Lietuvos švietimo ir mokslo profesinės sąjungos (LŠMPS) pirmininkas Egidijus Milešinas sako, kad tokiam siūlymui savivaldybės yra visiškai nepasirengusios.
„Mokytojai dar pamena laikus, kai savivaldybės buvo atsakingos už mokyklų finansų tvarkymą. Didesnio chaoso ir po tris mėnesius vėluojančių algų istorijoje nėra buvę. Savivaldybės ir dabar turi visus įrankius sutvarkyti mokyklų sistemą, tačiau akivaizdžiai matome, kad yra nepajėgios ir visiškai nesusitvarko“, – pranešime spaudai teigia E. Milešinas.
Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjungos vadovas Andrius Navickas apskritai abejoja nacionalinio susitarimo dėl švietimo tikslingumu ir vadina tai priešrinkiminiu triuku.
„Mes žiūrime į tą sutarimą kaip į beprasmį dokumentą, todėl nediskutuojame net turinio. Manome, kad toms partijoms, kurios dabar moraliai bankrutavo, taip pat tiek premjerui, tiek Vyriausybei nėra jokios prasmės, nes turbūt neįmanoma susitarti. Jei šios partijos tik laimėjusios rinkimus būtų teikusios susitarimą ir jį įgyvendinusios, būtų galima į tai žiūrėti rimtai“, – BNS sakė jis.
E. Milešinas pabrėžia, kad didžioji dalis savivaldybių iki šiol nesugeba sutvarkyti mokyklų tinklo, dauguma nesilaiko nustatyto mokinių skaičiaus klasėse reikalavimo, o pagalbos mokiniui specialistų, kurių veiklą turi finansuoti savivaldybės, masiškai trūksta. Apie 200 mokyklų apskritai neturi nuolatinių direktorių.
Premjero S. Skvernelio pateiktame susitarimo dėl švietimo projekte vienas esminių siūlymų – apsispręsti, ar reikėtų keisti mokyklų finansavimo tvarką, arba jų pavaldumą, t. y. siūloma arba laikinai perduoti mokyklas, išskyrus pradines, valdyti valstybei, arba tikslinių dotacijų administravimą ir skirstymą perduoti savivaldybėms. Svarstoma, kad tai padėtų imtis ryžtingesnių priemonių pertvarkant mokyklų tinklą.
Pagal premjero pateiktą projektą, valstybė taikytų „intervencines priemones“ pertvarkyti silpniausias mokyklas ir skirtų joms tikslinį finansavimą.
Taip pat siūloma susitarime numatyti, jog nuo 2022-ųjų mokyklose būtų atsisakyta jungtinių klasių, 95 proc. vaikų nuo trejų metų kaimo vietovėse lankytų darželius, pailginti pradinį ugdymą iki šešerių metų.
