetas kainuoja 330 eurų, kitas rankų darbo medinis tualetas su atvežimu kainuoja 300 eurų.
O paprasčiausią tupyklą galima įsigyti ir už 40 eurų. „Elegantiška, europietiška, higieniška!“ – nurodoma skelbimo aprašyme.
Ministerija atsakė, kad privalo prisijungti prie centralizuotų tinklų
Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkė Aistė Gedvilienė nesiima prognozuoti, ar ateityje lauko tualetai išnyks.
„Tai kartais yra susiję ir su individualiais žmonių sprendimais bei atskirų vietovių prisijungti prie centralizuotos nuotekų sistemos galimybėmis“, – teigia ji.
Vis dėlto valstybės tikslas yra užtikrinti, kad nebūtų teršiama aplinka, o tai yra kiekvieno gyventojo pareiga, sako parlamentarė. Vienas iš būdų saugoti aplinką – prisijungti prie centralizuotos nuotekų surinkimo sistemos.
Aplinkos ministerijos Taršos prevencijos politikos grupės patarėjas Irmantas Valūnas paaiškino, kad prisijungti prie centralizuotų nuotekų tinklų gyventojai privalo, jei Aplinkos apsaugos departamentas arba savivalda nustato, kad gyventojo individualiai tvarkomos nuotekos pažeidžia reikalavimus (jei išleidžiamos nevalytos ar nepakankamai išvalytos nuotekos, arba savivalda, jei pažeisti įrenginio priežiūros reikalavimai) ir jei prie asmens sklypo yra centralizuota infrastruktūra, prie kurios galima prisijungti.
Kai gyventojai neturi galimybės prisijungti prie centralizuotos sistemos (pavyzdžiui, gyvena vienkiemyje), jie turėtų kreiptis į vandens tiekimą ir nuotekų valymą organizuojančią savivaldybę. Ji turi informuoti, ar gyventojo gyvenamasis namas yra viešojoje geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo teritorijoje. Jeigu atsakymas bus teigiamas, suteiks informaciją, kada ir kokiu būdu planuojama jūsų būstui teikti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugas.
„Jei galimybės prisijungti prie centralizuotų nuotekų sistemos nebūtų, reikėtų įsirengti individualų nuotekų tvarkymo įrenginį“, – priduria I. Valūnas.
A. Gedvilienė pažymi, kad visų aplinkosauginių reikalavimų tikslas ir yra „tvarkyti nuotekas, o ne kažką griauti ar drausti“. Taigi jeigu gyventojai turi lauko tualetą, bet tinkamai pasirūpina nuotekomis, jie neprivalo žūtbūt atsisakyti išvietės.
„Jei [nuotekų] ištraukimas yra tinkama nuotekų tvarkymo priemonė, teršalai nepatenka į aplinką, nuotekos išvežamos į šalinimo vietą, tada tokia priemonė gali būti laikoma tinkama“, – komentuoja A. Gedvilienė.
Kompensacijos ir paramos
Aplinkos ministerija nekompensuoja gyventojų patirtų išlaidų prisijungiant prie centralizuotų geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų surinkimo tinklų, tačiau žada įrengti naujas arba atnaujinti esamas sistemas.
„2021–2027 m. laikotarpyje yra numatyta skirti regionams 139 mln. eurų ES lėšų geriamojo vandens tiekimo sistemų plėtrai ir rekonstrukcijai, taip pat nuotekų tvarkymui gyvenvietėse, turinčiose nuo 200 iki 2 000 gyventojų“, – teigia I. Valūnas.
Taigi vietovių, tokių kaip Griniai, gyventojams, turėtų atsirasti daugiau galimybių nuotekas tvarkyti centralizuotai.
„Atkreipiu dėmesį, kad prisijungiant prie nuotekų tinklų, gyventojams atliekų tvarkymas kainuoja pigiau nei jas tvarkant savarankiškai“, – sako A. Gevilienė.
Norėdami prisijungti prie geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros gyventojai turėtų kreiptis į geriamojo vandens tiekėją ir nuotekų tvarkytoją.
