sukčiavimas

Siekiant apriboti sukčių veikimo būdus, nuo sausio 1 d. įsigaliojo nauji reikalavimai registruoti išankstinio mokėjimo SIM korteles. Visgi socialiniuose tinkluose jau spėjo išplisti skelbimai su siūlymais įsigyti jau aktyvuotas SIM korteles, kurių registruoti nereikia. Tokiu būdu siekiama apeiti įsigaliojusius naujus reikalavimus, o ekspertai sako, kad tuo pasinaudoti gali ir sukčiai, kurie siekia išlaikyti savo anonimiškumą.

Pastaruoju metu Lietuvoje aktyviai siaučia sukčiai, kurie pasisavinti žmonių pinigus bando įvairiausiais būdais. Vienas jų – socialiniuose tinkluose plintančios apgavystės apie galimus gauti kone nemokamus viešojo transporto bilietus Vilniuje. Apie siaučiančius sukčius socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje įspėjo JUDU - Susisiekimo paslaugos.

Ne vienas pastebi, kad Lietuvos žiniasklaidos lauke vis dažniau mirga antraštės, pranešančios apie nuo sukčių nukentėjusius asmenis, padažnėjusias apgavikų atakas ir naujus aferų metodus. Įvairios institucijos taip pat dalijasi pranešimais, kurie turėtų padėti gyventojams išvengti apgavysčių. Vis tik, ne visi žino, kaip išlikti sąmoningiems ir nepakliūti į sukčių paspęstas pinkles.

VĮ Valstybinių miškų urėdija informuoja, jog Lietuvoje užfiksuotas naujas sukčiavimo mechanizmas, kurio metu sukčiai neteisėtai parduoda valstybinę medieną, apsimesdami jos savininkais. Šis mechanizmas apima klastotų dokumentų ir netikrų asmens duomenų naudojimą. „Pastaruoju metu stebime vagysčių ir sukčiavimo atvejų augimą. Nepaisant to, Valstybinių miškų urėdijos darbuotojai intensyviai dirba, siekdami užtikrinti miškų apsaugą.

Apgaule pinigus siekiantys išvilioti sukčiai vis modernėja, o norėdami kuo įtikinamiau suvilioti savo aukas piktavaliai pradėjo naudotis ir dirbtinio intelekto pagalba. Su tokiais sukčiais susidūręs Artūras pasakoja, jog buvo nustebintas po to, kai į jį kreipėsi visame pasaulyje žinomas aktorius Keanu Reeves, kuris neva siūlė vyrui investuoti į sukčių schemą.

Tik kas antras Lietuvos gyventojas savo skaitmeninius įgūdžius vertina kaip pagrindinio ar aukštesnio lygio, rodo Eurostato duomenys. Nors atitinkame Europos Sąjungos vidurkį, to nepakanka – vis dar per mažai žmonių geba atpažinti ir apsisaugoti nuo penkių populiariausių sukčiavimo būdų, rašoma pranešime žiniasklaidai. „Tai, kad žmonės mūsų šalyje vis dar lengvai pažeidžiami sukčių atakų, rodo nuolat pasakojamos istorijos apie prarastus pinigus ar nutekintus asmeninius duomenis.

Raseinių policijos Bendruomenės pareigūnai socialiniame tinkle „Facebook“ perspėja – sukčiai rado naują būdą apgaudinėti žmones, pasinaudodami interneto paslaugų platformomis. Pastaruoju metu socialiniuose tinkluose ir internete daugėja pranešimų apie fiktyvias svetaines, kurios atrodo kaip valstybinės paslaugų sistemos, tačiau jų tikslas – išvilioti asmeninius duomenis ir pinigus. Naujausiu atveju nusikaltėliai sukūrė į e.sveikata.

Kova su finansiniu sukčiavimu turi būti užtikrinta valstybės lygiu, tam skiriant koordinuojančią instituciją bei parengiant strategiją ir veiksmų planą, teigia Lietuvos bankas (LB).  „Kovoje su sukčiavimu matome daug svarbių iniciatyvų, bet būtinas sisteminis požiūris.(...) Pagrindiniai mūsų siūlomi sprendimai susiję su šio klausimo koordinavimu valstybės lygmeniu, bendradarbiavimu ir keitimusi informacija“, – pranešime teigė LB valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus.

