Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidentas ir Lietuvos draudikų asociacijos vadovas Andrius Romanovskis: „Ramybė ir kalbėjimasis, kad sprendimai bus priimami apgalvotai, ramiai ir ne to šoko terapijos principu ir kad bus kalbamasi ir ieškoma sutarimo. (...) Buvo jau prognozuojama, kad į centro kairę pakryps rinkėjų valia ir net jeigu mūsų su kairiaisiais požiūrio kampai skirsis tam tikrais klausimais, ypač gal mokesčių klausimais, tačiau neišgirdome nė iš vieno politiko gąsdinimų kažkokiais dalykais, tai tas nuteikia pozityviai.
Mes tikimės, kad sprendimai (dėl mokesčių – BNS) bus priimti vertinant ir pamatuojant geopolitinį kontekstą, nes ko dabar labiausiai trūko – iš dalies ir balsavimas tą parodo, – kad žmonės nori stabilumo ir prognozuojamumo, kad žmonės yra pavargę nuo to, kad vis kažkas bando kažką radikaliai keisti, reformuoti. Net „Nemuno aušra“, kuri yra pristatoma kaip radikali partija, savo ekonominėje programoje kalba apie tai, kad porą metų mokesčių sistemoje nieko nekeis ir kad nebus radikalių pokyčių.
Akivaizdu, kad tikėtis kažkokių mokestinių lengvatų ar mokesčių mažinimo yra naivu, bet tikėtis stabilumo ir nebloginimo situacijos, įskaitant per mokesčių drastišką kėlimą, tai tikriausia būtų svarbiausia.“
„Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis: „Švietimo sistemos tobulinimas ir kvalifikuotų darbuotojų pritraukimas Lietuvai yra prioritetas numeris vienas. (...) Kitas dalykas – tai imigrantai. Mes turėjome labai didelę imigraciją, kuomet tie imigrantai užpildė laisvas darbo vietas, prisidėjo prie ekonomikos augimo, bet atvyko iš labai siauro geografinio regiono, įsidarbino žemos pridėtinės vertės sektoriuose, (...) jų integravimas į visuomenę yra labai ribotas. Dar mažesnės jų galimybės prisidėti prie konkurencingos, klestinčios Lietuvos kūrimo. Ko Lietuvai trūksta – tai kvalifikuotų imigrantų, tai čia turėtų būti nukreiptas dėmesys, kad keistųsi imigracijos struktūra.
Penktadalis ir paslaugų, ir pramonės įmonių sako, kad pagrindinis veiksnys, kuris riboja jų plėtrą, yra kvalifikuotų darbuotojų trūkumas. Man atrodo, akivaizdu, kad reikėtų dėti daugiau pastangų ne tik įsileisti tuos kvalifikuotus migrantus, bet ir juos vilioti čia.
Mes, Lietuva, pastarąjį dešimtmetį pagal verslo investicijas atsilikome praktiškai nuo visų regiono valstybių – nuo euro zonos vidurkio tiek kalbant apie vidaus investicijas, tiek apie išorines investicijas, tai čia galvojant ir apie mokesčių sistemos tobulinimus ir apskritai apie valdžios retoriką reikėtų ieškoti būdų bent jau išsaugoti Lietuvos patrauklumą. (...) Priimant bet kokias reformas mums, kaip mažai, atvirai valstybei, labai priklausančiai nuo eksporto rinkų, reikėtų prisiminti – vis dar labai svarbu išsaugoti ir pritraukti daugiau užsienio kapitalo.“
„Unicorns Lithuania“ vadovė Gintarė Verbickaitė: „Mūsų lūkestis naujai valdžiai išlieka tas, kad suprastų, iš kur ta ekonominė vertė kuriama valstybėje – tai yra iš verslo. Ir kad tą verslo sektorių toliau palaikytų, stiprintų ir galvotų, kaip mes galime daugiau tos ekonominės vertės sukurti, kuri jau po to būtų padalinama kitoms visoms valstybės reikmėms kurti.
Mes matome, kad tas ekonominis augimas gali ateiti būtent iš IRT (informacinių ryšių technologijų – BNS) sektoriaus, kuris gali būti konkurencingas globaliai, gali augti kartais ir tikrai sukuria aukštos pridėtinės vertės darbo vietas, sumoka nemažai mokesčių. Mūsų noras, kad nauja valdžia matytų sektoriaus potencialą ir išsikeltų tikslą, kad jeigu dabar šis sektorius sudaro 5,1 proc. BVP, kad, tarkim, iki 2030 metų sudarytų bent 20 proc. BVP. Manom, kad toks tikslas ambicingas, bet iš tikrųjų yra pasiekiamas.“
Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Vidmantas Janulevičius: „Mūsų pirminis lūkestis, kad bus kalbama, o ne daroma ir tiesiog volu einama. Tikimės (...), kad bus daugiau kalbamasi su verslu, bus aptariami galimi mokestiniai pakeitimai. Jeigu mes galime sutarti su būsima naująja koalicija, kad visgi mūsų prioritetas yra visų mūsų gerovė ir darbas link našesnio darbo bei didesnio atlyginimo, tai mes šitoje vietoje matome vienodai.
