„Pirminės ambulatorinės sveikatos priežiūros paslaugą sveikatos apsaugos ministro nustatytų ūmių būklių atveju – ne vėliau kaip per 24 valandas; Pirminės ambulatorinės sveikatos priežiūros paslaugą – ne vėliau kaip per 7 kalendorines dienas; Antrinės ir tretinės ambulatorinės sveikatos priežiūros paslaugą – ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų; Brangiojo tyrimo ir (ar) procedūros paslaugą planinės pagalbos atveju – ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų“, – rašoma įstatyme.
Naujienų portalas tv3.lt domisi, kodėl įstatymas kartais neveikia ir pacientai turi vizitų laukti ilgiau, nei numato teisės aktas.
Karantinas pailgino eiles
Kaip sako Sveikatos apsaugos ministerija, pastaraisiais mėnesiais pacientams tenka ilgiau palaukti sveikatos priežiūros paslaugų, nes siekdamos užkirsti kelią koronaviruso plitimui gydymo įstaigos privalo valdyti pacientų srautus, dažnai atlikti dezinfekciją ir laikytis kitų infekcijų kontrolės priemonių.
„Tai daroma dėl pacientų ir gydytojų saugumo“, – primena ministerijos atstovai.
Ministerija taip pat pastebi, kad pacientų vizitų ribojimas karantino metu taip pat prisidėjo prie to, kad pailgėjo eilės.
„Net atnaujinus paslaugas 100 proc., gydymo įstaigoms tenka tvarkytis su padidėjusiais pacientų srautais, dėl žmonių, kurių konsultacijos buvo atidėtos karantino metu ir naujai užsirašančių.
Šalyje susiklosčius neeilinei situacijai dėl koronaviruso sveikatos sektorius šiuo metu patiria didelį spaudimą, todėl Sveikatos apsaugos ministerija prašo gyventojų supratimo ir kantrybės.
Ministerija primena, kad dar vasarą operacijų vadovas buvo įpareigojęs gydymo įstaigas užtikrinti, kad gyventojai prisiskambintų į registratūrą“, – pastebi ministerijos atstovai.
Įstatymas nenumato per 7 dienas priimti žmogaus pas konkretų šeimos gydytoją
Kaip teigia Vilniaus Centro poliklinikos Vidaus medicininio audito vadovė Vitalija Gelžinytė, įstatymas numato tam tikrus terminus, per kuriuos pacientas turi patekti pas gydytojus, tačiau įstatyme nenurodoma, kad tai turi būti konkretus medikas.
„Pažymėtina, kad įstatyme nurodytos asmens sveikatos priežiūros paslaugos ir jiems priskirti terminai, tačiau niekur nėra nustatytos pareigos asmens sveikatos priežiūros įstaigai per minėtus terminus suteikti apdraustajam pacientui jam reikalingą asmens sveikatos priežiūros paslaugą pas konkretų pageidaujamą sveikatos priežiūros specialistą.
Kitaip tariant, įstatyme nėra numatoma per 7 dienas paciento priimti būtent pas jo šeimos gydytoją“, – pastebi V. Gelžinytė.
Šeimos gydytojai spėja priimti laiku
Lietuvos šeimos gydytojų profesinės sąjungos pirmininkė Toma Kundrotė sako, kad eilės pas šeimos gydytojus tikrai nepailgėjo drastiškai, todėl visus pacientus spėjama aptarnauti laiku.
„Įstatymas taikomas tiek nuotolinei šeimos gydytojo konsultacijai, tiek tiesioginei. Pacientams, kurie bando užsiregistruoti pas šeimos gydytoją internetu ir jie pamato, kad laikas yra daug vėliau, nei tos 7 kalendorinės dienos, dar būtų pravartu paskambinti į registratūrą, nes dalį laikų registratūra pasilieka sau ir dažnu atveju gali užrašyti anksčiau. Tai tikrai reikėtų pamėginti per visus kanalus.
Ir jei pabandžius registruotis ir internetu, ir telefonu, vis tiek siūlomas laikas yra daugiau nei po 7 kalendorinių dienų, tai tada taip, problema yra. Nes įprastai šeimos gydytojas konsultaciją suteikia greitai, per kelias dienas, o po to sprendžia dėl atvykimo. O tų atvykimo laikų visada yra. Pavyzdžiui, pas mane yra 1700 pacientų, tačiau aš turiu laiko ir šiandien vizitui. Tai čia, manau, yra toks labiau išpūstas dalykas ir pacientai kartais nepasinaudoja visomis galimybėmis“, – pastebi T. Kundrotė.