Pernai Lietuvoje paskutinįjį metų ketvirtį kibernetinių nusikaltimų aktyvumas buvo didžiausias, ši tendencija išlieka ir šiemet. Internetiniai nusikaltėliai rankoves atsiraitoja prieš žiemos šventes, tad ypač šiuo metu vertėtų būti dar budresniems. Kibernetinio saugumo ekspertas dalijasi patarimais, kaip nenukentėti ir ką daryti, jei visgi nepasisekė. Remiantis Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro 2023 m. ataskaitomis, paskutinis metų ketvirtis buvo aktyviausias sukčiams.

Europos Prokuratūra, kartu su Europos Sąjungos (ES) skirtingų šalių teisėsaugos pareigūnais, tiria sudėtingą, didelio masto sukčiavimo pridėtinės vertės mokesčiu (PVM) schemą – galimai padaryta žala siekia beveik 300 mln. eurų.

Teisme išnarpliota civilinė byla dėl prašymo nutraukti automobilio „Volkswagen Touran“ pirkimo-pardavimo sutartį. Į teismą kreipėsi vilnietis Andrius, kuris prašė sugrąžinti už transporto priemonę sumokėtus pinigus. Vyras pasakojo, kad 2024 m. liepos 5 d. iš atsakovo už 6,7 tūkst. eurų nusipirko automobilį „Volkswagen Touran“. Sutartyje nebuvo nurodyti jokie automobilio trūkumai. Apžiūros metu atsakovas nurodė, kad kondicionierius veikia puikiai.

Pirkėjai vis labiau ieško kūrybiškų sprendimų, kaip efektyviai apsipirkti prekybos centruose, nes daugelis žmonių susiduria su sunkumais, susijusiais su maisto produktų kainomis. Tačiau tai nėra vienintelis pasikeitęs apsipirkimo įprotis. Dauguma didžiųjų prekybos centrų pirkėjams suteikė savitarnos paslaugas, kad apsipirkimas būtų greitas ir paprastas.

Visame pasaulyje spalį minimo kibernetinio saugumo mėnesio proga, Nacionalinio kibernetinio saugumo centro (NKSC) specialistai atkreipia gyventojų dėmesį į keletą šiuo metu populiarių programišių taktikų ir ragina gyventojus būti budriais. NKSC specialistai pasidalino informacija apie dažniausiai naudojamus sukčiavimo būdus ir ragina neužkibti ant sukčių kabliuko.

28 metų Danielle Kelly praėjusių metų gegužę neteko mamos ir dešimtys žmonių paaukojo tūkstančius eurų laidotuvių išlaidoms padengti, tačiau ji pinigus išleido nuomai ir sąskaitoms apmokėti. Sukčiautoja sukūrė lėšų rinkimo puslapį, kuriame žmonės aukojo jos motinos laidotuvėms. Ji suaukotus pinigus pasiliko sau, rašoma mirror.co.uk.

„Google“ darbuotoju prisistatęs sukčius Marijampolės apskrityje iš vyro išviliojo 19,5 tūkst. eurų.  Kaip pranešė Policijos departamentas, penktadienio vakarą buvo gautas 1961 metais gimusio vyro pareiškimas, jog tą pačią dieną apie 14.34 val. jam paskambino nepažįstamas vyriškis bei prisistatęs „Google“ darbuotoju apgaulės būdu išviliojo 19 500 eurų. Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl sukčiavimo.

„Regitra“ pirmadienį pranešė nustačiusi keturis vertėjus, užsieniečiams padėjusius atsakyti į vairavimo teorijos egzamino klausimus. Minėti vertėjai įtraukti į nepatikimų sąrašą. Kaip išplatintame pranešime nurodo „Regitra“, bendrovės atlikto tyrimo metu nustatyti 28 atvejai, kai teorijos egzaminas buvo išlaikytas padedant kitam asmeniui, vadinasi – neteisėtai. Sukčiavusiems asmenims teigiami egzaminų rezultatai panaikinti, o suteikta teisė vairuoti pripažinta negaliojančia.

Didžiausiuose turistų traukos objektuose įprasta matyti grėsmingas iškabas su iškalbingais piešiniais: saugokitės kišenvagių. Ir vis tiek daugybė turistų namo grįžta apvogti, praradę pinigus ar dokumentus. Sukčių siautėjimui patogioje skaitmeninėje erdvėje lentelių neiškabinsi – o jie vasarą dar labiau suaktyvėja ir savo piktavališkiems ketinimams naudoja visus įmanomus kanalus iš eilės, nuo įprastų SMS žinučių iki „Youtube“ ir kitų socialinių tinklų platformų.

