Naujausios detalės apie mirtiną legioneliozės atvejį – paaiškėjo, kur užsikrėtė

Daugiau informacijos apie atvejį suteikusi Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Vilniaus departamento atstovė Rolanda Lingienė teigė, kad tik gavus informaciją apie susirgimą legionelioze kitą dieną buvo atlikta židinio epidemiologinė diagnostika.

„Jos metu buvo apklaustas artimas susirgusiajam žmogus, nes paties ligonio būklė neleido bendrauti. Sužinota gyvenamoji vieta, kur susirgęs žmogus lankėsi pastaruoju metu, atlikti kiti veiksmai aiškinantis, kur jis galėjo užsikrėsti“, – kalbėjo ji.

TAIP PAT SKAITYKITE:

Per keturis šių metų mėnesius – 16 legioneliozės atvejų, trys žmonės mirė

Mirus klastinga liga užsikrėtusiam vilniečiui įspėja visus: laiku pastebėkite šiuos simptomus

Skaudi nelaimė: Vilniuje nuo legioneliozės mirė vyras

Tarša nustatyta tik vilniečio namuose

Specialistės aiškinimu, paėmus vandens ėminius susirgusiojo asmens gyvenamojoje vietoje, sporto klube, vienoje apgyvendinimo įstaigoje kitame mieste, paaiškėjo, kad bendrose sistemose taršos neaptikta.

„Penktadienį gauti rezultatai rodo, kad sisteminės taršos vandens cirkuliavimo sistemoje tame daugiabučiame gyvenamajame name nenustatyta ir nėra. Nustatyta lokali vietinė tarša – iš čiaupo. Buvo nustatyta tam tikra legionella bakterijų koncentracija nenuleidus vandens, o iškart paėmus tyrimus iš čiaupo. Išvalius ir dezinfekavus kranus, nuleidus vandenį tarša nenustatyta“, – komentavo R. Lingienė.  

Ji pridūrė, kad gavus tyrimų rezultatus iškart buvo informuoti daugiabučio gyventojai, pateiktos prevencinės priemonės ir rekomendacijos siekiant išvengti ligos.

Primename, kad apie žmogaus mirtį nuo infekcijos portalui tv3.lt patvirtino NVSC atstovas Zigmas Nagys. Jis informavo, kad nelaimė nutiko dar gegužės 5 d.

Žinią apie tai pirmas pranešęs portalas lrt.lt nurodė, kad mirė jaunas vyras, gyvenęs Justiniškių g. esančiame daugiabutyje.

Užsikrėtimai auga, šiemet – jau 4 mirties nuo legioneliozės atvejai

NVSC vadovas Vaidotas Gruodys konstatavo, kad situacija įtempta – užsikrėtimų legionelioze pastaraisiais metais tik daugėja.

„Fiksuota dar viena mirtis nuo legioneliozės. Šiais metais tai yra jau ketvirta mirtis. Kai tuo metu kai per visus 223 m. turėjome 4 mirties atvejus. Tai reiškia, kad stebime užsikrėtimų šia liga augimą“, – sakė jis.  

Kaip patikslino NVSC Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vedėja Orina Ivanauskienė, iš viso 2013–2023 m. iš viso šalyje užregistruoti 188 legionierių ligos atvejai, iš jų 4 – mirties atvejai.

Pernai registruotas 71 atvejis, šiais metais – 18 atvejų ir keturi mirties atvejai. Pernai didesnis, nei įprasta, legionierių ligos atvejų skaičius siejamas su Kauno regione registruotu šios ligos protrūkiu.

„Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro duomenimis, vertinant užsikrėtimo legionelioze riziką, (kaip ir hospitalinės infekcijos, su kelionėmis susijusių infekcijų atveju), dažniausiai infekcijos šaltinis išlieka nežinomas“, – nurodė ji.

Mirštamumas nuo legionierių ligos siekia apie 5–15 proc.

Šiais metais daugiausiai susirgimų Vilniuje

Paklausus, kur yra stebima daugiau užsikrėtimų legionelioze ir ar jie gali būti kažkaip susiję, V. Gruodys priminė tik pernai metų protrūkį Kaune, kai atvejus galima buvo atsekti pagal vandens trasą.

„Stebint šių metų statistiką, ji negailestinga Vilniaus miestui – daugiausiai susirgimų čia fiksuota“, – sakė jis.

R. Lingienė patikslino, kad iš šiemet fiksuotų 18 susirgimų 10 nustatyta Vilniuje, taip pat ir 3 iš 4 mirčių įvyko sostinėje.

„Bet norėčiau pasakyti, kad nė vienu atveju epidemiologinė diagnostika nenustatyta sistemos tarša. taigi galime įtarti, kad buvo vietinė tarša, žmonės nekreipia tinkamo dėmesio į čiaupų priežiūrą. Be abejo, negalima sakyti, kad negalėjo užsikrėsti kitur, nes ne visais atvejais dėl sveikatos būklės pavyko pabendrauti su visais susirgusiaisiais.

Tačiau, pasikartosiu, miesto, pastatų vandens cirkuliavimo sistemose taršos nė karto nebuvo nustatyta. Be to, buvo atvejų, kai buvo nustatyta legioneliozė, bet pastate, kuriame žmogus gyveno, išvis nerasta bakterijų. tai reiškia, kad jis užsikrėtė kitur, bet mūsų apie tai neinformavo“, – pastebėjo ji.

3 pagrindinės prevencijos taisyklės

Tarnybos vadovas tikino, kad stebint atvejų augimą nesėdima rankų sudėjus. 

