Vis tik panagrinėjus Europos Sąjungos sankcijas įteisinančius reglamentus gana akivaizdu, kad sankcionuotos prekės tarp Rusijos ir Kaliningrado srities neturėtų būti transportuojamos.
Problema ta, kad viešojoje erdvėje Briuselis komunikavo, jog draudimai niekaip nepalies prekių tranzito tarp šių dviejų Rusijos dalių, o ten, kur reglamentuose kalbama apie pačias sankcionuojamas prekes, akcentuojamas jų importo draudimas į Europos Sąjungą, tranzitas per Europos Sąjungą, kai prekės eksportuojamos iš Rusijos, bet ne tranzitas tarp Rusijos dalių.
Pagrindinė Briuselio mintis viešuose pranešimuose ar iš anksto parengtuose klausimuose bei atsakymuose buvo toji, kad sankcijų tikslas yra sukelti sunkias pasekmes Rusijai dėl jos veiksmų prieš Ukrainą bei efektyviai trukdyti Rusijos galimybes tęsti agresiją, tai yra ją silpninti ekonomiškai.
Kaip viskas yra dokumentuose?
Europos Sąjungos sankcijos buvo priiminėjamos paketais nuo pat 2014 metų, kai Rusija užgrobė Krymą ir pradėjo karinius neramumus Donbase. Tačiau Kremliui pradėjus visaapimantį karą Ukrainoje šių metų vasario 24 dieną, Europos valstybės priėmė dar daugiau sankcijų, kurios papildo ankstesnius ribojimus.
Kovo 15 dieną Europos valstybės pritarė ketvirtajam sankcijų paketui, pagal kurį nuo birželio 17 dienos į Europos Sąjungą uždraudžiama tiesiogiai ar netiesiogiai importuoti geležį ir plieno produktus, jeigu jų kilmės šalis yra Rusija arba jeigu jie eksportuojami iš Rusijos. Taip pat šiuos produktus draudžiama pirkti, transportuoti, teikti techninę pagalbą, tarpininkavimo paslaugas, finansavimą, drausti.
Nesunku suvokti, kad šis draudimas labiau nutaikytas į Europos Sąjungos subjektus ir siekiama, kad Rusija prarastų apie 3,3 mlrd. eurų vertės eksportą į Europą.
Tuo pačiu paketu uždrausta eksportuoti į Rusiją europietiškas prabangos prekes, visiškai uždrausta vykdyti sandorius su konkrečiomis su Kremliumi susijusiomis įmonėmis, užkirstas kelias Europos investicijoms į Rusijos energetikos sektorių, su išimtimis dėl civilinės atominės energetikos.
Bet ketvirtajame sankcijų pakete dar nėra nė žodžio apie Kaliningradą.
Balandžio 8 dieną Europos Sąjungos valstybės priėmė penktąjį sankcijų paketą, kuriame jau atsirado tiesus ir aiškus Kaliningrado paminėjimas.
Esminis dalykas, kad kartu su penktuoju sankcijų paketu atsirado draudimas Rusijoje įsisteigusioms kelių transporto įmonėms transportuoti prekes keliais Europos Sąjungos teritorijoje, taip pat ir vykstant tranzitu. Šis draudimas nėra taikomas, jeigu Rusijos transporto įmonės gabeną paštą arba tranzitu gabena nesankcionuotas prekes tarp Rusijos bei Kaliningrado. Kai kalbama apie kelius, tai mintyse turima omeny vilkikai, bet tai apima ir prekių transportavimą geležinkeliu.
Tarybos reglamentas (ES) Nr. 2022/576, 3l straipsnis:
- Visoms Rusijoje įsisteigusioms kelių transporto įmonėms draudžiama transportuoti prekes keliais Europos Sąjungos teritorijoje, be kita ko, vykstant tranzitu.
- 1 dalyje nurodytas draudimas netaikomas kelių transporto įmonėms, vežančioms:
- paštą kaip universaliąją paslaugą;
- tranzitu gabenamas prekes per Sąjungą tarp Kaliningrado srities ir Rusijos, jeigu tokių prekių transportavimas nėra draudžiamas pagal kitas šio reglamento nuostatas.
Penktajame pakete nugulė ir nuo liepos 10 dienos įsigaliojęs draudimas importuoti į Europos Sąjungą vėžiagyvius, ikrus, alkoholį, cementą, medieną, sidabrą, laivus, vilkikus ir kitas prekes.