Turi būti skatinamos investicijos, tam, aš manau, reikia kalbėti, jeigu kartais prieisime prie mokesčių kėlimo, tai turi būti grąžinamas pilnai 100 proc. nulinis pelno mokestis, kuris yra aplinkinėse šalyse. Turime suvienodinti sąlygas tam.“
Asociacijos „Investors' forum“ vykdomoji direktorė Rūta Skyrienė: „Pirmiausia – (verslo aplinkos – BNS) stabilumas yra aukso vertės. Mes kažkiek tikimės stabilumo, dialogo, kad svarbiems sprendimams priimti bus įtraukiama ir verslo bendruomenė. Tikimės, kad nebus priimamų kažkokių drastiškų sprendimų verslo aplinkos bloginimui.
Investuotojų bendruomenei siunčiamas visai neblogas signalas iš Lietuvos, kad radikalių jėgų persvaros jokios neturime ir prie vairo stos patyrę ir atsakingi politikai.
Lietuva, kuri deklaruoja aukštą pridėtinę vertę kuriančių investicijų pritraukimą, turėtų apgalvoti, ar nevertėtų grįžti prie 27 proc. gyventojų pajamų mokesčio tarifo gerai apmokamiems talentams, kur dabar yra 32 proc. Mūsų „Investuok Lietuvoje“ susiduria su didžiuliais iššūkiais, kuomet bando konkuruoti su Lenkija ar Vokietija, kur mokamos didelės subsidijos, kad ateitų viena ar kita korporacija.“
Finansų analitikas Marius Dubnikovas: „Lūkesčiai valdžiai yra bendravimas, atvirumas, tarimasis tarpusavyje. Ir kaip įmanoma stabilesnės ir tvaresnės mokestinės sistemos, kad nematytume didelių bangavimų, svyravimų ir pan. Norėtųsi didesnio dialogo ir atsižvelgimo į verslo nuomonę, nes buvo tokių dalykų, kur tas girdėjimas buvo labai stipriai kritęs, ypač dėl mokestinės reformos.
Norėtųsi vis aktyvesnių ir aktyvesnių veiksmų iš valdžios kviečiant investicijas čia, į Lietuvą. Nuo aukštųjų technologijų, iki įvairių paslaugų teikimo. Lietuva čia turi daug ką pasiūlyti.
Kelios partijos siūlė perimti jau esamas kotiruojamas „Ignitis“ akcijas. Tikrai norėtųsi tikėti, kad tokių nepasvertų sprendimų nebus imtasi, kur valstybinės įmonės nacionalizuojamos, jei galima pajuokauti. Atvirkščiai, atvirų, kotiruojamų valstybės įmonių turėtų būti daugiau, kaip yra užsienio rinkose, ypač, pavyzdžiui, Skandinavijoje, kur valstybė nebijo savo įmones pateikti į rinką, tuo pat metu pritraukti kapitalo ir potencialių investicijų. Norėtųsi tokio atvirumo, kas liečia valstybinio kapitalo valdymą.“
Ekonomistas Algirdas Bartkus: „Bus labai didelis tęstinumas, kaip Ingridos Šimonytės buvo tęstinumas to, ką darė Saulius Skvernelis, o Saulius Skvernelis visumoje išlaikė tęstinumą to, ką darė Algirdas Butkevičius. Tai nėra blogai, tai rodo, kad Lietuva yra nusistovėjusi stabili demokratija. (...) Vilija Blinkevičiūtė bus tokia pati premjerė, kaip Ingrida Šimonytė, kaip ir Ingrida Šimonytė buvo labai panaši premjerė į Saulių Skvernelį. O Saulius Skvernelis bus labai panašus Seimo pirmininkas į Viktoriją Čmilytę-Nielsen. Jie visi yra rimti politikai, jie tik rinkėjų balsus bando suvilioti, sukurdami tam tikrus įspūdžius, kurie gal su realybe neturi nieko bendra.
Turėčiau norą, kad jie įžvelgtų socialinių problemų, pajamų nelygybės sprendimą. Perskirstymas greičiausiai išliks lygiai toks pat, didesnės pensijų pakeitimo normos irgi vargu ar pavyks pasiekti, nes pensijų didinimas pas mus įtvirtintas įstatymu. Ir pensijos didinamos tada, kada auga darbo užmokesčio fondas. Ir čia jokie politikai negali šito dalyko pakeisti
Valstybinių bankų, manau, kad irgi nesteigs, nes, viena vertus, tai yra kaštai, kita vertus, konkurencija nedidelėje rinkoje, valstybinis bankas taip pat susidurtų su tam tikrais rinkos ribotumais. Dėl to, manau, kad sprendimas dėl jo įsteigimo nebus įgyvendintas. Daugiausia, ką galėtų valstybė padaryti, tai savo mokėjimo platformą sugalvoti, panašią kaip „Kevin.eu“ ir panašiai.“
Profesinės sąjungos „Solidarumas” pirmininkė Kristina Krupavičienė: „Pas mus labai dideli lūkesčiai – laimėjo socialdemokratai, kurie iš esmės yra labiau palankūs darbuotojams, jų teisėms. Nors mes blogos patirties turėjome su Darbo kodeksu, kurį priėmė socialdemokratai (2016 metais – BNS), bet mes tikimės, kad jie suprato savo klaidas.