Bandymai sukčiauti internete neslūgsta. Visuomenės nuomonės tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ reprezentatyvios apklausos duomenimis, su galimu sukčiavimu internete susiduria kas antras šalies gyventojas. Net 50 proc. respondentų nurodė, kad tai patiria patys arba jų artimieji, rašoma pranešime žiniasklaidai. Liepos pabaigoje vykdytoje apklausoje 28 proc. dalyvavusiųjų teigė su bandymais sukčiauti susidūrę patys, dar 22 proc. atsakė, jog su galimu sukčiavimu internete susidūrė jų artimieji.

Panevėžio pareigūnai atlieka tyrimą dėl sukčiavimo po to, kai investuojant iš moters buvo nuskaičiuota keliasdešimt tūkstančių eurų. Kaip nurodė Panevėžio apskrities policija, pirmadienį gautas šiame mieste gyvenančios 1970 metais gimusios moters pranešimas, kad investuojant į biržos akcijas buvo nuskaičiuoti pinigai, taip padarant 87,6 tūkst. eurų žalą. Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl sukčiavimo.

Sostinės gyventoja, sulaukusi skambučio iš policijos pareigūnu ir banko darbuotoju prisistačiusių asmenų, prarado 24 850 eurų. Kaip pranešė Vilniaus apskrities policija, pranešimo apie sukčiavimo atvejį policija sulaukė pirmadienį. Pirminiais duomenimis, nuo sukčių nukentėjo 1957 metais gimusi moteris, iš kurios pinigai apgaule buvo pasisavinti laikotarpiu nuo birželio 25 dienos 17.15 val. iki liepos 8 d. 10 val. Policija pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl sukčiavimo.

Šiaulių apylinkės prokuratūra teismui perdavė baudžiamąją bylą dėl sukčiavimo, kurioje kaltinimai pareikšti keturiems vyrams ir dviem uždarosioms bendrovėms, nukentėjusiaisiais pripažinti 55 asmenys, pranešė prokuratūra. Kaip teigiama prokuratūros pranešime spaudai, asmenys šioje byloje kaltinami pinigų iš žmonių išviliojimu, neteisėtų svetimų banko sąskaitų atidarymu ir naudojimu, nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimu.

Sukčiai per pusę mėnesio iš moters išviliojo 11 tūkst. 250 eurų. Penktadienį Klaipėdos policijos komisariatas pradėjo ikiteisminį tyrimą pagal 78 metų moters pareiškimą. Jame nurodoma, kad nuo birželio 6 iki birželio 20 telefonu paskambinę ir užsidirbti pasiūlę nepažįstami asmenys apgaulės būdu iš pareiškėjos išviliojo pinigus. Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl sukčiavimo.

SEB bankas įspėja apie naujas itin sudėtingas sukčiavimo schemas, kurių griebiasi sukčiai, įpainiodami iškart po kelis gyventojus. Anot banko, iš vieno asmens pirmiausia sukčiai išvilioja interneto banko prisijungimo duomenis, po to – mokėjimo kortelės, į kurios sąskaitą sukčiai perveda ir skubiai išgrynina ne tik iš kliento, bet ir iš kitų asmenų išviliotas lėšas. Taip nukentėjusysis nuo sukčiavimo tampa ir įtariamuoju neteisėtai pasisavinęs lėšas.

Už prekybą žmonėmis, bei kitus sunkius nusikaltimus teisiami Jogirdas Ramanauskas ir Andrius Milevičius buvo sukūrę neeilinę schemą – verbavo neįgalius, nuo narkotikų ar alkoholio priklausomus, ar kitaip socialiai pažeidžiamus vyresnio amžiaus žmones tam, kad vėliau galėtų jais pasinaudoti. Iš nukentėjusiųjų buvo atimamos socialinės išmokos, jie dirbo darbus, jų vardu sudaromos sutartys, iš kurių naudą gaudavo įtariamieji.

Europos prokuratūros ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) atlieka tyrimą dėl galimai apgaule įgytų 4 mln. eurų Europos Sąjungos (ES) fondų lėšų, įtarimai pareikšti  9 asmenims. Kaip pranešė FNTT, 9 asmenys įtariami apgaule galėję įgyti per 4 mln. eurų ES struktūrinių fondų bei Lietuvos biudžeto lėšų. Ikiteisminiame tyrime, kurį kuruoja Europos deleguotųjų prokurorų biuras Lietuvoje, o atlieka FNTT pareigūnai, buvo atlikta per 40 kratų visoje Lietuvoje.

