Į naujienų portalą tv3.lt kreipęsis Artūras (pavardė redakcijai žinoma, – red. past.) pasakojo likęs šokiruotas po apsilankymo minimoje Klaipėdos ligoninėje, į kurios priėmimo-skubios pagalbos skyrių su skubiu siuntimu buvo nukreipta jo žmona Roberta.
Dėl, vyro aiškinimu, moteriai įtariamo osteomielito ir galinčios grėsti komplikacijos – sepsio – jos šeimos gydytojas jau po savo darbo valandų praeitą penktadienį išrašė siuntimą skubiai pagalbai priėmimo-skubios pagalbos skyriuje gauti.
Tačiau sukorę 100 kilometrų iki Klaipėdos pora teigia nieko nepešusi – ne tik liko be pagalbos ir su reikalavimu susimokėti už paslaugas, kurių, jų teigimu, negavo, bet dar ir buvę išprašyti lauk.
Pasipiktino dėl siuntimo
Kamuojama skausmų 30-ies metų Roberta nurodė, kad vos atvykusi į ligoninę registratūroje pateikusi medicininį dokumento išrašą – siuntimą. Moteris buvo užregistruota, jos paprašyta palaukti. Viskas, atrodė, klostosi gerai – apie 19.30 val. ji buvusi pakviesta gydytojo į kabinetą.
Čia medicinos gydytojas išklausęs skundus ir pasiuntęs atlikti rentgeno tyrimo. Kaip aiškino ji, kol ėjo atlikti tyrimus ir grįžo su jų rezultatais, 20 val. pasikeitė budintys gydytojai. Netrukus pakviesto naujo atėjusio gydytojo moteris sakė iš pradžių nė neįtarusi, kad iš jo kabineto išeis netramdydama ašarų.
„Užėjusi pasisveikinau su gydytoju, kuris taip pat su manimi pasisveikino. Tačiau iškart gydytojas pradėjo reikšti savo nepasitenkinimą dėl to, kad atvykau pas jį su šeimos gydytojo siuntimu, kurį, jo teigimu, išrašė mano šeimos gydytojas, „iškritęs iš medžio, būdamas šoke“. Pasibaisėjusi tokio neetiško daktaro pasisakymo kelis kartus paklausiau, kaip tai suprasti. Tada daktaras pakeltu balso tonu, arogantiškai su pasityčiojimu paklausė: „Ar suvoki, ką čia veiki?!“
Atsakiau medicinos gydytojui, jog mane siuntė šeimos gydytojas dėl stiprių kairiojo peties skausmų, kurie nesiliauja jau du mėnesius ir šiuo metu skausmas yra nepakenčiamas. Į mano pasakymą daktaras sureagavo su klausimu-replika, pakeltu tonu: „Ar dabar reikia į daktarus kreiptis po 2 mėn.“ Jam paaiškinau, kad du kartus jau kreipiausi pas traumatologą, o dabar pas jus.
„Jis kategoriškai pasakė, jog manęs neapžiūrės, nes nemato reikalo, mat jam už šį vizitą daugiau niekas nesumokės, kad mano siuntimas nėra tinkamas“, – teigė pacientė.
Gydytojas pašaipiai pasakė, jog jis nėra traumatologas ir iš kur jam žinoti, ar aš nemeluoju. Manyčiau, kad jam kaip specialistui, kuris naudojasi e.sveikatos sistema, nereikėtų pacientams užduoti tokių klausimų, nes visa mano pas daktarus lankymosi ir diagnozių istorija yra ten“, – nurodė ji ligoninei pateiktame skunde.
Liepė susimokėti už paslaugas
Robertos teigimu, gydytojas į jos turimą siuntimą net nekreipęs dėmesio ir pareikalavęs susimokėti už paslaugas.
„Jis kategoriškai pasakė, jog manęs neapžiūrės, nes nemato reikalo, mat jam už šį vizitą daugiau niekas nesumokės, kad mano siuntimas nėra tinkamas. Man paklausus, kodėl siuntimas yra netinkamas ir kodėl jis nesuteikia man pagalbos, jei skauda ir esu mokesčių mokėtoja, daktaras į tai man pagrasino, klausdamas, ar noriu, kad apmokestintų paslaugas.
Pasakiau jam, jog esu atvykusi su siuntimu ir mokesčius ligonių kasai už mane sumoka darbdavė. (...) Daktaras man apskritai nepaaiškino, kodėl nuspręsta teikti mokamas paslaugas, neklausė, ar aš sutinku už tokias paslaugas sumokėti“, – dėstė ji.
Moteris pridūrė, kad jos ne tik kad buvo paprašyta susimokėti už pagalbą, kurios ji taip ir negavo, tačiau ir esą patyrė psichologinį smurtą.