Kaip sako sąjungos pirmininkė, yra antrinio lygio specialistų, kurių trūkumas yra jaučiamas ir pas kuriuos susidaro ilgesnės eilės. Tačiau, pasak jos, tai nereiškia, kad toks trūkumas yra visose srityse.
„Tie patys neurologai ar kardiologai, pas kuriuos yra didžiuliai krūviai, kartais susidaro eilės. Bet tai nereiškia, kad pas visus specialistus taip yra, yra konkrečios sritys, kuriose seniai trūksta medikų. Ir jų niekas taip greitai „neprikepa“. Juo labiau, aš nežinau, ar didina rezidentūros vietas į tas specialybes“, – svarsto gydytoja.
Laiku negavus vizito vertėtų teikti skundą įstaigos vadovui
Sveikatos apsaugos ministerija pažymi, kad pacientai, kurie įtaria, kad jam priklausiusi paslauga nebuvo suteikta arba buvo suteikta nekokybiškai, pirmiausia turi kreiptis į gydymo įstaigos vadovą, kadangi už darbo organizavimą kiekvienoje gydymo įstaigoje atsako tos įstaigos vadovas.
„Taip pat atkreipiame dėmesį, kad dalis gydymo įstaigų yra pavaldžios savivaldybėms, įstaigų steigėjai taip pat turėtų rūpintis, kad gyventojai nepatirtų nepatogumų“.
Tą patį pastebi ir T. Kundrotė, kuri sako, pacientams nereikėtų bijoti skųstis dėl negautų ar nekokybiškų paslaugų.
„Manau, kad jei žmonės negauna laiko vizitui per nustatytą terminą, jam tikrai yra racionalu pasiskųsti ir nebijoti. Nes dauguma pacientų paburnoja, parašo viešai apie problemą, praneša žiniasklaidai ir viskas tuo baigiasi. Tada visi turi teisintis, nes gydytojai negali duomenų atskleisti, tai gaunasi kvaila situacija. Tai manau pacientams visada geriausia rašyti skundą, jei jis nėra aptarnaujamas arba buvo aptarnautas nekokybiškai.
Juk jei kavinėje būdamas sriuboje randi musę, tu tikrai eisi ir rašysi skundą, prašysi pakviesti kavinės vadovą, kuris pasiaiškintų, juk nevalgysi tu tos musės. O šiuo atveju gaunasi, kad žmogus suvalgo tą musę ir skundžiasi žiniasklaidai“, – pastebi T. Kundrotė.
Jei netenkina įstaigos vadovo skundo išaiškinimas – verta kreiptis į kitas institucijas
Pasak ministerijos atstovų, jei gydymo įstaigos vadovo skundo išaiškinimas paciento netenkina, pastarieji toliau gali kreiptis ir į kitas institucijas, kurios vykdo sveikatos įstaigų kontrolę.
„Pacientas su skundu dėl jo pažeistų teisių, susijusių su asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumu ir kokybe, gynimo turi teisę kreiptis į Valstybinę akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybą prie Sveikatos apsaugos ministerijos, dėl jo pažeistų teisių, susijusių su privalomojo sveikatos draudimo klausimais, gynimo – į Valstybinę ligonių kasą prie Sveikatos apsaugos ministerijos, dėl jo pažeistų teisių, susijusių su asmens sveikatos priežiūros paslaugų atitiktimi bioetikos reikalavimams, gynimo – į Lietuvos bioetikos komitetą. <...> Šioje dalyje nurodytais atvejais pacientas turi teisę kreiptis ir tiesiai į teismą, taip pat skųsti teismui šioje dalyje nurodytų institucijų veiksmus ar neveikimą nagrinėjant jo skundą.
Asmens sveikatos priežiūros įstaiga paciento skundą turi išnagrinėti ir raštu pranešti pacientui arba, jeigu skundą pateikė paciento atstovas, – paciento atstovui nagrinėjimo rezultatus ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo skundo gavimo asmens sveikatos priežiūros įstaigoje dienos“, – teisės aktą cituoja ministerija.