Dalis savivaldybių savo iniciatyva finansuoja individualių nuotekų tvarkymo sistemų įrengimą gyvenamuosiuose namuose. Be Kelmės tokias kompensacijas iš savo biudžeto moka dar apie 39 savivaldybės.
„Apie 40 savivaldybių savo iniciatyva finansuoja arba kompensuoja dalį išlaidų už individualių nuotekų tvarkymo sistemų įsirengimą gyvenamuosiuose namuose. Todėl žmonės turėtų rasti jiems patiems priimtiniausią sprendimą“, – pažymi A. Gevilienė, pridurdama, kad savivaldybių aktyvų įsitraukimą į nuotekų tvarkymą vertinu teigiamai.
Renka duomenis apie pažeidėjus
Nuo šių metų sausio 1 d. pradėjo veikti Nuotekų tvarkymo informacinė sistema (NTIS). 1,12 mln. eurų kainavusioje sistemoje kaupiami ir tikslinami duomenys apie namų ūkius, kurie individualiai tvarko nuotekas, nuotekų išvežimus, individualių nuotekų įrenginių sumontavimą.
Anot I. Valūno, individualių nuotekų įrenginių, taip pat lauko tualetų turėtojai neprivalo registruotis NTIS. Tačiau informacija apie lauko tualetų savininkus į sistemą pateks, naudojant įvairius viešai prieinamus duomenų šaltinius, pasitelkiant nuotekų vežėjų pateiktą informaciją apie nuotekų išvežimą ir pan.
„Analizuojant sistemos duomenis bus aiškiai matyti, kurie namų ūkiai nuotekas tvarko ne pagal reikalavimus.“, – priduria jis.
Be to, nuo šiols individualių nuotekų valymo įrenginių, iš kurių nuotekos išleidžiamos į aplinką, turėtojai kartą per metus privalės patikrinti nuotekų mėginį akredituotose laboratorijose.
„Šias paslaugas teikiančias laboratorijas taip pat galima rasti NTIS. Nuotekų tyrimo rezultatai bus įvedama į NTIS“, – teigia I. Valūnas.
Tyrimų kainą nustato pačios laboratorijos, o šiuo metu ji prasideda nuo maždaug 60 eurų.
Nesilaikantiems reikalavimų – baudos
Už netinkamą nuotekų valymą gyventojai gali sulaukti baudų. Pagal Administracinių nusižengimų kodekso 268 str. iš gaunamo paviršinio vandens, išleidžiamų nuotekų arba su nuotekomis išleidžiamų teršalų apskaitos ir ataskaitų teikimo reikalavimų pažeidimas užtraukia baudą asmenims nuo 60 iki 120 eurų. Juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 600 iki 900 eurų.
Vis dėlto ne kiekvienas baudą gali lengvai susimokėti, turint omenyje, kad dažniausiai prie centralizuotų nuotekų valymo sistemų nėra prisijungę pensininkai, nepasiturintys žmonės. Ar įmanomos alternatyvos priisimti atsakomybę nemokant baudų?
„Kiekvieno asmens pareiga yra tinkamai tvarkyti nuotekas. Sprendimą dėl baudos neskyrimo ar jos sumažinimo gali priimti baudą skirianti institucija“, – atsako I. Valūnas.
Savo ruožtu A. Gedvilienė sako, kad pagrindinis tikslas nėra nubausti žmones.
„Bendraujant su kontroliuojančiomis institucijomis girdžiu, kad nėra tikslo skirti žmonėms baudas, pirminis tikslas yra skatinti gyventojus nuotekas tvarkyti pagal reikalavimus“, – teigia A. Gevilienė.
Prieš porą metų EK į dabartinę direktyvą įtraukė nuostatą nuo 2025-ųjų įvesti privalomas individualių įrenginių inspekcijas, kad aplinkosaugos inspektoriai galėtų tikrinti, ar teisėtai nuotekos išvežtos į nuotekų valyklą. Tačiau tai tik siūlymas, dėl kurio dar vyksta diskusijos.
