Tokius duomenis Valstybinės ligoninių kasos (VLK) atstovai trečiadienį pateikė Seimo Sveikatos reikalų komitetui.
„Pajamos gydymo įstaigų augo sparčiau nei sąnaudos: pajamos bendros augo 10 procentų, sąnaudos – 8 procentais. Didžiąją dalį šio augimo sudarė Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšos ir tai lėmė įstaigų finansinio rezultato gerėjimą“, – komitete sakė VLK Ekonomikos departamento direktorė Simona Adamkevičiūtė.
Jos pateiktais duomenimis, įstaigų pajamos per pusmetį sudarė 813 mln. eurų, sąnaudos – 781 mln. eurų.
Taip pat išaugo įstaigų finansiniai įsipareigojimai.
„Padidėjo ženkliai – 27 procentais. Tai gali būti susiję su papildomų priemonių pirkimu“, – sakė VLK atstovė.
Ligonių kasos vertinimu, kol kas ši riba nėra laikoma rizikinga.
Sparčiausiai įstaigose augo išlaidos, skirtos darbo užmokesčiui – 14 procentų, tačiau įstaigos patyrė ir kitų su pandemijos rizikų valdymu susijusių išlaidų: kai kuriuose jų kartais išaugo išlaidos dezinfekcinėms priemonėms.
Pasak sveikatos apsaugos ministerijos atstovų, ligoninių rezultatai ir sąnaudos – skirtingi, nes pandemijos laikotarpiu jos dirbo labai skirtingu intensyvumu.
„Vienos įstaigos dirbo labai dideliu intensyvumu, turėjo didžiulius srautus pacientų, turėjo mokėti daug gydytojams priedų už viršvalandžius, kitos įstaigos dirbo mažesniu pajėgumu – tai ir atsispindi įstaigos finansiniuose rezultatuose“, – sakė sveikatos apsaugos viceministrė Kristina Garuolienė.
Neigiami rezultatai – Santaros klinikose ir Vilniaus GMP
Tarp įstaigų, kurios pusmetį baigė su neigiamais rezultatais – ir Santaros klinikos. Pasak įstaigos ir VLK atstovų, šis rezultatas pasitaisys, kai įstaigai bus kompensuotos išlaidos, patirtos kovojant su COVID-19 pandemija.
„Kas lėmė Santaros klinikų finansinio rezultato blogėjimą, tai yra dvi priežastys: priedai papildomi darbo užmokesčiui, nes padidėjo darbo krūvis, o kita dalis – šioje įstaigoje labai augo kitos sąnaudos“, – pastebėjo VLK atstovė.
Jos duomenimis, sąnaudos laboratoriniams tyrimams įstaigoje augo 60 procentų, o dezinfekciniam skysčiui išleista septynis kartus daugiau nei prieš metus.
„Tie papildomi pirkimai, kurie buvo susiję su COVID-19, kol kas dar nebuvo kompensuoti“, – sakė S. Adamkevičiūtė.
Santaros klinikų generalinis direktorius Feliksas Jankevičius teigė, kad ligoninei teko prisiimti „pagrindinį krūvį, kovoje su COVID-19“, dėl ko ir buvo patirtos išlaidos „milžiniškais kiekiais“ įsigyjant dezinfekcines, asmens apsaugos priemones.
„Kompensuojant išlaidas, susijusias su asmens apsaugos priemonių įsigijimu, finansinis rezultatas ženkliai pasikeis ir būtų teigiamas – dėl to klinikos administracija visiškai neturi jokių nuogąstavimų“, – sakė jis.
Visoms Lietuvos gydymo įstaigoms kompensuoti numatyta apie 14 mln. eurų už patirtas sąnaudas kovojant su COVID-19, tai atsispindės jau vėlesnėse finansinėse ataskaitose. Pasak Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) atstovės, informacija apie išlaidas yra surinkta, šiuo metu yra rengiamos sutartys.
„Praktiškai bus kompensuotos visos jų deklaruotos patirtos išlaidos. Šie procesai jau yra eigoje, tiesiog forminamos, rengiamos sutartys ir netrukus tas finansinis mechanizmas pasileis“, – sakė SAM Strateginio planavimo ir valdymo skyriaus vedėja Raimonda Janonienė.
Jos duomenimis, vien Santaros klinikoms bus kompensuoti 3,8 mln. eurų išlaidų.
Didžiausias atlyginimų augimas pastebimas greitosios medicinos pagalbos (GMP) stotyse. Dėl to nuo aštuonių iki dešimties padaugėjo stočių, baigusių pusmetį su neigiamais finansiniais rezultatais, skaičius.
Tarp GMP stočių daugumos neigiami rezultatai nėra ženklūs, tačiau, pasak VLK atstovės, išsiskiria Vilniaus stotis. Įstaiga nurodo, kad tai nulėmė apsauginių medicinos priemonių pirkimas, papildomų patalpų darbuotojams nuomojimasis.
„Tos papildomos sąnaudos lėmė finansinių rezultatų blogėjimą. Taip pat labai padidėjo sąnaudos darbuotojams už nukrypimus nuo įprastų darbo sąlygų“, – pastebėjo S. Adamkevičiūtė.
Šiuo metu gydymo įstaigoms, siekiant kompensuoti dėl koronaviruso sumažėjusio pacientų srauto patirtus nuostolius, kas mėnesį mokama viena dvyliktoji metinės sutartinės sumos.
Sveikatos priežiūros įstaigos, norinčios išlaikyti finansavimą, liepą turėjo būti atnaujinusios ne mažiau kaip 70 proc. stacionarinių ir ne mažiau kaip 80 proc. ambulatorinių iki karantino paskelbimo kovą teiktų paslaugų apimčių.
