Kaip ketvirtadienį pranešė Nacionalinė švietimo agentūra, lyginant su praėjusiais metais, bendras kandidatų, pasirinkusių laikyti brandos egzaminus, skaičius beveik nepakito.
Laikyti lietuvių kalbos ir literatūros valstybinį brandos egzaminą nusprendė 17817 asmenų, anglų kalbos – 18474, matematikos – 17050, istorijos – 8334, biologijos – 6740, geografijos – 4519 žmonių.
Svyravimai minimalūs
Pasak Nacionalinės švietimo agentūros direktorės Rūtos Krasauskienės, esminių skirtumų renkantis brandos egzaminus lyginant su ankstesniais metais nėra, o svyravimai pasirinkimuose yra minimalūs – pusės procento ribose į vieną ar į kitą pusę.
„Iš didesnių pokyčių išskirčiau du valstybinius brandos egzaminus – lietuvių kalbos ir literatūros bei matematikos. Juos abu pasirinko apie 500 abiturientų daugiau. Išaugo ir pasirinkusiųjų chemijos egzaminą: tai didžiausias abiturientų skaičius per pastaruosius penkerius metus“, – pranešime sakė R. Krasauskienė.
Kaip ir anksčiau, be minėtų valstybinių brandų egzaminų, abiturientai dažniausiai rinkosi anglų kalbos, istorijos, biologijos, geografijos egzaminus.
Taip pat kiek dažniau, nei pernai, abiturientai rinkosi laikyti fizikos, istorijos brandos egzaminus, nežymiai sumažėjo ketinančių laikyti informacinių technologijų, geografijos egzaminus.
Kitąmet pirmą kartą bus laikomas lenkų tautinės mažumos gimtosios kalbos ir literatūros valstybinis brandos egzaminas, kuris iki šiol buvo tik mokyklinis. Jį laikyti pasirinko 777 kandidatai.
Iš viso kandidatai galėjo rinktis laikyti ne daugiau kaip septynis brandos egzaminus. Brandos atestatui gauti mokinys turi išlaikyti du brandos egzaminus: privalomą lietuvių kalbos ir literatūros ir dar vieną dalyko brandos egzaminą ar brandos darbą.
Pagrindinė brandos egzaminų sesija prasidės 2024-ųjų balandžio 3 dieną.
