„Štai Lietuviškasis smauglys! Utenos miestas. Šalia prekybos centro!!“, – rašo Vitalijus.
„Brrrrr....šalia kurio čia prekybos centro?!!!“, – rašo Daiva.
„Reikėjo įpilti vandens į kokį indą, perkaitęs“, – teigia Dalia.
„Ar pernešėte į saugią vietelę?“, – klausė Rita.
„Kokiu būdu reikėjo pernešti? Rankomis?“, – klausė Regina. – Taip. Jie nenuodingi. Tik, kad šnypščia ir tiek.
„Aš pamačiusi per sekundę į medį įlipčiau, jie man visi vienodi ir neįdomu, žaltys, smauglys ar dar koks šliužas, – komentavo Regina.
Neduokite žalčiams pieno
Nuo senovės lietuviai žalčius laikė gerovės, turtų, vaisingumo simboliais, todėl užsukus į namus jų nevydavo, o kaip tik apdovanodavo. Viena dažniausių aukų tapdavo pieno sklidinas dubenėlis. Visgi profesionalus egzotinių gyvūnų priežiūros specialistas, dar geriau žinomas Džiunglių Žmogumi, Gerardas Paškevičius paaiškino, kodėl žalčių vaišinti pienu nereikėtų.
Specialistas nurodo, kad pieno žalčiams duoti nereikėtų, nes šiuos roplius traukdavo ne pienas, o jo šiluma.
Išgėrus pieno žalčių organizme įsijungia gynybinė reakcija, nes jo virškinamasis traktas nėra prisitaikęs pieno vartojimui. Priešingai nei žinduolių, žalčių organizmai negamina pieno virškinimui skirtų fermentų.
„Apskritai laktozė nevirškinama ropliams, užkemša skrandį... Ropliui turėtų būti sunku tuštintis... Ir bendrai abejoju, kad gyvatės gali gerti kažką kito be vandens... Net neretai roplys negers nešvaraus vandens!“, – aiškina profesionalus egzotinių gyvūnų priežiūros specialistas.
„Jeigu girdysit žalčius pienu, tai bus taip kaip nuotraukoj... Žaltys sveikas, nieko jam nenutiko, tiesiog tokia gynybinė reakcija. O dabar prie pagrindinės šiandienos temos!
Ką tik į vieną feisbuko grupę buvo įkeltas post'as apie tai, kaip kažkokia moterytė skatino laukinius geltonskruosčius žalčius (lot. Natrix natrix) girdyti pienu. Man parašius protingą komentarą, kad taip daryti nereikėtų, gavau atsakymą, kad taip darė mūsų protėviai ir ką aš čia suprantu... Tai ta proga, pafilosofuokim šia tema!
Čia jau taip gavosi, kad pasitaikė labai daug kvailų sutapimų... Gyvatės į tvartus keliauja dėl graužikų (potencialaus grobio) gausos. Tais laikais žmonės į gamtą žiūrėjo visiškai kitaip. Tuo metu mūsų religija buvo dar originali ir nepakeičiama – Pagonybė, kuri mokė žmones būti gamtos dalimi, o ne egocentrikais, todėl gyvatės, kaip ir visa kita gyvastis, buvo gerbiama.
Įprastai gamtai reikėjo kažką ir grąžinti (paaukoti). Na, skamba logiškai, juk norėdamas kažką gauti, turi kažką ir atiduoti... Ne išimtis buvo ir žalčiai.
Jiems pagonys nusprendė kažką „paaukoti“, todėl į bliudukus įpildavo ŠILTO pieno. Ir taip! Labai logiška, kad žalčiai gulėdavo ŠILTO pieno bliudeliuose!
Kad tai paaiškinti, mums reikia prisiminti, kas yra žalčiai. Žalčiai – gyvatės. Gyvatės – ropliai. Ropliai – ektoterminiai (šaltakraujai). Jau suprantat, kur lenkiu?
Žmonės žalčius matydavo ŠILTO pieno dubenėliuose ir jiems atrodydavo, kad gyvatės geria pieną, tačiau jos tik šildydavosi ir taip suaktyvindavo savo virškinimą (kuo šilčiau, tuo roplių virškinimas spartesnis), kad kuo greičiau galėtų suėsti dar vieną pelioką lakstantį tvarte...
Ir tai mokslas – #herpetologija tikiuosi supratot mano rašliavą „ant greičio“.
O šiaip #Pagonybė – jėga!
P.S. Nešerkit ir negirdykit pienu laukinių gyvūnų. Ežių irgi!“, – rašo Gerardas.