Šiuo atveju draudimas irgi labiau nutaikytas į Europos Sąjungos subjektus, tai yra draudžiama šias prekes tiesiogiai ar netiesiogiai įsigyti, importuoti, perduoti, teikti techninę pagalbą, tarpininkavimo paslaugas, teikti finansavimą. Europos Komisija komunikavo, kad šio importo draudimo vertė siekia apie 5,5 mlrd. eurų.
Penktuoju paketu uždraustas ir europietiškų prekių eksportas į Rusiją, kurio vertė apie 10 mlrd. eurų ir kuris nutaikytas į Rusijos technologijų sektoriaus silpninimą ten, kur rusai priklausomi nuo europietiškų prekių.
Taigi iš esmės galima konstatuoti, kad penktajame sankcijų pakete tikrai paminėta, jog tranzitu tarp Kaliningrado ir Rusijos prekės gali būti gabenamos, jei jos nėra uždraustos pagal kitas reglamento nuostatas, bet nuo birželio 17 ir liepos 10 dienos įsigalioję draudimai yra daugiausia orientuoti į importą į Europos Sąjungą arba Rusijos eksporto užkardymą.
Tranzitas į Kaliningradą, jeigu prekių apimtys nedidinamos, logiškai mąstant, nėra importas į Europos Sąjungą bei nėra Rusijos eksportas, jeigu tik nedidinamos prekių vežimo apimtys.
Komisija komunikavo, jog tranzitas tarp Kaliningrado ir Rusijos nebus paliestas
Tačiau įdomu tai, kad Europos Komisija priėmus penktąjį sankcijų paketą komunikavo, jog prekių tranzitas tarp Kaliningrado ir Rusijos nebus paliestas.
Pavyzdžiui, Europos Komisijos puslapyje buvo publikuoti klausimai ir atsakymai apie penktąjį sankcijų paketą ir ten į klausimą „Kokios yra išimtys kelių transportui?“ atsakoma taip: „Šis draudimas nepaveiks pašto paslaugų ir prekių tranzito tarp Kaliningrado ir Rusijos“ bei priduriama, kad nacionalinės valstybės taip pat gali taikyti išimtis, jeigu perkami, importuojami ar į Europos Sąjungą transportuojami energijos ištekliai, kai kurie metalai, vaistai, medicininės priemonės, žemės ūkio ar maisto produktai, taip pat jei prekių reikia Europos Sąjungos šalių diplomatinių misijų veikimui Rusijoje, o išimtis taikoma ir kultūros vertybėms, kurios yra paskolintos vykdant bendradarbiavimą su Rusija.
Kitame viešame pareiškime irgi sakoma lygiai taip pat – draudimas nepalies pašto paslaugų ir prekių tranzito tarp Kaliningrado bei Rusijos.
Abiejuose viešuose pranešimuose iškerpama vieta, kad sankcijos nepalies tų prekių tranzito, kurios nėra sankcionuotos pagal kitas reglamento nuostatas. Kodėl viešojoje komunikacijoje ši dalis pasimetė, nėra aišku.
Portalui tv3.lt kreipusis į Europos Komisijos Spaudos tarnybą, jos atstovai plačiau pakomentuoti atsisakė, nes šiuo metu vyksta pokalbiai tarp Europos Komisijos ir Lietuvos.
Paslaptingas laiškas
Neoficialiais duomenimis, diskusijos išties vyksta, praėjusią savaitę tartis dėl sankcijų taikymo į Briuselį vyko užsienio reikalų viceministras Raimondas Karoblis, premjerės patarėjas Jonas Survila ir kiti Lietuvos atstovai. Europos Komisija buvo pažadėjusi pateikti išaiškinimus dėl sankcijų taikymo, bet jų kaip nėra taip nėra.
„Manau, taip yra dėl to, kad skiriasi nuomonės“, – teigė vienas Lietuvos atstovas, kuris pats tiesiogiai nedalyvavo pokalbiuose.
Pašnekovo teigimu, suderintas sankcijų išaiškinimo tekstas turėjo išeiti į viešumą liepos 9 dieną, bet neišėjo.
Įdomu tai, kad užsienio reikalų viceministras R. Karoblis viešai yra rašęs, jog Lietuva ne kartą derinosi savo poziciją su Europos Komisija biurokratiniu ir diplomatiniu lygmeniu, o balandžio 15 dieną esą gavo išaiškinimą dėl sankcionuotų prekių tranzito į Kaliningradą ir esą juo turėjo vadovautis. Šis išaiškinimas, kaip teigia su situacija susipažinę asmenys, yra tiesiog trijų generalinių direktoratų vadovų pasirašytas elektroninis laiškas.
