Psichologė Ramunė Murauskienė tv3.lt sako, kad tokie akibrokštai kaip šis naudingas tuo, kad supurto ir skatina žmonės susimąstyti: ką galima padaryti savo artimojoje aplinkoje, kad vaikai taip nedarytų.
„Tai yra puiki proga pakalbėti. Mano supratimu, 8-9 metų vaikams „Facebooke“ paskyros išvis nereikia. Vaikai ne iš piktumo gali pasidalinti kokia nors žinia, jie tik mokosi pažinti, kas yra asmeninis ir privatus gyvenimas. Todėl mes turime aiškiai deklaruoti, kas yra mūsų privatus gyvenimas ir pasikalbėti apie tai su vaikais“, – sako R. Murauskienė.
Psichologės nuomone, jeigu vaikai – pavyzdžiui, visa klasė – nutaria turėti savo paskyras socialiniuose tinkluose, tėvai turėtų pažiūrėti, kad visi slaptažodžiai gali būti atviri, nes vaikai nelabai supranta, kokia grėsmė ten gali jų tykoti.
Ne pagal metus besielgiantys vaikai
„Dvylikametės mergaitės, keliančios savo nuotraukas į „Facebooką“ su apnuogintu petimi nesupranta, į kokią grėsmę patenka“, – sako R. Murauskienė.
R. Murauskienė pripažįsta, kad jai pačiai darosi šiek tiek neramu, nes ji pati augina aštuonmetį sūnų, ir ji neįsivaizduoja, kad po metų jį galėtų dominti tokios temos.
„Tačiau aplinkoje, kurioje mes gyvename, vyksta tokie reiškiniai. Mes turime būti pasiruošę, kad mūsų vaikai bendraus su tokiais vaikais, kurie ne pagal metus subrendę“, – sako psichologė.
Ji taip pat sako, kad tėvai patys pirmiausia turi gerbti vaikų asmeninį gyvenimą, nes patys tėvai dažnai „apnuogina“ savo atžalas, kalbėdami apie jų problemas su kitais giminaičiais ar draugais.
Papasakoti vaikams apie pirmą pasimylėjimą
Psichologė taip pat sako, kad tėvai turėtų kelti sau užduotį – turėti kuo daugiau sveiko švietimo apie šeimyninį gyvenimą.
„Manau, kad tėvai turėtų pasidalinti su savo vaikais, kaip jei susipažino, kad pirmą kartą pasimylėjo, kaip viskas buvo. Aišku, kalbėti apie tai reikia ne su devynių metų amžiaus vaikais, bet, kai jie pradeda domėtis, ir jeigu tai yra ta istorija, kai jauna mamytė ir tėvelis sugebėjo gražiai pasielgti, būtina tai papasakoti, kad vaikai suprastų, kad ne visi čia vieni su kitais duodasi“, – sako R. Murauskienė.
Patelės signalas
Psichologė taip pat sako, kad jos visai nestebina toks devynerių metų mergaitės elgesys – pavyzdį vaikai ima iš suaugusiųjų.
„Santykiai tarp vyro ir moters suprimityvinti, mylėjimasis vadinamasis seksu. Aš esu 37 metų – tokio amžiaus ir ir jaunesnės moterys gimsta su įdėtu užtaisu būti patele. Pasižiūrėjus į jas mieste, kaip jos apsirengusios, kaip dėlioja kojas, kedena sruogas, pamatai, kad gamtoje tai būtų patelė, pasiruošusi sueičiai. Moterys pačios siunčia signalus: aš esu patelė, paimk mane. Tad aš visai nesistebiu, kad po to taip pradeda elgtis ir devynmetės mergaitės“, – sako R. Murauskienė.
Tėvai nežino apie vaikų „Facebookus“
Socialinių tinklų ekspertas, „Socialaus marketingo“ Kūrybos ir procesų vadovas Aidis Dalikas pabrėžia, kad „Facebooke“, greičiausiai ir „Instagrame“, asmuo savo paskyrą gali susikurti nuo 13 metų, tačiau šią taisyklę lengvai galima apeiti.
„Kaip ir bet kur, vaikas gali nurodyti savo vyresnį amžių ir tą paskyrą susikurti. Taip matome, kad Lietuvos „Facebooke“ yra keli tūkstančiai žmonių, kurių amžius yra apie 100 metų – tai gali būti suaugę, kurie tiesiog išsidirbinėja, bet, kiek esu šnekėjęs su ketvirtokais ar penktokais, kurie dar tokių paskirų turėti neturėtų, jie pasako, kad dažnai nurodo bet kokį amžių“, – dalinasi A. Dalikas.
Pašnekovui teko kalbėti su vienos Vilniaus moksleiviais penktokais, kurių didžioji dalis dar negali turėti „Facebooko“, tačiau 99 proc. jų pasakė paskyrą ten turintįs. A. Dalikas taip pat sako, kad iš jų didžioji dalis taip pat pakėlė rankas, paklausti, ar jų tėvai apie tai nežino.
