EIMIN ministras Edvinas Grikšas spaudos konferencijoje teigė, kad 3 arčiausiai praktinio įgyvendinimo sprendimai buvo pateikti įmonių konsorciumų, vedamų „IT logika“, „Teltonika“ ir „Dangaus šviesos“.
Pirmuoju etapu joms bus išmokėta po 100 tūkst. eurų prizas, antruoju – skelbiamas kvietimas tolesniam idėjų vystymui.
Jis pridūrė, kad, kuriant produktą, įmonėms bus suteikiama neribota prieiga testavimui, o sukurtas produktas bus įsigytas valstybės.
„Tai yra žingsniai prie sprendimo, kurie gali virsti į mūsų nacionalinių lietuviškų pajėgumų pritaikymų sukurtą vieną pažangiausių Europoje oro gynybos sistemų“, – kalbėjo EIMIN ministras.
Anot ministro, bendrovės kol kas pateikė iš dalies „skirtingus, bet susijusius sprendimus“, kurie toliau bus testuojami – technologija turės gebėti balionus aptikti ir neutralizuoti. Veikiantį prototipą tikimasi turėti kitų metų vasarį.
Tuo metu vidaus reikalų viceministras Vaidotas Jakštas komentavo, kad konkurso rezultatai rodo, kad pasirinktas kelias yra teisingas.
„Suprantame, kad dirbame su labai nauju iššūkiu, ir, iš tiesų, nėra gatavų, pilnų sprendinių, kurie patenkintų visus reikalavimus ir tai nebus tas tipinis konkursas, kurio metu taip arba ne, atitinka arba ne reikalavimus, mes sieksime, kad pasiūlyti sprendiniai būtų kaip įmanoma arčiau poreikių“, – teigė vidaus reikalų viceministras.
Pasak jo, netrukus bus pradėti derinti reikalavimai su rinkos atstovais.
„Tuomet žiūrėsime, jeigu reikia detalesnių mokslinių tyrimų, tai galbūt inovacijų partnerystė, ikiprekybiniai pirkimai, jeigu galima paprasčiau būtų, greičiau įsigyti, tai galbūt ir inovacijų partnerystė arba kitas pirkimo būdas leistų mums jau pasiekti susitarimus dėl aprūpinimo mūsų tarnybų instrumentų, kuris spręstų dabartinę problemą“, – kalbėjo V. Jakštas.
Pateikė sprendimus
Dvigubos paskirties technologijų antrepeneris ir investuotojas Dominykas Milašius, atstovaujantis dirižablinės oro balionių intersepcijos sistemos „Dobis“ konsorciumą, spaudos konferencijoje kalbėjo, kad šiame konkurse konsorciumas siekia integracijos su egzistuojančiais krašto apsaugos sprendimais, radarų duomenimis ir testavimo infrastruktūra. Ši sistema integruoja skirtingas technologijas saugiam nelegalių balionų nuleidimui.
„Šis projektas tai ne tik konkursą laimėjusių reikalas, todėl kviečiame visus Lietuvos gynybos ekosistemos narius pasikonsultuoti su mumis ir pasižiūrėti, kaip toliau galime integruoti kitų mūsų partnerių sprendimus į bendro saugumo sistemą. Ir taip pat, suprasdami situacijos rimtumą jau pradėjome bendrauti su užsienio gynybos įmonėmis, vadinamaisiais praimais, kurie gali padėti mūsų inžinerinius sprendimus išnešti iš smėliadėžės į jau veikiančią aplinką“, – teigė D. Milašius.
Konsorciumo atstovas pridūrė, kad jų sprendimas yra dirižablių platforma paremta sistema.
„Šiuo metu integruojami skirtingi subsistemų elementai, pradedamas sistemos testavimas ir prie panašių sprendimų šiuo metu dirba JAV karinės jūrų pajėgos, todėl turime labai neblogus pavyzdžius, su kuriais galime lygintis ir daugiau informacijos suteiksime po pirmųjų testavimo kampanijų“, – kalbėjo D. Milašius.
UAB „IT logikos“ vadovas Linas Gelažanskas teigė, kad įmonė konkurse dalyvauja, kaip konsorciumas, kurį sudaro UAB „IT logika“, Vilniaus universitetas, UAB „Integrated Optics“ ir UAB „Arx Polaris“, kurtų Išmaniąją Oro erdvės apsaugos sistemą (IOEAS), kurios pagrindas – fiksuoto sparno orlaiviai, galintys operuoti dideliame aukštyje, bei greiti žemo aukščio orlaiviai. Integruotas lazerinis–optinis sensorius leistų surasti ir atpažinti taikinius bet kuriuo paros metu, o didelės galios lazeris įgalintų saugiai numušti daugelį balionų to paties skrydžio metu.
