Kiaulių augintojų asociacija tokius protestuotojų pareiškimus vadina išpūstu burbulu ir tvirtina, kad paršelių nuskausminimas sukeltų gyvūnui dar daugiau streso.
Noras suteikti gyvūnams balsą
Gegužės mėnesį dėl paršelių kastravimo be nuskausminimo prie Vyriausybės organizacija „Tušti narvai“ bandė atkreipti institucijų dėmesį taškydamiesi dirbtiniu krauju, o rugpjūčio mėnesį – per garso kolonėles paleistu žviegimu.
Šį kartą tai jau trečiasis protestas, kuriame apie 100 protestuotojų stovi, klausosi širdies dūžių garsų ir laiko plakatus prie Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos. Įvykį komentuoja protesto dalyviai:
„Aš turiu balsą – paršeliai neturi. Kažkas turi jiems atstovauti, kažkas turi ginti jų interesą.“
„Aš suprantu – gal žmonės žiūri į tai taip: „Mes paskui juos suvalgome, tai man nusispjauti, kaip su jais elgiamasi“. Mes galime tiesiog būti ne tokie žiaurūs gyvūnams.“
„Paršeliai klykia – jie yra ką tik gimę kūdikėliai, visiškai nekalti, visiškai nauji sutvėrimai šiame pasaulyje.“
Vienas iš protesto akcentų – teisingumo deivės Temidės figūra, ant kurios uždėtas Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktorės Audronės Mikalauskienės veidas. Prie jos kojų – didžiulis pinigų maišas ir šalia gulintys kruvini paršeliai.
Kastruoja vos gimusius
Šiuo metu daugumoje Lietuvos ūkių paršeliai iki 7 dienų amžiaus kastruojami be jokių nuskausminamųjų. Nors Valstybinėje maisto ir veterinarijos tarnyboje sudaryta darbo grupė, turinti spręsti, ar taikyti nuskausminimą, organizacija „Tušti narvai“ tikina, kad progreso nėra.
„Per 5 mėnesius dėl gyvūnų gerovės nepadaryta nieko – absoliučiai nieko. Jeigu versle kažkas dirbtų tokiu vėžlio greičiu, žmonės būtų atleisti“, – sako organizacijos „Tušti narvai“ vadovė Gabrielė Vaitkevičiūtė.
Europos Sąjungos reikalavimai leidžia ūkininkams patiems apsispręsti, ar nuskausminti iki 7 dienų amžiaus paršelį, ar ne. Kiaulių augintojų asociacija aiškina, kad tokie protestai – išpūsti, mat kastravimas trunka vos kelias sekundes, o nuskausminimas, jų teigimu, gali sukelti dar daugiau streso gyvūnui.
„Tas paršelis gerai sugyja. Taip, tai yra skausminga procedūra, bet ne tiek, kad traumuotų ar žalotų. Kastravimas pateikiamas taip, tarsi augintojai būtų kažkokie sadistai, kurie savo malonumui tai daro“, – tikina Kiaulių augintojų asociacijos vadovas Algis Baravykas.
VMVT vadinami lobistais
Pasak Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos, darbo grupėje įvyko tik vienas posėdis, todėl dėl kastracijos klausimo bus diskutuojama dar ateityje.
„Turime pažvelgti į šį klausimą iš įvairių aspektų – šiuo atveju kalbame apie maistui auginamus gyvūnus“, – sako Gyvūnų gerovės skyriaus patarėjas Bertoldas Gumbaragis.
Organizacija „Tušti narvai“ įsitikinusi, kad Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba turi pakeisti tvarką, kaip tai jau padarė 9 Europos Sąjungos šalys. Vis dėlto organizacijos vadovė mano, kad kol kas labiau atsižvelgiama į verslo poreikius.
„Didžioji dalis grupės dalyvių yra verslo lobistai. Pirmo susitikimo metu buvo iškeltas tikslas – didinti ūkininkų konkurencingumą. Atsiprašau, bet gyvūnų gerovė nėra apie ūkininkų konkurencingumą“, – sako G. Vaitkevičiūtė.
„Šią organizaciją tikrai įtraukėme į darbo grupę ir suteikėme progą pasisakyti bei išsakyti mintis. Taip pat išklausome pasiūlymus“, – tikina B. Gumbaragis.
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba tikslaus termino, kada bus priimti sprendimai, nurodyti negali, tačiau klausimą planuoja išspręsti per metus.
Daugiau sužinokite aukščiau esančiame video.

















































































































































































































































