„Turėdamas pareigą mane pakonsultuoti, daktaras mane žemino ir naudojo psichologinį smurtą, kuriuo pravirkdė mane. Išėjusi iš kabineto viską papasakojau koridoriuje laukusiam vyrui Artūrui, kuris mane ramino, jog neverkčiau. Kad verkiu, matė ir kiti laukiamajame eilėje buvę pacientai“, – pasakojo nusivylusi pacientė.
Iškvietė apsaugą
Robertos aiškinimu, kadangi buvo šoko būsenos, gydytojo atneštą sąskaitą su turima susimokėti 83 eurų suma paėmė vyras.
„Jam gydytojas neatsakė, kodėl už paslaugas reikės apsimokėti, taip pat neatsakė ir man, todėl mano vyras, laikydamas, kad sąskaita išrašyta gydytojo neteisėtai, ją pastarojo akyse suplėšė ir aiškiai, garsiai, suprantamai pasakė, jog už jo nelegaliai išrašytą sąskaitą nesiruošia mokėti. Manau, kad ši sąskaita gydytojo buvo parašyta iš principo, kadangi aš nesutikau su jo pasakytais žodžiais, įžeidžiančias mane bei mano šeimos daktarą.
Toliau, daktarui pasakius, jog jis manęs neapžiūrės, nes blogas siuntimas, vyras pareikalavo pakviesti vyriausiąjį daktarą ir jam norėjo pateikti skundą dėl neetiško elgesio su manimi ir dėl to, kad atsisakė teikti medicinines paslaugas. Tada gydytojas girdint medicinos įstaigos darbuotojams ir pacientams pasakė, jog jis yra vyriausiasis daktaras. Vyras, neapsikentęs tokio įžūlaus daktaro elgesio jam sušaukė, sakydamas, kad joks jis vyriausiasis daktaras ir apie jo elgesį bus informuota ligoninės administracija, ligonių kasos ir Sveikatos apsaugos ministerija“, – tolesnius įvykius dėstė moteris.
„Šiuo metu sudaryta komisija aplinkybėms ištirti, renkama dokumentacija, aiškinamasi skundo esmė ir aplinkybės“, – nurodė ligoninė.
Jos teigimu, tuomet gydytojas tik pasakęs, kad iškvietė apsaugą.
„Mano vyras paklausė daktaro, ar jį įžeidinėjo necenzūriniais žodžiais, ar smūgiavo, kad nesugebėdamas atsakyti į klausimus iškvietė apsaugą. Apsaugos mes sulaukėme, bet nesijautėme nieko blogo padarę ir išėjome patys iš gydymo įstaigos be jokios apsaugos palydos, o pažeminti, šokiruoti ir nusivylę tokiu gydytojo elgesiu ir „aptarnavimu“.
Toks daktaras gadina gerą gydymo įstaigos vardą, reputaciją. Įstaigos vadovas privalo reaguoti į tokį savo pavaldinio elgesį ir jį drausminti, juolab kad internetas mirga nuo komentarų apie šio daktaro neetišką elgesį su pacientais“, – skunde dėstė moteris.
Prašo ištrinti įrašą e.sveikatoje
Jos vyras Artūras labiausiai liko nustebintas, kaip ši situacija buvo pateikta e.sveikatoje.
„Ten, kur turi rašyti ligos aprašymą, daktaras surašė kaip pareiškimą, kuriame parašyta, kad aš, kaip pacientės vyras, agresyviai priėjęs prie daktaro norėjau jį pastumti, trenkti. Rankos mano neva pakeltos į kovinę padėtį smūgiavimui. Parašyta, jog jį įžeidinėjau, ko tikrai nebuvo. Į ligoninę vežiau žmoną skubios pagalbos, o ne daktarą mušti“, – piktinosi jis.
Šeima reikalavo pašalinti tokį tikrovės neatitinkantį įrašą, kitu atveju teisybės ketina ieškoti ir teisme.
„Išpūstas nepagrįstas burbulas, jog mano vyras esą žadėjo susidoroti su daktaru, norėjo smūgiuoti jam, o gydytojas jautęsis kaip bokso ringe ir atsitraukinėjęs nuo jo smūgių ir pan. Visa tai yra melas ir realybės neatitinkantys faktai. Ligoninė yra filmuojama vaizdo stebėjimo kameromis, liudininkai yra minėti pacientai, laukę tuo metu eilėje.
Kodėl daktaras neišsikvietė policijos, o tik ligoninės apsaugą, jei, pasak jo, jam buvo grasinama susidorojimu, lieka neaišku. Manyčiau, kad įstaiga ar gydytojas privalo pašalinti tokį neadekvatų, neatitinkantį tikrovės, šmeižiantį, žeminantį mane ir mano vyrą įrašą iš e.sveikatos sistemos“, – dėstė Roberta ir pridūrė, kad to nepadarius ketina kreiptis į teismą dėl garbės ir orumo pažeidimo ir žalos atlyginimo.