„Ten yra vaikų netikros pavardės, bet kokie gimimo metai. Ten jie, žinodami draugų slapyvardžius, susijungia ir bendrauja tarpusavyje. Savo nuotraukas jie kelia tikras, tačiau jos dažniausiai būna paslėptos, kad jas matytų tik jų draugai. Tokiu atveju pavojus patekti į iškrypėlių akiratį yra tarsi mažesnis, tačiau tokie asmenys gali apsimesti tų vaikų draugais arba vaikai gali priimti į draugus nežinodami, ką priima, tad rizika išlieka“, – kalbėjo A. Dalikas.
A. Dalikas sako, kad dėl nuogumo socialiniai tinklai turi politiką – jie turi filtrus, kurie automatiškai padėtų identifikuoti nuotraukas, kur parodoma daugiau, negu galima, ir patys vartotojai galėtų pranešti, jeigu tose nuotraukose yra kažkas nepadoraus.
„Dėl vaikų tos politikos priežiūra yra labai sudėtinga. Jeigu vartotojas nurodęs, kad jam šimtas metų, ir jis įkelia dešimtmetės nuotrauką, nieko neleistino tame nėra“ , – sakė A. Dalikas.
Mažiau draudimų
Pašnekovas nurodė, kad, jo nuomone, geriausias sprendimas apsaugoti vaikus nuo pavojų socialiniuose tinkluose yra kuo mažiau draudimų.
„Tėvams reikia ne aklai drausti naudotis internetu, kompiuteriu, jungtis prie „Facebooko“, bet kuo anksčiau pradėti šnekėti, kas yra blogai, kas gerai, kuo galima dalintis ir kuo ne. Šnekėti reikia su vaikais atvirai, nes apeiti tuos draudimus nėra sudėtinga. Kuo labiau pasitikima vaiku ir parodoma, kad viskas gerai, kuo mažiau yra grasinimo ir baimės vaikui, tuo greičiau jis ir pasidalina su tėvais, ir pasipasakoja“, – sakė A. Dalikas.
Ekspertas nurodė, kad, nors didesnių istorijų Lietuvoje, kaid, pasinaudojus vaikų socialiniuose tinkluose skelbiama informacija, būtų įvykdytos nusikalstamos veikos, nebuvo, tačiau į „Socialų marketingą“ dažnai vaikai kreipiasi dėl patyčių socialiniuose tinkluose, nulaužtų anketų ir pan.
Tėvai turi nevaidinti visažinių
Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė tv3.lt nurodė, kad tėvai, paleisdami vaiką į interneto džiungles, pirmiausia turėtų apsimokyti patys, kokios grėsmės jų vaikų gali tykoti, ir savo atžalas prižiūrėti.
„Visais atvejais, kada vaikas pradeda naudotis internetu, suaugusiųjų priežiūra ir paaiškinimas yra būtinas. Tėvams kartais atrodo, kad jie vaikams paaiškins, kaip tai veikia ir kad viskas tuo baigsis, ir patys tėvai galvoja, kad jau labai daug žino, tačiau tų žinių reikėtų kiekvieną pasisemti. Turime labai neblogą internetinį puslapį draugiškas internetas, kuriame tėvai, mokytojai ir vaikai netgi pagal skirtingas tematikas, įvairias knygas gali susirasti naudingą informaciją. Tad valstybė yra sukūrusi įrankius“, – sako E. Žiobienė.
Ji taip pat atkreipia dėmesį, kad tėvai turėtų ne tik tikrinti, ką vaikai veikia internete, bet ir pasikalbėti su juo, paaiškinti jam privatumo dalykus, ką galima dėti į socialinius tinklus ir ko ne, paaiškinti, kokie pavojai gali slypėti.
„Tai yra patirties trūkumas: suaugę žmonės prisidaro nesąmonių, tai vaikų naivų pasitikėjimą įgauti daug paprasčiau. Kartais iš nežinojimo, išdykumo įvyksta keisti dalykai – tėvams gali išlipti akys ant kaktos, pamačius, ką jų vaikas rašinėja socialiniuose tinkluose. Tad svarbiausia tėvams yra domėtis savo vaikais, pasižiūrėti, su kuo jis bendrauja“, – kalba E. Žiobienė.
Pasak jos, jei tarp tėvų ir vaikų bus atviri santykiai, bus domimasi vaikais ir jų veikla, šie neturės, ko slėpti nuo savo tėvų socialiniuose tinkluose.
E. Žiobienė nurodo, kad socialiniai tinklai, kaip ir vias žiniasklaidos sritis, patenka į Žurnalistų etikos inspektoriaus lauką, tad etikos pažeidimus sprendžia jie, o nusikalstamų veikų – policija.