Vilnietę apgavo telefoniniai sukčiai – išviliojo 6,3 tūkst. eurų. Kaip pranešė policija, trečiadienį, apie 12 val. 10 min. Vilniuje, nepažįstami asmenys susisiekė telefonu su 69 metais gimusia moterimi. Jie iš vilnietės banko sąskaitos apgaule išviliojo 6,3 tūkst. eurų. Policija surinko medžiagą dėl sukčiavimo.

Panevėžyje pareigūnu apsimetęs vyras iš moters išviliojo 8 400 eurų. Netrukus jis buvo sulaikytas ir atsidūrė už grotų. Šį penktadienio rytą Panevėžio apylinkės teisme buvo sprendžiama dėl kardomosios priemonės paskyrimo. Prokuratūra prašė vyrą suimti 2 mėnesiams. Teismas nusprendė patenkinti prokuroro prašymą ir leido vyrą suimti prašytam terminui. Neoficialiais duomenimis, įtariamasis į laisvę buvo paleistas tik šių metų vasarį. Jis prieš tai atlikinėjo bausmę už nužudymą.

Prieš kurį laiką lietuvius sujaudino 31-erių alytiškės istorija – mažametę dukrą auginanti moteris teigė serganti vėžiu ir susidurianti su kitomis sveikatos problemomis. Moteriai buvo suaukotos didelės sumos, tačiau vis daugiau Lietuvos žvaigždžių pradėjo lieti apmaudą sužinoję, kad visa tai buvo melas. 31-erių moteris socialiniuose tinkluose anksčiau aktyviai dalinosi savo istorija, labiausiai pabrėždama, kaip sunku vienai auginti dukrą, kuri negali būti su mama, kol ši gydosi.

Nenustatyti asmenys apgaule iš parduotuvių atsiėmė įvairių prekių už 53 tūkst. eurų, pranešė policija. Apie sukčiavimo atvejį policijai pranešta balandžio 6 dieną 11 valandą. Teisėsaugos duomenimis, nusikalstama veika įvykdyta laikotarpiu nuo kovo 25 iki balandžio 5 d. Pasak policijos, nenustatyti asmenys, pasinaudojus spraga įmonės atsiskaitymų sistemoje, iš parduotuvių atsiėmė įvairių prekių už jas nesusimokėję. Dėl sukčiavimo įmonei padaryta apie 53 tūkst. eurų žala.

Naujienų portalo „Kas vyksta Kaune“ skaitytojas sekmadienį prie prekybos centro „Depo“ susidūrė su galimai sukčiaujančiomis moterimis. Vyras įspėja kauniečius saugotis ir nepakliūti į sukčių pinkles. Pasak jo, moterys apsimeta nebylėmis ir prašo paaukoti pinigų bei pasirašyti aplankale. Pranešė apie sukčiavimą „Siaučia rumunės prie „Depo“. Parašiukus renka, labai nepatiko, kad filmuojama, fukais „apšėrė“. Įspėkit kauniečius, kad neliktų prieš Velykas be pinigų.

Vilniaus mero Valdo Benkunsko brolio Giedriaus valdomam medicinos centrui Šilutėje mesti kaltinimai sukčiavimu. Esą įstaiga įsirašydavo atliktas medicinines paslaugas: nors pacientai nei paslaugų, nei centro darbuotojų nebuvo regėję akyse. Tyrimą atliko ir Valstybinė ligonių kasa. Jos specialistai įrašuose aptiko slaugytoją, kuri neva per vieną dieną aplankė ir medicinines paslaugas suteikė net šimtui pacientų.

Sąskaitos faktūros prašymas parduotuvėse iš pradžių gali pasirodyti nekaltas, tačiau šis dokumentas kartais yra naudojamas sukčiavimo tikslais, kai iš to neteisėtai pasipelno darbuotojas, įmonė ar jos savininkas. Į tv3.lt portalą kreipęsis skaitytojas Deividas (tikras vardas ir pavardė – redakcijai žinomi) papasakojo, kad vienas jo giminaitis nuolat visų prašo, jog pirkdami didesnius pirkinius, pvz., kompiuterį ar telefoną, prie kasos prašytų sąskaitos faktūros „ant“ jo įmonės.

