„Konferencijoje ministrė akcentavo, jog tik 4 proc. statutinėse institucijose dirbančių moterų užima vadovaujančius postus, o nuo nepriklausomybės atgavimo Lietuvoje iki šiol nei viena jų nevadovavo statutinei institucijai, todėl A.Bilotaitė nusprendė siekti, kad statutinėse tarnybose būtų daugiau moterų vadovių, ir siūlys sukurti mechanizmą, kuris skatintų pareigūnių profesinį tobulėjimą.
A.Bilotaitė konferencijoje sakė, kad galėtų būti sudaryti moterų lyderių statutinėse tarnybose sąrašai, joms būtų organizuojami specialūs mokymai“, – minima pranešime.
Profesinės sąjungos bendruomenės moterų vardu kalbėjusios atstovės, teigė, jog po tokio ministrės pasisakymo jaučiasi įsižeidusios.
„Lytis, religija, orientacija, neturėtų būti iškeliami į priekį, dalykinėje veikloje svarbiausia – kompetencija. Skatinti moteris siekti aukštų postų yra teigiamas dalykas, tačiau organizuoti papildomus mokymus vien moteriškos lyties atstovėms skamba keistai ir netgi diskriminuojančiai. Ir tai žeidžia! Ar ministrė mano, kad moterys pareigūnės yra menkesnės, mažiau kompetentingos už vyrus pareigūnus, kad joms ir tik joms reikia mokymų?“ – stebėjosi Nacionalinės pasienio pareigūnų profesinės sąjungos atstovės.
Anot jų, „moterų pasaulis seniai nebėra vien barščiai, vaikai ir vyras, todėl būtent toks požiūris į moteris kaip silpnąją lytį ir turėtų būti keičiamas, o ne svaičiojama apie mokymus tik moterims, nes jos, neva, nesugeba pasiekti aukštų statutinių institucijų postų“.
„Nacionalinės pasienio pareigūnų profesinės sąjungos pirmininkas Rimantas Liepa labai apgailestauja, kad tiek metų VRM ministerijai vadovaujanti A. Bilotaitė taip ir nesuprato jog renkantis ar skiriant vadovą pirmoje vietoje turi būti vadovaujamasi ne pretendento lytimi ar seksualine orientacija, ar rase, o žiniomis ir gebėjimais. Ir nereikėtų nuvertinti moterų iki tokio lygio, kad net reikėtų „sukurti mechanizmą, kuris skatintų pareigūnių profesinį tobulėjimą“, – rašoma pranešime žiniasklaidai.
„Dar labai norėtųsi iš VRM ministrės išgirsti kokias išskirtines teises Lietuvoje turi vyrai, kurių neturi moterys? Ar įstatymai ir konstitucija galioja lyties principu ?“ – sakė R.Liepa
Bilotaitė: statutinėse tarnybose moterys neužima vadovaujančių pozicijų
Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė pabrėžia, kad per pastaruosius kelis dešimtmečius moterų skaičius teisėsaugos institucijose padvigubėjo. Visgi, ministrė pažymi, kad statutinėse tarnybose jos neužima vadovaujančių pozicijų.
„Per pastaruosius 34 nepriklausomybės metus Vidaus reikalų ministerijai vadovavo tik dvi moterys (2 iš 20). Tačiau iki šiol jokiai teisėsaugos institucijai nevadovavo nė viena moteris“, – tarptautinėje konferencijoje „Moterys teisėsaugoje“ kalbėjo A. Bilotaitė.
Pasak ministrės, Lietuvoje yra apie 19 tūkst. teisėsaugos pareigūnų. Maždaug trečdalis, 6500, jų yra moterys. Per pastaruosius du dešimtmečius (nuo 2004 m., kai įstojome į ES) moterų teisėsaugos institucijose padvigubėjo. Statistika rodo, kad daugiausia moterų dirba Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyboje (50 proc.) ir policijoje (43 proc.). Mažiausiai – Viešojo saugumo tarnyboje (15 proc.) ir Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamente (8 proc.).
Nors A. Bilotaitė džiaugėsi, kad ES valstybėse narėse pagal lyčių balansą policijoje Lietuva užima lyderiaujančias pozicijas ir lenkia net Švediją, visgi, ji teigė, kad aukščiausio lygio vadovų pozicijas užimančių moterų yra mažiau nei 4 proc.
„Dėl to moterų dalis aukščiausio lygio vadovų postuose Lietuvoje sudaro mažiau nei 4 proc. Viena iš priežasčių – su lytimi susiję iššūkiai: lyčių stereotipai ir diskriminacija, profesinio tobulėjimo kliūtys, sunkumai derinant darbą ir asmeninį gyvenimą“, – tęsė ministrė.
Pasak A. Bilotaitės, ES reikia skatinti moterų profesinį tobulėjimą ir mokymą, užtikrinti sąžiningą skatinimo ir motyvavimo sistemą, suteikti lanksčias darbo sąlygas bei sukurti saugią darbo aplinką.
„Galėtume sukurti mentorystės programas ir tinklus, kurie padėtų moterims užimti vadovaujančias pozicijas. Galbūt būtų galima sukurti specialią ES lygmens mainų programą, skirtą moterų įgalinimui skatinti“, – svarstė ministrė.
„Turėtume apsvarstyti galimybę sukurti internetinę platformą, kurioje būtų galima pranešti apie diskriminacijos atvejus“, – pridūrė ji.
Kaip skelbiama Vidaus reikalų ministerijos (VRM) pranešime spaudai, konferencijoje dalyvavusi už vidaus reikalus atsakinga Europos Komisijos narė Ylva Johansson sveikino konferencijos idėją ir kėlė klausimą, ar teigiami pokyčiai prekybos žmonėmis, vaikų seksualinio išnaudojimo ir kitose saugumo srityse vyksta dėl to, kad joms vadovauja moterys.
„Visuomenė yra geriausiai apsaugota, kai sprendimų priėmime yra atstovaujama visa visuomenė. Kai Rusija užpuolė Ukrainą, nuvykusi į pasienį ir pamačiusi visus išsigandusius vaikus ir moteris, supratau, kad jie gali tapti prekybos žmonėmis aukomis. Iškart inicijavome priemones apsaugoti moteris ir vaikus, ir užkirtome kelią šiems nusikaltimams. Ar tai padaryti pavyko todėl, kad aš moteris? Galbūt“, – kalbėjo Y. Johansson.
Y. Johansson kalbėjo ir apie ES daromus pokyčius šia tema.
„Žinau, kad kaip Europos Sąjunga sugebėjome padaryti daug daugiau, nei svajojau prieš ketverius metus, kai pradėjau dirbti“, – teigė ji, pabrėždama moterų darbo statutinėse įstaigose svarbą.