Mes tikimės geresnio socialinio dialogo. Ko mes pasigedome iš dabartinės Vyriausybės, kad nebuvo to dialogo, mums jo pritrūko. (...) Tikimės, kad bus tęsiama tradicija ir su nacionaline kolektyvine sutartimi, ji bus išplėsta ir taikoma ne tik siauram ratui valstybinių įmonių, bet ir kitoms įmonėms. Tikimės, kad daugiau dialogo bus su privačiomis kompanijomis, privataus verslo atstovais.
Paskutinė mūsų pozicija buvo tokia, kad viešuosius pirkimus turi laimėti tos įmonės, kurios paiso darbuotojų teisių, kur yra kolektyvinės sutartys, profesinės sąjungos. Mes tikimės, kad tai bus įgyvendinta.
„Luminor“ ekonomistas Žygimantas Mauricas: „Tikėčiausi, kad bus tam tikras tęstinumas. Lietuvos ekonomika stebėtinai gerai atlaikė pastarojo penkmečio sukrėtimus, todėl nėra šiuo metu didelės skubos keisti fiskalinę politiką – didinti mokesčius, ką daro Estija. Taip pat nėra būtinybės papildomai skatinti ekonomiką, nes vartotojų lūkesčiai yra geriausi Europos Sąjungoje. Taip pat ir verslo lūkesčiai yra pakankamai neblogi, nepaisant sudėtingos Vokietijos ar Skandinavijos valstybių ekonominės situacijos. Mes turime prabangą pasižiūrėti, kaip sekasi Estijai ar kitoms šalims vykdyti vienokią ar kitokią fiskalinę politiką, taip pat išdiskutuoti sprendimus, ypač kalbant apie mokesčių politiką, ir pasvertai priimti su tuo susijusius įstatymus.
Geriausias laikas dažniausiai yra pirmieji kadencijos metai. Todėl yra vilties, kad kitais metais bus žengti tie žingsniai ir padaryti tie darbai, kurie nebuvo padaryti šioje kadencijoje. Tikėkimės, kad neprikaišiosime pagalių sau į ratus ir nenusipjausime tų šakų, ant kurių sėdime.
Taip pat reikėtų tęsti pradėtus darbus energetikos srityje. Mums tikrai gerai sekasi, mes esame viena pirmaujančių valstybių, todėl čia tikrai nereikėtų sustoti ar kažkaip keisti sistemos. Reikia didesnio stabilumo, kad projektai būtų tęsiami ir juose nebūtų pauzės. Jeigu jie bus įgyvendinti, kaip suplanuota, mes esame arti to, kad per metus vidutiniškai 100 proc. pasigamintume savo elektros, kas būtų labai didelis konkurencinis pranašumas.“
ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto rektorius Dalius Misiūnas: „Vienas iššūkių bus visus dosnius rinkiminius pažadus paversti konkrečiu planu. Žiūrint į tai, kaip formuojasi pirma pusė Seimo rinkimų rezultato, akivaizdu, kad teks rinkimines programas sudėti į bendrą Vyriausybės programą, derinant galimų valdžios veikėjų interesus, kurie tikrai nėra 100 proc. persidengę. Tai reiškia, kad bus ir kompromisų, ir nuolaidų ar dalykų, kurie ideologiškai ar sistemiškai vienas su kitu nederės. Turbūt bus „suneštinė“ programa ir tas susinešimas bus iš įvairių pakankamai skirtingų taškų – ne iš dviejų, o gal net iš daugiau.
Kitas iššūkis – realiai finansuoti visus pažadus, nes juos visi dalijo ir vis dar dalija gana drąsiai. Ekonomikoje svarbiausias dalykas, mano nuomone, yra diskutuoti ir apsispręsti, koks yra ateinančio laikotarpio Lietuvos ekonomikos modelis. Tai, kas veikė 30 metų, davė labai gerą rezultatą, bet tos esminės prielaidos, kuriomis buvo tai pagrįsta, jau nebegalioja.
Mes jau nebeturime gerokai pigesnės darbo jėgos, (...) turime mažėjantį europinį finansavimą (...), mūsų didžioji partnerė Vokietija taip pat susiduria su iššūkiais, todėl mūsų iki šiol naudotas eksporto subrangovo modelis tampa kvestionuojamas. Išaugus algoms produktyvumas tampa esminiu iššūkiu, o tai veda link išvados, kad reikia pergalvoti tą ekonomikos modelį. Apie tai partijų programose buvo kalbėta mažai.
Vienas būdų, kurį, manau, visi naudos, ir tai iš dalies pateisinama – valstybės skolos didinimas. Visi politikai supranta, kad mūsų skola nėra labai didelė, bet čia tik trumpalaikis dalykas. Klausimas – kaip sukurti konkurencingą ekonomiką, kuri nebus paremta vien tik pigios darbo jėgos pagrindu.“