Tačiau šį laišką matę asmenys skirtingai vertina jo turinį.
„Tame laiške teigiama, kad sankcijos taikomos, bet bus Komisijos išaiškinimas. Ir viskas. Lietuva perskaitė žodžius „bus taikomos“, o Komisija – „laukit išaiškinimo“, – teigia vienas iš laišką mačiusių portalo pašnekovų.
„Komisijos teisininkai yra pasakę, kad jeigu nėra suintensyvėjusio masto, tai tos prekės turi važiuoti. Ir viskas. O Lietuvai netinka tas išaiškinimas“, – priduria pašnekovas, nors pats mano, kad dabar reikia laikytis iki paskutinio, kad sankcionuotų prekių tranzitas per Lietuvą nevyktų.
Šio asmens teigimu, problema ta, kad dėl sankcijų įgyvendinimo, kur tai liečia Kaliningradą, Lietuva kalbėjosi biurokratiniu ir diplomatiniu lygmeniu, bet tai yra politinis aukšto lygmens sprendimas. Pasak pašnekovo, tai būtų tas pats, jeigu dėl svarbaus politinio sprendimo Lietuvos būtų sutariama su Seimo Teisės departamentu, kai tuo tarpu sprendimus priima Seimo nariai plenariniuose Seimo posėdžiuose.
„Juk mes čia kalbame ne apie pinigų paskirstymą žemės ūkiui, kai reikia kalbėtis dėl formulės. Čia yra labai jautrus klausimas dabartiniame kontekste, o Lietuva pakalbėjo su biurokratais ir sutarė. Taip darome gėdą patys sau“, – pastebi Lietuvos atstovas.
Pasak Lietuvos atstovo, jeigu Lietuva išties siekė nuoširdžiai išsiaiškinti, kaip taikyti sankcijas prekėms iš Rusijos į Kaliningradą, ir viską darė pagal raidę, tai atsistatydinti turėtų Lietuvos nuolatinis atstovas Europos Sąjungoje Arnoldas Pranckevičius, nes tai reiškia, kad jis nesuvaldė situacijos iki galo, nepaaiškino visų valstybių atstovams, kas čia nutiko. Mat šiuo metu atrodo, kad Europos Sąjungos šalyse Lietuvos veiksmai nėra gerai suvokiami, o dėl incidento su Kinija dėl Taivano kai kurios Europos Sąjungos valstybės į Lietuvą žvelgia kreivai. Tai yra kaip į incidentų kėlėją lygioje vietoje.
Kitu atveju gali būti, kad Lietuva tiesiog pasinaudojo bendru nežinojimu, situacijos plonybių nesuvokimu ir neakcentavo, kad rusai gali išeiti iš rikiuotės.
„Bet dabar vis tiek, negali parodyti Rusijai silpnumo ir žengti žingsnio atgal“, – teigia pašnekovas.
Kitas laišką matęs Lietuvos politikas aiškina, jog jame labai konkrečiai teigiama, jog sankcionuotos prekės tarp Kaliningrado ir Rusijos važinėti negali. Vyriausybės poziciją remiantis pašnekovas teigia, kad ministrų kabinetas aiškiai jautė, kad Kaliningrado prekių tranzito klausimas yra jautrus, todėl dėjo pastangas viską išsiaiškinti iki menkiausių detalių bei suderinti pozicijas. Anot pašnekovo, šis laiškas buvo rodomas parlamentarams uždarame posėdyje diskutuojant apie rusų pasipiktinimą ir kaip į tai reaguoti.
„Mes atsiklausėme ir gavome labai aiškius direktorato atsakymus, kur nedviprasmiškai sakoma, kad viskas tvarkoje“, – teigė politikas.
Portalas tv3.lt pirmadienį kreipėsi į Lietuvos nuolatinę atstovybę Europos Sąjungoje, prašydamas suteikti galimybę susipažinti su generalinių direktoratų atstovų pasirašytu laišku, tačiau iki šiol atsakymo dar negavo. Pasak atstovybės komunikacijos darbuotojos Annos Vandermeeren, atstovybė šiuo klausimu konsultuojasi su Vilniumi.
