Sutikusi portalo tv3.lt skaitytojams paviešinti antradienį nutikusią istoriją Marija apgailestavo, kad tenka tokius dalykus pasakoti, tačiau buvo įsitikinusi, kad tik tai viešinant galima tikėtis pokyčių.
„Labai gaila, kad tenka rašyti šiandien tokius dalykus. Juo labiau kad pati esu gydytoja ir šiuo metu išgyvenu „svetimas gėdos jausmą“. O šalia – daug nusivylimo, pykčio. Bet nusprendžiau netylėti, o pasidalinti „nuotykiais“ Respublikinės Klaipėdos ligoninės Skubios pagalbos skyriuje.
Klausite, kam man tai, kam rašau tokius dalykus? Atsakymas – dėl pilietiškumo, nes jei nekalbėsime, niekas nesikeis, dėl to, kad būtų atkreiptas dėmesys, dėl to, kad būtume budrūs, dėl pokyčio! Nes šį kartą buvo mano sesė, kitą kartą galite būti Jūs, ar kitas artimas žmogus!“ – istoriją pradėjo klaipėdietė.
Nustebo, kad 7 balų skausmas – ne indikacija skubiai pagalbai
Ji pasakojo, kad viskas nutiko ankstų antradienio rytą – 4.29 val. gavo žinutę iš sesės, kuri klausė į kurios ligoninės priėmimo skyrių reiktų važiuoti.
„Klaipėdoje dar turi žinoti, kur nuvažiuoti, nes bus „ne tos ligoninės priėmimo diena“. Išsiaiškinu, kas nutiko, sesė sako, kad skauda dešinę pilvo pusę. Pasakau, kur važiuoti. Nuvykus į Respublikinės Klaipėdos ligoninės Skubios pagalbos skyrių, „prie baro“ stovi moteris, nežinau jos kvalifikacijos, ar tai registratorė, ar slaugytoja. Ji „sprendžia, kam gyventi, o kam mirti“, „kam patekti pas gydytoją apžiūrai, o kam – ne“.
Čia toks juodas humoras, bet tokioje situacijoje be šio brandaus gynybos mechanizmo niekaip. Ji paklausia, kiek balų skausmas, sesė pasako, kad 7 balai. Jai pasakoja, kad toks skausmas nėra skubios pagalbos indikacija, kad reiks susimokėt už paslaugas, liepia kreiptis į šeimos gydytoją. Neužpildo jokių dokumentų, neprileidžia prie gydytojo.
„Ji paklausia, kiek balų skausmas, sesė pasako, kad 7 balai. Jai pasakoja, kad toks skausmas nėra skubios pagalbos indikacija, kad reiks susimokėt už paslaugas, liepia kreiptis į šeimos gydytoją.“
Žinoma, sesuo būdama padori pilietė „nedrasko akių“, būna sąžininga, nereikalauja, nekelia balso, būna nuolanki, pasitiki medicinos personalu – jis gi žino, kada ką reikia daryti... Paskambina man sesė verkdama, pasakoja situaciją. Ar taip turi vykti? Čia pamąstymui, ar tikrai reikia būti nuolankiam, dėl ko žmonės kelią balsą, kaip sakoma „drasko akis“?! Čia kaip gamtoje – nebūsi plėšrūnas, nebūsi galios pozicijoje – tave suės“, – svarstė Marija.
Po vizito pas šeimos gydytoją – apendicito operacija
Pasak jos, sesei nieko kito neliko daryti kaip tik kreiptis į šeimos gydytoją.
„Sesė keliauja pas šeimos gydytoją, tada reikia sulaukti, kada pradės dirbti šeimos gydytoja, ji nustemba, kad niekas neapžiūrėjo! Paima kraujo tyrimą, išrašo planinį siuntimą echospopijai (ieškom internete, kur užsiregistruoti greičiau – laukti 2 savaites). Gaunamas bendro kraujo atsakymas – leukocitai 16,73! Puikiai suprantame, kad kalbame apie bakterinę infekciją! Skausmas intensyvėja.
Žinoma, žmogus bijo važiuoti į skubios pagalbos skyrių, neadekvačiai bendravusios moters jai gi pasakyta „jums nereikalinga skubi pagalba“. Tada aš imuosi iniciatyvos, būdama 7 mėnesį nėščia vežu sesę į skubios pagalbos skyrių. Nes nieko kito ji neturi, o dėl artimo žmogaus gi padarysi viską“, – savo įvykių versiją dėstė moteris.
Ji pasakojo, kad tik atvykus į Skubios pagalbos skyrių teko pasisakyti, kad pati yra gydytoja, mat esą kitaip galbūt viskas būtų susiklostę kitaip.
„Tenka pasinaudoti galios svertu, už ką esu prieš, bet tenka, kitaip gi vėl gali žmogaus „nepraleisti“ gydytojo apžiūrai. Pasakau, kad esu gydytoja, kokia situacija. VALIO! Mes praeiname! Ar tikrai taip reikia, gyvename galios visuomenėje! Toliau viskas puikiai, priėmęs chirurgas puikus, tinkamai įvertina situacija, nustato diagnozę – apendicitas. Skubiai operuoja.