„2024 m. sausio 29 d. ES Taryba ir Europos Parlamentas preliminariai susitarė, kad šiuos reguliarius patikrinimus kompetentingos institucijos turėtų atlikti remdamosi rizika grindžiamu požiūriu. Šiuo metu Europos Parlamentas dar nėra priėmęs peržiūrėtos direktyvos. Todėl dar negalima pasakyti, ar ir kada šis reikalavimas įsigalios“, – teigiama EK atstovybės komentare.
I. Valūnas pažymėjo, kad kol kas nepriimtoje direktyvoje yra idėja registruoti individualius nuotekų tvarkymo įrenginius. Tai jau daroma Lietuvoje.
„Yra parengtas direktyvos dėl miestų nuotekų valymo projektas, ji kol kas nepriimta. Joje siūloma, kad individualūs nuotekų tvarkymo įrenginiai būtų registruojami. Lietuvoje tai jau yra atliekama minėtoje Nuotekų tvarkymo informacinėje sistemoje“, – komentuoja I. Valūnas.
Šiuo metu taip pat siūlomos naujos taisyklės, pagal kurias griežtesni nuotekų tvarkymo reikalavimai galiotų gyvenvietėms, kuriose gyvena daugiau nei 1 000 žmonių. Tačiau tai yra tik pasiūlymas, dėl kurio vyksta derybos tarp Europos Parlamento valstybių narių.
Prieš Lietuvą pradėta pažeidimo procedūrą: gresia milijoninė bauda
Už ES netinkamą taisyklių, susijusių miesto nuotekų valymu, įgyvendinimą 2017 m. vasario mėnesį EK prieš Lietuvą pradėjo pažeidimo nagrinėjimo procedūrą. 2019 m. sausio 24 d. išsiųsta pagrįsta nuomonė – tai antrasis pažeidimo nagrinėjimo etapas. Šiuo metu vyksta bendradarbiavimas tarp Europos Komisijos ir Lietuvos institucijų dėl tolimesnių veiksmų.
Kol kas daugiausiai trūkumų dėl nuotekų tvarkymo pastebima daugiau nei 2 000 gyvenojų turinčiuose Lietuvos miestuose.
„Nors Lietuva yra nustačiusi būtinas taisykles ir padarė didelę pažangą, kad įgyvendintų direktyvos reikalavimus, dar reikia papildomų veiksmų, kad šalyje būtų tinkamai reguliuojamos ir kontroliuojamos atskiros atitinkamos sistemos aglomeracijose, turinčiose daugiau kaip 2 000 gyventojų. Taip pat raginama toliau dėti pastangas didinant centralizuoto miesto nuotekų surinkimo paslaugų prieinamumą žmonėms, gyvenantiems aglomeracijose, kuriose yra 2 000 ar daugiau gyventojų“, – rašoma EK atstovybės Lietuvoje komentare.
Už pažeidimą Lietuvai gresia milijoninė bauda, bet EK atstovybė pažymi, kad Lietuvos atvejis vis dar yra pradiniame pažeidimo nagrinėjimo procedūros etape ir kol kas nėra įpareigota mokėti baudos.
„Europos Komisija nuolat bendrauja su atitinkamos valstybės narės valdžios institucijomis, siekdama padėti valstybei narei įvykdyti savo įsipareigojimus pagal ES teisę. Baudos nėra Europos Komisijos tikslas. Maždaug 90 proc. visų pažeidimų atvejų ES valstybės narės savo įsipareigojimus pagal ES teisę įvykdo iki bylos perdavimo ES Teisingumo Teismui“, – teigia EK atstovybė Lietuvoje.
Europos Komisija gali nuspręsti perduoti bylą ES Teisingumo Teismui, jei valstybė nesiima būtinų veiksmų pažeidimui pašalinti. Tiesa, Europos Komisija siūlo skirti valstybei piniginę baudą tik tada, kai dėl konkrečios valstybės į ES Teisingumo Teismą kreipiasi antrą kartą.
Piniginė bauda gali būti vienkartinė suma ir (arba) kasdienis mokėjimas. Baudas skiria ne Europos Komisija, o ES Teisingumo Teismas.