Sukčiai iš klaipėdiečio per kelis mėnesius išviliojo daugiau nei 51 tūkst. eurų. Kaip pranešė Klaipėdos policija, dėl prarastų pinigų į pareigūnus antradienį kreipėsi 1972 metais gimęs vyras. Jis nurodė, kad nuo pernai rugsėjo vidurio iki šių metų sausio vidurio nenustatyti asmenys per internetinę investavimo platformą išviliojo 51 549 eurus. Dėl įvykio pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Sukčiai bando gyventojus apgauti vis įvairesniais būdais. Dažnai jie prisidengia didelių ir žymių įmonių ar institucijų vardu, bando pasinaudoti daugeliui žinomais įvykiais. Šįkart patikėjusi, kad deklaravus pajamas Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) ketina grąžinti 600 eurų, moteris tiek pat pinigų ir prarado. Kaip žinoma, pajamų deklaravimas kiekvienais metais vyksta iki gegužės 2 d., o sulaukusi pirmų deklaracijų VMI gyventojams jau grąžina mokestines permokas.

Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro duomenimis, 2023 m. visos finansų įstaigos bendrai fiksavo daugiau nei 10 tūkst. sukčiavimo atvejų. Tai yra trečdaliu daugiau nei 2022 m. Vien per praėjusius metus iš gyventojų išviliota per 11 mln. Eur.

Finansų konsultantu apsimetęs vyras iš sostinės gyventojos išviliojo daugiau nei 19 tūkst. eurų. Kaip pranešė policija, pirmadienį Vilniaus apskrities VPK gavo 1947 metais gimusios moters pranešimą, kad nuo sausio 16 iki vasario 23 dienos Vilniuje nepažįstamas asmuo, prisistatęs finansų konsultantu, iš jos banko sąskaitos apgaule išviliojo 19,2 tūkst. eurų.  Policija surinko medžiagą dėl sukčiavimo.

Kaimyninėje Latvijoje siautėja maisto išvežiotojai. Rygos gatvėmis jie skraido kaip nori ir kur nori, dažniausiai – techniškai netvarkingais automobiliais. Policija bejėgė, mat ant mašinų užkabinti suomiški numeriai, o vairuoja jas anglakalbiai vairuotojai. Ir dažnas jų tokias mašinas tiesiog nuomojasi iš neaiškių asmenų.   „Reddit“ tinklapyje maisto išvežiotojai įžiebė diskusiją – kaip prasimanyti daugiau pinigų kuo mažesnėmis sąnaudomis.

Lietuvos policija perspėja gyventojus: šiais metais sukčiai dar smarkiau gviešiasi į žmonių pinigus, vien per sausį pareigūnai pradėjo daugiau nei pusę tūkstančio ikiteisminių tyrimų: tai yra dviem trečdaliais daugiau nei pernai per tą patį laikotarpį. Sukčiai nuolat siuntinėja apgaulingas SMS žinutes, apsimeta valstybinėmis institucijomis, feisbuke perka reklamas, kuriomis ragina žmones investuoti į netikras platformas, taip išvilioja iš Lietuvos gyventojus pinigus.

Į kriptovaliutą ketinęs investuoti vyras prarado 37,2 tūkst. eurų – juos išviliojo sukčiai. Kaip pranešė Policijos departamentas, pirmadienį, 8.48 val., į Klaipėdos miesto policijos komisariatą kreipėsi 60-metis vyras. Jis pareiškė, kad nuo sausio 29 iki vasario 19 dienos nepažįstami asmenys įtikino investuoti į kriptovaliutą ir apgaulės būdu išviliojo 37 tūkst. 220 eurų. Policija pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl sukčiavimo.

Sausio mėnesį policija pradėjo 521 ikiteisminį tyrimą dėl sukčiavimo, sako Policijos departamento atstovas Ramūnas Matonis. Pasak jo, tai – neraminanti statistika, mat pernai tuo pačiu metu ikiteisminių tyrimų dėl sukčiavimo fiksuota kur kas mažiau. „Šių metų sausis yra neraminantis – per sausį turime 521 ikiteisminį tyrimą, kai 2023 metų sausį turėjome tik 302“, – LRT radijui pirmadienį teigė R. Matonis. „Kodėl taip yra, turbūt, sunku pasakyti.

Niujorko teisėjas nurodė Donaldui Trumpui penktadienį sumokėti 355 mln. dolerių (329 mln. eurų) dėl įtarimų sukčiavimu ir uždraudė jam trejus metus valdyti įmones šioje valstijoje – tai didelis smūgis jo verslo imperijai ir finansinei padėčiai.

