Šakių rajono, Bizierių kaimo gyventojos Loretos Liudžiuvienės kiemą šiuo metu nesunku rasti. Iš tolo matosi sulig medžių viršūnėmis lygus augalas. Tai gėlė agava. Šią vasarą ji savo šeimininkę pradžiugino išskleidusi 27 įspūdingus žiedynus.
„Virš šešių metrų, bet žinokit, dabar ji dar aukštėja“, – pasakoja L. Liudžiuvienė.
Augalui jau 50 metų. Loretai jį pardavė žmonės, kurie nebepajėgė nešioti jo iš kambario į lauką. Tai – šiltų kraštų gėlė. Žiemą būtina įnešti į vidų, nes kitaip sušaltų.
„Šią agavą aš auginu jau 30 metų. Ją pirkau gėlių parduotuvėje, Šakiuose. Tada žmonės jos atsisakė, nes buvo per sunku ją auginti. Tada parsivežėme ją namo“, – sako L. Liudžiuvienė.
Tris dešimtmečius Loreta laukė šios dienos – kada jos augintinė išskleis žiedynus. Ir lūkesčiai išsipildė su kaupu:
„Labai norėjau, kad pražydėtų mano agava pernai – Lietuvos šimtmečiui. Tačiau mano agava nepražydo Lietuvos šimtmečiui. Bet pražydo kito šimtmečio pradžioje – vis tiek proga.“
Kad gėlė išskleistų kvapą gniaužiančius žiedynus, ilgus dešimtmečius teko nemenkai pavargti. Kiekvieną rudenį gėlę reikia pernešti arba tiksliau pervežti iš lauko į vidų. Žiemojimo vieta – garažas. Loretos vyras, atvėsus orams, traktoriumi ją iškasa ir perveža į garažą. Šalia pražydusios gėlės auga nė kiek nemenkesnė agava. Su ja tokios pat procedūros.
„Nežinau, kiek sveria, bet daug. Vyro klausiau, sakė daug, nes jis vienas nepajudina jos“, – teigia L. Liudžiuvienė.
Kad įspūdingi agavos žiedynai sulauks tokio populiarumo – Loreta sako nesitikėjusi. Vos pražydus gėlei, į jos kiemą ėmė plūsti smalsuoliai:
„Visokių: ir pažįstamų, ir nepažįstamų. Vienu metu buvo 18 žmonių. Tai buvo turbūt didžiausias pulkas. Vieni klausiasi, kiti pažiūrėjo, pasifotografavo. Nedraudžiu. Tegu žiūri žmonės. Juk negaila.“
Agavos žiedynais galima gėrėtis maždaug mėnesį. Gėlė pražįsta tik kartą gyvenime ir po to nunyksta. Iki šiol Lietuvoje žinomi tik keli atvejai, kuomet pavyko pražydinti įspūdingą agavą. Kauno botanikos sode, pernai Panevėžio rajone ir štai dabar netoli Šakių.