Operacijos metu situacija dar aiškesnė – gengreninis apendicitas! Kaip jums?! Kiek dar reikėjo palaukti ir kada būtų buvusi reikalinga skubi pagalba! Kai būtų trūkęs apendicitas, kai išsivystęs peritonitas, ar sepsis?! Ar kai ištiktų mirtis?! Ai ne... čia netiktų, atvežus turbūt sakytų, kad ne pagal indikacijas atvykome! Gal geriau apendicitą išoperuoti laiku, be komplikacijų, kalbama ir apie paslaugos kaštus! Kokia kaina paprasto apendicito?! Ar pigiau tvarkyti komplikacijas.... peritonitą, sepsį?!“ – neslėpdama emocijų dėstė ji.
Respublikinė Klaipėdos ligoninė pradėjo tyrimą
Marija ragino žmones nenutylėti tokių istorijų, nes, jos įsitikinimu, kitaip niekas nepasikeis.
„Ką daryti „paprastam“ žmogui, nesančiam medikui, nesančiam galios pozicijoje?! Ar tikrai taip turi būti?! Kaip atrodytų, jei aš neįvertinusi paciento psichikos būklės sakyčiau nėra skubios pagalbos indikacijų, o išėjęs žmogus nusižudytų. Kas tada būtų atsakingas?! Tai būtų mažų mažiausiai neatsakinga! Taip neturi vykti! Būkime pilietiškai aktyvūs, netylėkime, kitaip pokyčio nebus!
Džiaugiuosi, kad šiuo metu sese chirurginiame skyriuje, mums pasisekė! O galėjo būti vienas žingsnis iki baisių pasekmių! Esame labai dėkingi priėmusiam, tinkamai įvertinusiam situaciją, operavusiam chirurgui. Respublikinę Klaipėdos ligoninę kviečiu peržiūrėti priėmimo tvarką Skubios pagalbos skyriuje, daryti pokyčius, ir savo priimantį personalą išsiųsti į psichologinio bendravimo kursus. Ir puikiai suprantu, kas yra skubios medicinos pagalbos indikacijos, medikų krūvius, bet tai nepasiteisinimas šioje situacijoje. Ar tikrai viską tinkamai padarėte?! Mažų mažiausiai kviečiu sesės atsiprašyti“, – dėstė ji.
Respublikinė Klaipėdos ligoninė patvirtino, kad yra informuota apie šį incidentą. Įstaiga pranešė pradėjusi vidinį tyrimą.
„Tačiau kol jis vyksta, daugiau nieko negalime komentuoti“, – nurodė įstaigos atstovė.
Kada už pagalbą priėmimo skyriuje tenka susimokėti?
Portalas tv3.lt primena, kad Valstybinė ligonių kasa yra išaiškinusi, kokiais atvejais priėmimo skyriuje už medicininę pagalbą gali būti pasiūlyta susimokėti.
Įprastai kreipiantis pagalbos į skubios pagalbos skyrių siuntimo nereikia. Būtinąją pagalbą čia gali gauti visi ūmiai susirgę, patyrę didelę traumą, apdegę ir pan. – tiek apdrausti privalomuoju sveikatos draudimu, tiek juo neapdrausti nuolatiniai Lietuvos gyventojai, nepriklausomai nuo jų pilietybės ir privalomojo sveikatos draudimo (PSD) fakto.
„Būtinajai medicinos pagalbai priskiriama pirmoji medicinos pagalba ir poliklinikose arba ligoninėse teikiama skubioji medicinos pagalba, kai kyla realus pavojus paciento ir (ar) aplinkinių gyvybei ar sveikatai, sunkių komplikacijų rizika. Skubioji medicinos pagalba teikiama nedelsiant arba neatidėliotinai“, – aiškino ligonių kasų specialistai.
Jei pacientui yra būtina planinė gydytojo specialisto konsultacija, t. y. konsultacijų poliklinikoje teikiama paslauga, – tokiu atveju jis į skubiosios medicinos pagalbos skyrių kreiptis neturėtų, nes šiame skyriuje teikiama būtinoji (skubi) medicinos pagalba.
„Taigi tik tais atvejais, kai skubiosios medicinos pagalbos skyriuje teikiamos sveikatos priežiūros paslaugos dėl būtinosios (skubios) medicinos pagalbos, jos apmokamos kaip skubiosios medicinos pagalbos paslaugos arba gydytojo specialisto konsultacijos.
Kitais atvejais, jei paciento būklė neatitinka būtinosios pagalbos masto, kurį nustato jį apžiūrėjęs gydytojas, gali tekti susimokėti (išskyrus tuos atvejus, kai įstaigos sudaro tarpusavio sutartis dėl šeimos gydytojo paslaugų teikimo pasibaigus poliklinikos darbo valandoms)“, – pridūrė VLK specialistai.
Be to, esant poreikiui šeimos gydytojas gali nusiųsti pacientą į priėmimo skyrių skubiai pagalbai gauti: „Esant ūmiai būklei, kai kyla realus pavojus paciento gyvybei ar sveikatai, sunkių komplikacijų rizika, o šeimos gydytojo kompetencijos nepakanka, tuomet šeimos gydytojas gali siųsti pacientą į skubiosios medicinos pagalbos skyrių konsultacijai gauti skubos tvarka.“
Kažkokia šaraškino kontora.