Per internetinę investavimo platformą sukčiai iš vyro išviliojo 43,1 tūkst. eurų. Kaip pranešė Policijos departamentas, ketvirtadienį, 13.56 val., į Vilniaus apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą kreipėsi 37 metų vyras. Jis pranešė, kad nuo 2023 metų gruodžio 12  iki šių metų vasario 7 dienos nenustatyti asmenys per internetinę investavimo platformą apgaulės būdu iš jo išviliojo 43 tūkst. 119 eurų. Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl sukčiavimo.

Du keltuvus iš Austrijos įmonės nusprendusi įsigyti Lietuvos įmonė nukentėjo nuo sukčių – į suklastotą sąskaitą buvo pervesta 201,3 tūkst. eurų. Kaip pranešė Policijos departamentas, trečiadienį, 13.23 val., Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas gavo bendrovės pranešimą, kad sausio 29-31 dienomis už planuojamus įsigyti du keltuvus iš Austrijos įmonės, į pateiktą suklastotą sąskaitą atlikti 100 tūkst. ir 101,3 tūkst. eurų pavedimai.

Vilniaus rajone paspaudusi ant sukčių atsiųstos nuorodos, mergina prarado 950 eurų. Kaip pranešė policija, pirmadienį Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas gavo vyro pranešimą. Jis pranešė, kad šeštadienį, apie 19 val. Vilniaus rajone, paspaudus elektroniniu paštu gautą aktyvią nuorodą ir suvedus elektroninės bankininkystės duomenis, iš jo 17-metės dukters banko sąskaitos apgaule išviliota 950 eurų. Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl sukčiavimo.

Sukčiai ir toliau pelnosi iš patiklių žmonių – jie sukuria itin tikroviškus skelbimus, noriai bendrauja, o gavę pinigus – dingsta lyg į vandenį. Pareigūnai sako, perkant daiktus internetu nereikia elgtis spontaniškai, patikrinti pardavėją ir nesižavėti žemesne prekės kaina, nes tai dažnai ir tampa pinklėmis. Kaunietis Nerijus skelbimuose internete nusižiūrėjo kepsninę. Tokios su žmona ir norėjo, tad sumanė ją nusipirkti. Dar kiek pasiderėjo.

Investavimo galimybe internetu susidomėjusi moteris prarado 50 tūkst. eurų, pranešė policija. Teisėsaugos duomenimis, sausio 22 d. 10 val. 48 min. į Kauno apskr. VPK Kauno r. PK kreipėsi moteris (gim. 1971 m.), kuri pareiškė, kad nuo 2023 m. rugsėjo 21 d. nenustatyti asmenys per internetinę investavimo platformą iš jos išviliojo 50 000 eurų. Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl sukčiavimo.

Lietuvos policija įspėja – pastaruoju metu „Facebooke“ itin padaugėjo sukčiavimo atvejų, kai apsimetėliai, prisidengę draugų paskyromis, prašo pervesti pinigų. Pareigūnai įspėja šiukštu to nedaryti ir primena, kokie požymiai gali išduoti sukčius. Sukčiai nuolat ieško būdų, kaip apgauti žmones. Šį kartą nusikaltėliai vėl suaktyvėjo socialiniuose tinkluose.

Panevėžyje sukčiai iš vyro išviliojo 8 tūkst. eurų. Kaip pranešė Panevėžio apskrities policija, sausio 12 dieną 12.48 val. 1983 metais gimęs vyras pranešė, kad norėdamas užsidirbti pinigų iš investavimo, laikotarpiu nuo 2023-ųjų balandžio 1 dienos iki liepos 1 dienos, iš savo banko sąskaitos pervedė pinigus į nurodytas sąskaitas. Turtinė žala – 8150 eurų. Dėl įvykio pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Europos Sąjungai skiriant šimtus milijardų eurų žaliesiems projektams, iš jų pasipelnyti bandė ir apsukrūs lietuviai. Grupė verslininkų pasiūlė sukurti analogų pasaulyje neturinčią greitai suyrančią plėvelę – šiam projektui gavo beveik 3 milijonų finansavimą. Tačiau, kai darbai prasidėjo, įsikišo teisėsauga – įtaria, kad tai – sukčiavimo schema. Vienas iš Europos Sąjungos prioritetų – skirti pinigus projektams, kurie mažintų gamtos taršą.