Praėjusią savaitę Vilniaus miesto tarybos narys prof. Saulius Čaplinskas socialiniame tinkle pasidalino, kaip per metus keitėsi II ketvirčio sostinės viešųjų gydymo įstaigų gydytojų ir slaugytojų atlyginimai.
Kai kuriose jų atlyginimas kilo ir 25, ir 32 proc. Kitaip sakant, vidutinis darbo užmokestis „ant popieriaus“ kai kur padidėjo ir virš 1 tūkst. eurų. Tiesa, kitur pokyčiai kuklesni ir algos didėjo tik keliais procentais ar net šiek tiek sumažėjo.
Matoma, kad tarp lyderių čia Antakalnio poliklinika, joje vidutinis gydytojų darbo užmokestis šių metų II ketvirtį siekė 5050, o slaugytojų – 2569 eurus. Lyginant su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu šios sumos atitinkamai siekė 4197 ir 2291 eurą.
Lyderė pagal vidutinį slaugytojų darbo užmokestį – Šeškinės poliklinika (2690 eurų), toliau po Antakalnio poliklinikos rikiuojasi Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninė (2475 eurai), Karoliniškių poliklinika (2480 eurų), Vilniaus r. centrinė poliklinika (2475 eurai).
Stebisi, iš kur tokie skaičiai
Savo ruožtu medikų bendruomenė į tokius duomenis reagavo audringai ir aiškino, kad toli gražu tiek negauna, kaip nurodyta.
„Visi stebisi, iš kur tokie skaičiai, nes tiek gydytojai, tiek slaugytojos sako, kad gauna daug mažiau, nei nurodoma statistikoje“, – konstatavo Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojų profesinės sąjungos (LSADPS) vadovė Rūta Kiršienė.
Pasak jos, tai nereiškia, kad šie skaičiai yra kažkokie klaidingi, bet skaičiuojami tam tikru būdu lentelėse atrodo labai gražiai, kai realybė yra visai kitokia.
„Gali būti tokie atlyginimai, bet jie yra pakelti, nes skaičiuojama ir kintamoji dalis, ir priedai, šiuo atveju dar skaičiuojami šeimos gydytojams savivaldybių skiriami priedai. Visa tai išpučia vidutinį darbo užmokestį“, – komentavo profesinės sąjungos atstovė.
„Visi stebisi, iš kur tokie skaičiai, nes tiek gydytojai, tiek slaugytojos sako, kad gauna daug mažiau, nei nurodoma statistikoje“, – sakė R. Kiršienė.
Lietuvos slaugos specialistų organizacijos (LSSO) prezidentė Aušra Volodkaitė tikino, kad jau seniai susiduriama su tuo, kad parodžius tokius skaičius slaugytojų auditorijai ar kur kitur susitikus įstaigos viduje, tai visai neatitinka to, ką realiai žmogus gauna į rankas.
„Yra pateikiamas visų darbuotojų vidurkis, tad, gali būti, vieni darbuotojai gauna priedus, tarp jų – ir už skatinamąsias paslaugas poliklinikose, o kitas teikiant paslaugas to priedo negauna, nes darbo specifika skiriasi. Viskas labai priklauso ir nuo gydymo įstaigos, kur dirbama.
Skirtumas tikrai yra ir daug darbuotojų nepritaria, kad darbo užmokestis yra tokio lygio, kaip rodo statistiniai duomenys. Gal didmiestyje tie skaičiai tikrai gali būti didesni, bet jei palyginsime su regionais, rajonais, jie yra daug mažesni. Tikrai sulaukiame daug nusiskundimų iš tų žmonių, kurie gauna mažiau nei deklaruojamas vidurkis“, – kalbėjo ji.
Pasak LSSO vadovės, jei norėtųsi tikėtis, kad Vilniuje slaugytojai gauna tūkstantį ir virš tūkstančio eurų, rajonuose alga tikrai dažnai neperkopia keturženklės sumos.
Trūkstamų specialybių gydytojams – didesnės sumos
R. Kiršienė atkreipė dėmesį ir į dar ne vieną niuansą, kas turi įtakos iškreiptai statistikai. „Naujai priimamiems gydytojams, kurių poliklinikose trūksta, mokama alga yra gerokai didesnė nei tiems, kurie dirba ilgiau. Tad tai irgi gali kiek iškreipti statistiką. Taip pat šie vidurkiai skaičiuojami su visais pavadavimais“, – pastebėjo ji.
Būtent pastarąją priežastį pašnekovė nurodė ir paklausta, kodėl išskirtinai Centro poliklinikoje stebėtas toks didelis, palyginus su kitomis įstaigomis, tiek gydytojų, tiek slaugytojų vidutinio darbo užmokesčio šuolis. Skandalų purtytoje Centro poliklinikoje vidutinė gydytojų alga padidėjo beveik 32 proc. (1015 eurais), o slaugytojų – beveik 26 proc. (471 eurais).
