„Pagal skaičiuoklę, pagal dabartines mano pajamas, mano pensija būtų 278 eurai, kai ateis pensinis laikotarpis, tai iš tokios pensijos pragyventi neįmanoma, dėl to pajamų reikia“, – sako pensiją kaupiantis žmogus.
„Kaupti privačiai visada žmonės gali, tačiau šiuo atveju aš nepasiduodu tam bandos jausmui, kuris yra pakankamai didelis“, – tikina kitas pašnekovas.
Senatvės išmokų sistema nuo sausio pataisyta taip, kad dirbantys lietuviai turi pasirinkti, ką daryti su antrąja pensijų pakopa – pensijos kaupimu privačiame fonde su valstybės parama. „Sodros“ duomenimis, pernai Lietuvoje antrojoje pakopoje kaupė milijonas trys šimtai tūkstančių gyventojų, iš jų 20 000 šiemet nusprendė sustabdyti šį kaupimą, o 6 000 ne tik jį sustabdė, bet ir pervedė sukauptus pinigus atgal į „Sodrą“.
Pensijų fondai tokius duomenis vertina dvejopai. Jų atstovai aiškina, kad nustoję kaupti privačiuose fonduose turėtų sunerimti.
„Vis dėl to yra stabdančių įmokas, vis dėlto yra tie, kurie grįžta į „Sodrą“, svarbu, kad tie žmonės, kurie nustojo kaupti antroje, trečioje pakopoje, nenustotų taupyti ir suprastų, kad jie patys taip pat turi pasirūpinti savo pensija senatvėje“, – sako pensijų fondų atstovas Tadas Gudaitis.
Tačiau tuo pačiu metu privačių pensijų fondai džiaugiasi. Mat prarastus kaupėjus keičia nauji klientai, kurie šiandien dėl oresnės senatvės sutinka atriekti daugiau algos.
„Dvigubai daugiau žmonių pasididino įmokas, tai yra pasirinko maksimalų kaupimą antroje pensijų pakopoje, kai patys žmonės atideda 3 procentus nuo savo atlyginimo, plius gauna pusantro procento paskatą nuo šalies vidutinio atlyginimo, kas per metus sudaro apie 200 eurų, tokie skaičiai dvigubai didesni negu tie, kurie sustabdė įmokas“, – tikina T. Gudaitis.
Kuriant pensijų reformą, dalis politikų vylėsi, kad žmonės anksčiau sukauptus pinigus perves į „Sodrą“. Tuo metu privačių fondų atstovai aiškina, kad diskusijos apie skurdžias ateities pensijas turėjo kitą efektą – išjudino lietuvius.
Kaupimo sistemomis susidomėję žmonės, esą vis dažniau renkasi ne tik antrąją, bet ir trečiąją pakopą. Tiesa, Socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis čia problemos nemato. Svarbiausia, kad lietuviams pradėjo labiau rūpėti jų ateitis senatvėje.
„Viena iš pensijų reformos užduočių buvo paskatinti žmones rūpintis savo ateitimi ir tos diskusijos, kurios šiuo metu vyksta visuomenėje, net ir mano artimoje aplinkoje, žmonės turi labai daug klausimų, kaip elgtis, kaip apsispręsti per tuos 6-is mėnesius, tikrai didina mūsų suvokimą, sąmoningumą“, – sako ministras Linas Kukuraitis.
Tiesa, ekonomistai ragina žmones nesikliauti tik privačiais fondais. Esą kiekvienu atveju prieš apsisprendžiant reikia gerai pasiskaičiuoti. Kai kuriems šiuo metu nepopuliariausia galimybė – pervesti pinigus iš privačių fondų atgal į „Sodrą“ gali būti naudinga.
„Prisimenu, kad „Sodra“ bankrutuoja jau 20 metų, bet taip ir nesubankrutuoja, o „Sodros“ pensijos auga sparčiau negu kad kaupiamos lėšos. Kol kas, jeigu žiūrėtumėm pagal istorinius duomenis, tai tie žmonės, kurie nedalyvauja antroje pakopoje, jų „Sodros“ pensija didinama sparčiau negu yra vidutinis prieaugis privačiuose pensijų fonduose“, – sako ekonomistas Romas Lazutka.
Tiesa, privačių fondų klientus ginančios organizacijos aiškina, kad šios tendencijos dar labai ankstyvos. Esą šimtai tūkstančių lietuvių vis dar galvoja, ką daryti.
„Tie kurie labai norėjo greitai, jie suskubo sausį, tačiau daugelis, didžioji masė žmonių, aiškinsis per artimiausius keletą mėnesių ir pats pikas visų tų veiksmų, kas grįš į „Sodrą“, kas apsispręs kaupti, jis matysis paskutiniais dviem mėnesiais“, – sako fondų dalyvių atstovas Marijus Kalesinskas.
Šalies gyventojai sprendimą dėl kaupimo senatvei antroje pensijų pakopoje gali priimti iki šių metų birželio 30 dienos.
