„Naujuoju įstatymu nustatyta ne tik nuolatinė kariuomenės struktūra, bet ir jai sukomplektuoti reikiamo personalo ribiniai skaičiai, kurie bus keičiami ne kasmet, bet tik pasikeitus saugumo aplinkai, nacionalinio saugumo politikos prioritetams ir uždaviniams, krašto apsaugos sistemos finansavimui ar Lietuvos kariuomenės personalo komplektavimo poreikiams“, – sako krašto apsaugos ministras R. Karoblis.
Iki šiol LR Seimui kasmet būdavo teikiama tvirtinti ateinančių metų principinė kariuomenės struktūra, karių bei kariuomenės darbuotojų ribiniai skaičiai ir po šešerių metų planuojama kariuomenės struktūra, karių bei kariuomenės darbuotojų ribiniai skaičiai.
Principinė kariuomenės struktūra yra nustatoma taip, kad ji užtikrintų Lietuvos kariuomenei iškeltų karinių tikslų įgyvendinimą ir tarptautinių įsipareigojimų vykdymą bei atitiktų pastarojo metu sprendimus dėl Lietuvos kariuomenės krypčių. Remiantis įstatymu, artimiausiais metais principinė Lietuvos kariuomenės struktūra išliks tokia pati, numatant, kad 2024 metais Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų Motorizuotosios pėstininkų brigados „Žemaitija“ struktūroje papildomai steigti Logistikos batalioną.
Įstatymo projektu nustatomi ribiniai skaičiai, kur minimali riba atitiktų realias šiandienos komplektavimo galimybes (finansines, infrastruktūros ir personalo pritraukimo į Lietuvos kariuomenę tendencijas), o maksimali – optimalų poreikį principinei kariuomenės struktūrai užpildyti.
Nuo 2020 metų bendras ribinis karių skaičius nustatomas nuo 20 790 iki 26 850. Iš šio skaičiaus: profesinės karo tarnybos karių skaičius nustatomas nuo 11 400 iki 15 600. Savanorių ir kitų aktyviojo rezervo karių skaičius – nuo 5 000 iki 6 300. Lietuvos karo akademijos kariūnų skaičius nesikeičia ir nustatomas nuo 200 iki 320. Privalomosios pradinės karo tarnybos karių skaičius nustatomas nuo 4 190 iki 4 630 per metus, iš kurių pašaukiamų į nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą – nuo 3 800 iki 4 000, dalyvaujančių jaunesniųjų karininkų vadų mokymuose – nuo 390 iki 630.
Didės ir ribinis kiekvienais metais į pratybas ir mokymus pašaukiamų parengtojo rezervo karių skaičius, kuris nustatomas nuo 1500 iki 4 000. Įstatymo projektu didinamas ir kariuomenės darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, skaičius. Jis nustatomas iki 1 800. Šio personalo skaičius didėja dėl civilinio personalo poreikio medicininės priežiūros, maitinimo, sandėlių, infrastruktūros priežiūros, aprūpinimo ir kitoms aptaravimo paslaugoms vykdyti.
Į bendrą ribinį karių skaičių neįtraukiami į pratybas ir mokymus pašaukiami parengtojo rezervo kariai, nes šie kariai pratybose ir mokymuose dalyvauja trumpą laiką, tik įgūdžių atnaujinimo mokymuose, ir nedaro įtakos kovinių vienetų komplektavimui.
Įstatymo projektu nustatytas ir vyresniųjų karininkų skaičius pagal atskirus karinius laipsnius. Tai padaryta siekiant užtikrinti reikiamą karininkų, gebančių vykdyti atitinkamo krašto apsaugos sistemos valdymo lygmens (taktinio, operacinio ir strateginio) užduotis, atlikti tarnybą užsienio valstybių ir tarptautinėse karinėse, gynybos institucijose, tarptautinėse misijose, operacijose, mokymuose ir kituose renginiuose. Remiantis projektu, generolų ir admirolų skaičius nustatomas iki 14, pulkininkų ir jūrų kapitonų – iki 66, pulkininkų leitenantų ir komandorų – iki 262, majorų ir komandorų leitenantų – iki 963.
Personalo skaičius bus nuosekliai didinimas atsižvelgus į LRV patvirtintame Krašto apsaugos sistemos 10 metų personalo plėtros plane nustatytus personalo skaičius. Priimant reikiamą personalo skaičių bus atsižvelgiama į resursais grindžiamus skaičiavimus, kad personalui išlaikyti būtų skiriama ne daugiau kaip 50 proc. visų asignavimų. Lietuvos kariuomenės vienetų komplektavimas profesinės karo tarnybos kariais ir toliau bus tęsiamas atsižvelgus į karių skaičiaus didėjimo tendencijas ir šiuo metu tarnaujančių profesinės karo tarnybos karių išlaikymo galimybes ateityje.