„Darome tam tikras prevencinės priemones, bendraujame su Energetikos ministerija dėl šilumos punktų priežiūros ir monitoringo. Taip pat su Vyriausybės kanceliarijos pagalba buvo sukurta svetainė „Legionas prieš legioneliozę“, taikomos ir kitos priemonės, profilaktika siekiant užkardyti užsikrėtimą šia liga“, – kalbėjo V. Gruodys. 

Jis pridūrė, kad vis tik didele dalimi prevencinės priemonės priklauso nuo pačių žmonių sąmoningumo.

Kad vandens sistemose neatsirastų legionelių, pirmiausia būtina palaikyti tinkamą vandens temperatūrą: karštas vanduo visada turi būti pakankamai karštas (čiaupuose ne mažiau kaip 50 °C), o šaltas – visada pakankamai šaltas (ne daugiau kaip 20 °C). Šios taisyklės turėtų laikytis ir nuosavų ar daugiabučių namų gyventojai, kurie vandenį šildosi patys.

Tad jei pastebima, kad karštas vanduo atrodo ne toks karštas, ar kitoks, nei anksčiau bėgdavo iš čiaupo, NVSC specialistai ragina apie tai pranešti bendrojo naudojimo objektų administratoriui (šilumos punkto prižiūrėtojui), o gyvenantiems nuosavame name – patiems padidinti temperatūrą vandens šildytuve. 

Kita taisyklė, kurios svarbu laikytis – karštas vanduo tiekimo sistemose neturi užsistovėti. Jei vanduo buvo nenaudojamas ilgesnį laiką, pavyzdžiui, ilgiau nei dvi savaites buvote išvykę atostogauti ar komandiruotėje, tuomet, prieš pradedant vartoti, reikėtų leisti vandeniui nubėgti 5 minutes. Trečia ne mažiau svarbi taisyklė – prižiūrėti ir valyti dušų galvutes ir čiaupus, kad nesikauptų nuosėdos.

Kaip užsikrečiama legionelioze?

Legioneliozė – tai ūminė infekcinė liga, pasireiškianti ūminės pneumonijos ar ūminės respiracinės ligos klinikiniais sindromais. Šiai ligai būdingos dvi klinikiškai ir epidemiologiškai susijusios ligos formos: pirmoji – Legionierių liga, kuriai būdingas karščiavimas, mialgija, kosulys, pneumonija, ir antroji – Pontiako karštligė, pasižyminti lengvesne ligos eiga be pneumonijos.

Ligos sukėlėjas – judrios gramneigiamos polimorfiškos aerobinės, negaminančios sporų ir kapsulių, Legionellaceae šeimos lazdelės. Legionelių genčiai priklauso 48 legionelių rūšys, 39 legionelių serogrupės yra virulentiškos žmogui. Europoje legioneliozę dažniausiai sukelia L. pneumophila.

Žmogus legionelioze užsikrečia aerogeniniu būdu, įkvepiant aerozolio su legionelėmis. Geriant ar maisto ruošimui vartojant užkrėstą vandenį, šia liga neužsikrečiama. Taip pat negalima užsikrėsti ir nuo sergančio žmogaus.

Kokiems žmonėms labiau pavojinga

Legionelės aplinkoje plačiai paplitusios: vandens telkiniuose, dumble, dirvoje, gamybinės ir visuomeninės paskirties objektų karšto ir šalto vandens apytakos sistemose. Vandens sistemose nusėdęs dumblas, rūdys pagerina sąlygas legionelėms daugintis. Palankiausia vandens temperatūra legionelėms daugintis – 20–45 ºC, žemesnėje nei 20 ºC ir aukštesnėje nei 60 ºC legionelės nesidaugina. Legioneliozė labiau paplitusi išsivysčiusiose šalyse, kurių ūkyje daug terminio vandens generavimo, aušinimo, recirkuliavimo, oro kondicionavimo ir kitų technologijų.

Dažniausiai legionelių randama oro kondicionieriuose, aušintuvuose, kompresorinėse, dušinėse, baseinuose, įvairioje medicininėje aparatūroje (ypač taikomoje respiracinėje terapijoje). Pramoninės gamyklos, mėsos kombinatai gali būti legionelių kaupimosi ir plitimo šaltiniai. Tokio pobūdžio gamybiniuose objektuose dėl gausaus vandens ir vandeninio aerozolio naudojimo susidaro palankios sąlygos legionelėms daugintis ir plisti.

Vyresni žmonės yra jautresni šiai infekcijai nei jauni. Rūkymas, lėtinės plaučių ligos ir imunodeficito būklė yra reikšmingi rizikos susirgti legionelioze veiksniai.

Pirmieji legioneliozės simptomai

Legionelinės pneumonijos (legionierių ligos) inkubacinis periodas tunka 2–10 dienų. Liga paprastai prasideda aukštu karščiavimu, nuovargiu, galvos ir raumenų skausmu. Sausas kosulys ir pleurinio pobūdžio skausmas krūtinėje progresuoja iki sunkios pneumonijos. Apie 30 proc. ligonių viduriuoja ar vemia ir apie 50 proc. patiria sąmonės sutrikimų, hiponatremiją (Schwarz-Bartterio sindromas).

Krūtinės ląstos rentgenogramoje dažnai matyti abipusiai alveoliniai infiltratai, segmentinė ar skiltinė infiltracija. Trečdaliui ligonių pleuros ertmėse būna nedaug skysčio. Plaučių infiltratų rezorbcija lėta (1–4 mėn.). 25 proc. atvejų išryškėja plaučių fibrozė. Plaučiuose karkalų dažniausiai nepasitaiko. Skreplių tepinėlyje paties sukėlėjo nesimato (nenusidažo Gramo būdu), leukocitų būna nedaug.