„Išmani oro erdvės sistema susideda iš DBOX dronų bazinių stočių, radarų ir kitų, dirbtiniu intelektu grįstu sprendimu, kurie sugeba aptikti balionus ir kitas grėsmes ore, naudojant prognozavimui dirbtinį intelektą. Taip pat sistema susideda iš fiksuoto orlaivio, aukštai kylančio bepiločio orlaivio, kuris nešasi su savimi lazerį, kuris gali tiek aptikti, tiek naikinti taikinius ore“, – nurodė L. Gelažanskas.
Tuo metu „Teltonika EMS“ – „ADV Defense“, „Quantum Systems“ ir „Defsecintel“ konsorciumas kurs autonominę oro erdvės ir sienos stebėjimo bei apsaugos sistemą, kuri visą parą, visomis savaitės dienomis aptiktų ir identifikuotų oro grėsmes – balionus ir dronus, o esant poreikiui galėtų naikinti taikinį. Naudodama Lietuvos gamybos perėmimo dronus, ši sistema sujungtų sensorius, bepiločio orlaivio ir valdymo centrus į vieną operacinį vaizdą, kuris palaipsniui būtų perduodamas Lietuvos institucijoms.
Šio konsorciumo atstovas Donatas Sirgėdas kalbėjo, kad jų sprendimas pirmiausia remiasi detektavimu.
„Jo paruoštumas yra apie 80 proc. ištestuotas, veikia, balionus matom. Kitas klausimas yra naikinimas ir užkardinimas, kaip tai turėtų veikti“, – teigė D. Sirgėdas.
Primename, kad stiprindama Lietuvos oro erdvės saugumą, EIMIN paskelbė 1 mln. eurų vertės kvietimą verslui kurti technologinius sprendimus kovai su hibridinėmis grėsmėmis – kontrabandiniais balionais ir bepiločiais orlaiviais.
Kontrabandiniai balionai tyčia leidžiami į pavojingas zonas
Kontrabandiniai balionai tyčia leidžiami į pavojingas aviacijai zonas, sako valstybės valdomos įmonės „Oro navigacija“ vadovas Saulius Batavičius.
„Matome, kad jie labai tiksliai leidžia balionus į tas vietas, kurios mums, aviacijai, eismui į Vilniaus oro uostą yra jautriausios“, – pirmadienį LRT radijui sakė S. Batavičiaus.
Kaip rašė BNS, dėl kontrabandinių balionų skrydžiai Vilniaus oro uoste buvo sustabdyti naktį iš penktadienio į šeštadienį.
Taip pat oro erdvės ribojimai įvesti ir sekmadienį vakare, jie galiojo iki pirmadienio ryto.
Dėl šių laikinų oro erdvės ribojimų buvo paveikta virš 7,4 tūkst. keleivių ir 50 skrydžių: 31 skrydis atšauktas, dešimt nukreiptų, o devyni pavėlinti.
Pasak „Oro navigacijos“ vadovo, balionai buvo leidžiami tam tikrais laiko tarpais, kad nuolat būtų bent keletas kritinėse eismui į Vilniaus oro uostą vietose.
„Mes tik bejėgiškai galėjom stebėti, kaip balionai kaba ir negalėjom atnaujinti eismo į Vilniaus oro uostą“, – sakė jis.
Anot S. Batavičiaus, per 11 valandų, kuomet iš sekmadienio į pirmadienį buvo uždarytas Vilniaus oro uostas, fiksuoti 60 balionų, iš kurių 40 buvo kritinėse vietose.
„Iš viso buvo apie 60 balionų, apie 40 balionų buvo kritiškai svarbiose eismui į Vilniaus oro uostą vietose. Jie nuolat buvo leidžiami, kariuomenė nuolat mums pranešinėdavo apie vis naujas žinias. Ir jie skirtinguose aukščiuose, keli grupėmis praktiškai užtverdavo kelią į Vilniaus oro uostą“, – sakė jis.
BNS rašė, kad kontrabandiniams rūkalams gabenti naudojamų meteorologinių balionų, leidžiamų iš Baltarusijos, pastaruoju metu Lietuvoje teko kelis kartus stabdyti Vilniaus ir Kauno oro uostų darbą.
Dėl nuolatinių balionų su kontrabandinėmis cigaretėmis įskridimų į šalį Lietuva buvo uždariusi sieną su Baltarusija.
Premjerė Inga Ruginienė yra sakiusi, jog Vyriausybė pasilieka teisę bet kada neribotam laikui vėl uždaryti sieną, jeigu Baltarusijos hibridinė ataka tęsis.
Lietuvos politikai kontrabandinių balionų įskridimus vadina hibridine Minsko ataka.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia kasdien nauji testai – išbandykite savo žinias ir smagiai praleiskite laiką.