„Žinome, kokia situacija ten buvo, išėjo labai daug gydytojų ir slaugytojų, tad, čia, matyt, ir priskaičiuoti visi pavadavimai, nes kažkas juk turėjo perimti krūvį. Jei buvo laikomasi šakinės sutarties, tokiu atveju atlyginimas padidėjo trečdaliu, tačiau dirbo tai vienas žmogus“, – aiškino profesinės sąjungos atstovė.
A. Volodkaitė pabrėžė, kad taip pat labai svarbu atkreipti dėmesį, kokie mėnesiai lyginami: „Vasaros laikotarpiu būna atostogų laikas, kartais suskaičiuoja ir atostoginius, ir išeitines, ir dar bala žino ką.“
Dulkys žada, kad algos augs 10 proc.
Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys gi yra džiugiai paskelbęs, kad šiemet medikų atlygimai didės net 10 proc.
„Jei lyginsime šiuos ir būsimus metus, viską esame taip suplanavę, kad atlyginimas „į rankas“ gydytojams turėtų augti 259, slaugytojams – 122, rezidentams – 189 eurais“, – pristatant kitų metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžetą kalbėjo jis.
Vis tik patys medikai nusiteikę ne taip viltingai. „Ar tie 10 proc. kažką pakeis, priklausys, kaip to bus laikomasi realybėje. Nes net ir dabar nors ministras kalbėjo, kad po visų šakinės sutarties papildymų, įkainių pakėlimo atlyginimai turėjo padidėti 8 proc., nurodytoje statistikoje tam tikrose įstaigose atlyginimas net sumažėjo 0,6 proc. Kaip ir su slaugytojų krūviais – jie yra rekomendacinio pobūdžio, tad jų laikytis kaip ir neprivaloma“, – pastebėjo R. Kiršienė.
Gydytojų atlyginimai auga sparčiau
Slaugytojų bendruomenei dar labiau nerimą kelia tendencija, kad gydytojų atlyginimų didinimui gydymo įstaigose skiriamas prioritetas.
„Ligonių kasos paskiria lėšas finansavimui, bet algų augimas nėra toks didelis, ypač slaugytojų darbo užmokesčio augimo tempas nėra toks, kokio norėtųsi. Nes kai didinamas darbo užmokestis 5, 7 ar 10 proc., jis didinamas visiems – ir slaugytojams, ir gydytojams, bet gydytojams jis didėja didesniu žingsniu nei slaugytojams“, – kalbėjo A. Volodkaitė.
„Nesakau, kad gydytojai dirba lengvai, bet algas didinant vienodu procentu labai didėja atkirtis ir taip tarp geresnį darbo užmokestį gaunančiųjų ir tų, kurie, deja, už sudėtingą darbą dabar gauna per mažai“, – sakė A. Volodkaitė.
Tiesa, dabar ministerija žada imperatyviau nubrėžti, kokia apimtimi turėtų didėti ir slaugytojų atlyginimai.
„Turime gana nemažų problemų, nes kai kurie rajonai, stengdamiesi išlaikyti stacionarines paslaugas, favorizuoja gydytojus, tad uždarbis iš PSDF pasiskirsto taip, kad daugiau skiriama gydytojams ir mažiau slaugytojams. Dėl to esame kaltinami, kad kai kurios slaugytojos per mažai uždirba. Bet geriau besitvarkančioms įstaigoms sekasi didinti algą slaugytojams, tačiau netolygumai tarp įstaigų yra labai dideli.
Šiais metais šakos kolektyvine sutartimi reikalingas lėšas per įkainius padidinus 180 mln. eurų, ministras pasirengęs nurodyti ir rekomenduoti įstaigoms ypač atkreipti dėmesį į slaugytojų darbo užmokesčio didinimą, ne vien tik gydytojų“, – neseniai Seimo Laisvės frakcijoje surengtoje diskusijoje kalbėjo sveikatos apsaugos viceministrė Danguolė Jankauskienė.
Slaugytojų atstovė sutiko, kad imperatyvesnis nurodymas, kokią dalį administracija turėtų skirti slaugytojų algoms, būtinas. „Dabar yra tik ministro rekomendacija. Nesakau, kad gydytojai dirba lengvai, bet algas didinant vienodu procentu labai didėja atkirtis ir taip tarp geresnį darbo užmokestį gaunančiųjų ir tų, kurie, deja, už sudėtingą darbą dabar gauna per mažai“, – pabrėžė A. Volodkaitė.
Krūviai kur kas didesni
„Slauga toks darbas, kai pacientui nepasakoma, kad man jau nepriklauso tavimi pasirūpinti, mano krūvis turi būti mažesnis. Slaugytojai priima ir rūpinasi tais pacientais, kiek jų yra. Pirminėje sveikatos priežiūroje vėlgi kiek yra pacientų, tiek yra slaugytojo darbo ir indėlio į kiekvienu“, – kalbėjo A. Volodkaitė.
Ji priminė, kad dėl didesnio atlygio daugelis slaugytojų priversti dirbti daugiau nei vienu etatu. Be to, krūviai dar labiau išauga, kai yra pavadavimai – kai kuris darbuotojas suserga, išeina atostogų ar tobulinti kvalifikacijos.
Betvarkė---totali.!!!