Kaune skubiai operavo
Pasak Artūro, žmonos sveikatos būklei išliekant sudėtingai (skausmą malšinant stipriais vaistais), antradienį šeima dėl detalesnio ištyrimo su nauju siuntimu išskubėjo į Kauno klinikas.
Susisiekus su vyru po kelių dienų, jis patikino, kad čia nuvykus viskas skyrėsi kaip diena ir naktis – žmona buvusi priimta, paguldyta į ligoninę ir paskirta operacija.
„Kai atvažiavome, ją iškart pasiguldė ir buvo greitai operuota. Kaip ir buvo įtarta, petyje buvo susidaręs pūlinys. Ji dar turės net dvi savaites būti prižiūrima ligoninėje ir dar vėliau galimai laukia reabilitacija. Labai dėkoju Kauno klinikų medikams, kurie labai profesionaliai suteikė pagalbą“, – pasakojo jis.
Ligoninė sudarė komisiją atvejui ištirti
Naujienų portalas tv3.lt kreipėsi į Klaipėdos universiteto ligoninę prašydamas pakomentuoti situaciją. Įstaiga patvirtino, kad skundo dėl šio atvejo yra sulaukę, tačiau detaliau nekomentavo, nes situaciją dar tik aiškinasi.
„Pirmadienį Klaipėdos universiteto ligoninės filialas „Klaipėdos ligoninė“ gavo pacientės skundą. Šiuo metu sudaryta komisija aplinkybėms ištirti, renkama dokumentacija, aiškinamasi skundo esmė ir aplinkybės. Po 10 kalendorinių dienų bus pateiktos išvados“, – nurodė ligoninės atstovė Jolanta Juškevičienė.
Sulaukę komisijos išvadų straipsnį papildysime.
Kada už pagalbą priėmimo skyriuje tenka susimokėti?
Apie tai, ar turint skubų siuntimą į priėmimo skyrių gali būti prašoma paciento susimokėti, portalas tv3.lt pasiteiravo ir Valstybinės ligonių kasos (VLK).
Kaip nurodė jos specialistai, esant poreikiui šeimos gydytojas gali nusiųsti pacientą į priėmimo skyrių skubiai pagalbai gauti:
„Esant ūmiai būklei, kai kyla realus pavojus paciento gyvybei ar sveikatai, sunkių komplikacijų rizika, o šeimos gydytojo kompetencijos nepakanka, tuomet šeimos gydytojas gali siųsti pacientą į skubiosios medicinos pagalbos skyrių konsultacijai gauti skubos tvarka.“
Kartu pažymima, kad įprastai kreipiantis pagalbos į skubios pagalbos skyrių siuntimo nereikia. Būtinąją pagalbą čia gali gauti visi ūmiai susirgę, patyrę didelę traumą, apdegę ir pan. – tiek apdrausti privalomuoju sveikatos draudimu, tiek juo neapdrausti nuolatiniai Lietuvos gyventojai, nepriklausomai nuo jų pilietybės ir privalomojo sveikatos draudimo (PSD) fakto.
„Būtinajai medicinos pagalbai priskiriama pirmoji medicinos pagalba ir poliklinikose arba ligoninėse teikiama skubioji medicinos pagalba, kai kyla realus pavojus paciento ir (ar) aplinkinių gyvybei ar sveikatai, sunkių komplikacijų rizika. Skubioji medicinos pagalba teikiama nedelsiant arba neatidėliotinai“, – aiškinama ligonių kasų atsakyme.
Jei pacientui yra būtina planinė gydytojo specialisto konsultacija, t. y. konsultacijų poliklinikoje teikiama paslauga, – tokiu atveju jis į skubiosios medicinos pagalbos skyrių kreiptis neturėtų, nes šiame skyriuje teikiama būtinoji (skubi) medicinos pagalba.
„Taigi tik tais atvejais, kai skubiosios medicinos pagalbos skyriuje teikiamos sveikatos priežiūros paslaugos dėl būtinosios (skubios) medicinos pagalbos, jos apmokamos kaip skubiosios medicinos pagalbos paslaugos arba gydytojo specialisto konsultacijos.
Kitais atvejais, jei paciento būklė neatitinka būtinosios pagalbos masto, kurį nustato jį apžiūrėjęs gydytojas, gali tekti susimokėti (išskyrus tuos atvejus, kai įstaigos sudaro tarpusavio sutartis dėl šeimos gydytojo paslaugų teikimo pasibaigus poliklinikos darbo valandoms)“, – pridūrė VLK specialistai.
