Kriminalinės policijos Nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos 1-ojo skyriaus viršininkė Erika Pernavė teigia, kad įmonės neturėtų atsipalaiduoti, mat tokių sukčiavimo atvejų tikrai pasitaiko, taip pat atskleidžia, kaip įmonėms nuo to apsisaugoti.
Tokių sukčiavimų – dvi rūšys
Naujienų portalo tv3.lt kalbinta pareigūnė E. Pernavė teigia, kad tokius sukčiavimo būdus reikėtų išskirti į dvi rūšis, kurie iš esmės yra skirtingi savo principu.
„Viena tokių sukčiavimų rūšis yra, kai įmonių buhalteriai gauna neva vadovo elektroninį laišką, kur prašoma skubiai apmokėti tam tikrą paslaugą, padaryti pavedimą.
O antra sukčiavimo rūšis, kada įmonė turi verslo santykių, sandorių su kitomis įmonėmis, ir gauna neva iš verslo partnerių elektroninius laiškus, kad pasikeitė jų įmonės rekvizitai, kad nuo šiol reikia visus apmokėjimus pervesti į kitą banką, kitą sąskaitą“, – pastebi E. Pernavė.
Pasak E. Pernavės, pirmasis sukčiavimo būdas yra labai populiarus dėl lengvai internete prieinamos informacijos apie įmonę ar jos kontaktus. Kitaip tariant – sukčiams nereikia verstis per galvą rasti atsakingus už buhalteriją asmenis, todėl gali taikyti tiesiai į dešimtuką.
„Pirmuoju atveju, kada buhalterė gauna iš vadovo laišką, tai čia problema daugiau yra ta, kad apie įmones yra labai daug viešos informacijos, kas yra natūralu, nes visi reklamuojasi, o piktavaliai naudojasi tuo.
Ir tokiu atsitiktiniu būdu išsiunčiami laiškai į be galo daug įmonių tikintis, kad kažkuri viena ims ir užkibs, padarys tokį pavedimą. Nes tinklapio kontaktuose yra aiškus ir vadovas, ir atsakingi už buhalteriją asmenys, tai tokiu atsitiktinio taikymo būdu jie mėgina išsiųsti laiškus ir gauti pavedimą“, – pastebi E. Pernavė.
Yra būdų apsisaugoti
Kaip teigia E. Pernavė, apsisaugoti nuo sukčių daugumai įmonių sutrukdo saugumo procedūrų nebuvimas, nors jas įsidiegti privalu.
„Apsisaugoti nuo tokių sukčių įmonėms kartais sutrukdo tai, kad jų viduje nėra saugumo procedūrų tinkamų, jei nutinka taip, kad gavusi laišką buhalterė iš karto ima ir apmoka. Tai tokiu atveju mes visą laiką įmonėms siūlome įsisteigti ir naudoti vidines saugumo procedūras.
Visų pirma jos galėtų būti tokios, kad vadovai aiškintų personalui, kad vyksta tokie dalykai, kad yra tokia sukčiavimo forma, ir kad jokiu būdu gavus tokį laišką nepulti mokėti. Galbūt galėtų būti dviejų žmonių patikrinimas ir peržiūra tokių laiškų, kad ne viena buhalterė darytų pavedimą vienu nurodymu. Galbūt reikėtų siūlyti bendrauti su vadovu telefonu ir perklausti, ar tikrai tokia didelė suma gali būti pervedama. Būdų apsisaugoti yra ir daugiau, tačiau kiekviena įmonė geriau žino, kaip ir kokius juos nusistatyti, kad nenukentėtų nuo tokių sukčių“, – pastebi E. Pernavė.
Buhalterės vis rečiau tampa sukčių taikiniu, tačiau atvejų pasitaiko
Kaip teigia E. Pernavė, nors dar vis pasitaiko tokių sukčiavimo atvejų, vis dėlto jų mažėja.
„Tikrai pasitaiko, tiesa, tikslios statistikos neturime. Policijai gal ne tiek svarbu, ar 10 įmonių nukentėjo, ar 8, mes kiekvieną nusikaltimą stengiamės ištirti ir į tai nukreipiame pagrindines savo pajėgas, o ne į skaičiavimą. Tad tokių sukčiavimų pasitaiko, bet tikrai negalėčiau pasakyti, kad jie fiksuojami kasdien, arba kiekvieną savaitę.
Reikia pastebėti, kad tokio pobūdžio sukčiavimų stipriai sumažėjo. Tai galėjo lemti švietimas ir informacijos sklaida, policija apie tai nemažai skelbė, ir žurnalistai apie tai nemažai rašo, tas duoda vaisių. Be abejo, galėjo turėti įtakos ir viešai pagarsėję realūs atvejai, kai įmonės stipriai nukentėjo. Tikėtina, kad informacijos sklaida padėjo įmonėms suvokti, kad reikia įsisteigti saugiklius, kuriais vadovaujasi“, – pastebi E. Pernavė.
Nukentėjus svarbiausia laikas
Kaip pasakoja pareigūnė E. Pernavė, įmonėms nukentėjus nuo sukčių labai svarbu greitai sureaguoti ir kreiptis į banką bei pareigūnus. Kaip teigia pašnekovė, nuo to gali priklausyti, ar ir kaip greitai įmonė atgaus pinigus.
„Tokiais atvejais nukentėjus yra labai svarbu laikas. Policija turi kuo greičiau gauti informaciją apie sukčiavimo faktą. Bet pirmiausia, ką įmonės privalo padaryti, tai sukontaktuoti su banku, kad būtų stabdomas mokėjimas. Tai būtina padaryti iš karto ir nedelsiant. Antras žingsnis – kreiptis į policiją. Jei kreipiamasi laiku, policijai labai dažnai pavyksta sustabdyti pinigines lėšas.
Pasitaiko atvejų, kai įmonės per vėlai kreipiasi į policiją. Bankiniai pavedimai vyksta labai greitai, todėl tie pinigėliai yra išsiunčiami į kitas sąskaitas, dažnai ir išgryninami“, – pastebi E. Pernavė.
Sukčiaujama iš Afrikos regiono šalių
Kaip teigia E. Pernavė, daugiausiai sukčiavimo faktų, kai bandoma apgauti buhalterius ir įmonės vadovybę, pasitaiko iš Afrikos regiono šalių. O dėl apsunkinto teisinio bendradarbiavimo dažnai tyrimai labai ilgai užtrunka.
„Bandant išsiaiškinti tokius sukčiavimo būdus, policija dažnai susiduria su Afrikos regiono nusikaltėliais ir tarptautinis bendradarbiavimas jau reikalauja daug laiko. Policija bando nustatyti įtariamuosius, dažnai mes žinome iš kurios šalies įvykdytas nusikaltimas, bet pinigų ir žalos, kas tokiais atvejais turbūt yra svarbiausias momentas nukentėjusiesiems, sugrąžinimas labai priklauso nuo laiko.
Yra atvejų, kai yra išaiškinami sukčiai ir jie nubaudžiami. Tačiau taip pat yra atvejų, kai mes turime IP adresus, iš kurių vykdomas toks sukčiavimas, tačiau, kaip ir minėjau, mes dažnai susiduriame su Afrikos regiono šalimis, ir tokiais atvejais įsijungia tam tikras teisinio bendradarbiavimo sudėtingumas. Nes jei sukčiai būna Lietuvoje, policija dažniausiai turi sėkminus tyrimus“, – priduria E. Pernavė.
