Pirmosios pagalbos festivalyje Vilniuje vykusios diskusijos „Ar esame pasiruošę grįžti į gatves“ metu prabilta, kad prasidėjus mokslo metams ir žmonėms po atostogų sugrįžus į darbus bei mokyklas, padaugėja nelaimių keliuose. Kaip sako Viešosios tvarkos biuro viršininkas Vytautas Grašys, tai vyksta, nes vairuotojams po vasaros reikia atgaivinti įgūdžius intensyviame eisme.
Vaikams galvose nesibaigia atostogos
Rugsėjo mėnesį iššūkius eisme kelia ne tik tai, kad per vasarą vairuotojai atpranta nuo didelio ir judraus eismo. Kaip pastebi diskusijos dalyviai, pirmomis mokslo metų savaitėmis vaikams dar sunku susikaupti, esą apie ką tik pasibaigusią vasarą jie galvoja ne tik mokyklos suole, bet ir gatvėje.
„Ypač miestų gatvėse, šalia mokyklų padaugėja vaikų, kurie po atostogų kurį laiką dar jų tikrai nepamiršta ir galvose pučia vėjai. Būtent prasidėjus mokslo metams vairuotojai turi ypatingą dėmesį skirti padaužoms, kurie dar nelabai nori sugrįžti į mokyklos suolą“, – teigia V. Grašys.
Policijos atstovas atkreipia dėmesį ir į tai, kad labai svarbų vaidmenį apsaugant vaikus atlieka tėvai:
„Ar mes, tėvai, pasirūpiname saugiu vaiko maršrutu į mokyklą? Jei vaikas į mokyklą keliauja paspirtuku ar dviračiu, ar pasirūpiname, kad jis dėvėtų šalmą? Rūpestis saugiu eismu neturi išnykti“, – pastebi jis.
Policijos atstovas pabrėžia, kad pirmiausia saugaus elgesio keliuose vaikai mokosi iš tėvų ir jei šie elgiasi neatsakingai, tikėtina, kad tokias pat klaidas darys ir vaikai.
„Teko matyti, kaip suaugusi mamo bėgte tempė mažametį vaiką per perėją degant raudonam šviesoforo signalui. Blaiviai mąstant kyla klausimas, ar ta mama saugiai išleis jį į mokyklą, ar jis vienas nebėgs degant raudonam signalui?“, – svarsto V. Grašys.
Jis dalijasi, kad policija įsitraukia mokant vaikus saugaus elgesio keliuose: vykdo prevencines priemones, kviečia į saugaus eismo klases.
V. Grašys dalijasi, kad rugsėjį labiausiai padaugėja techninių įvykių, kai pavyksta išvengti nukentėjusių žmonių, bet yra apgadinami automobiliai. Anot jo, tokių įvykių skaičius išauga dėl didesnių srautų keliuose.
Traumos kelia šiurpą
Lietuvos raudonojo kryžiaus pirmosios pagalbos instruktorė Agnė Jankauskienė atkreipia dėmesį į tai, kad nesilaikoma svarbiausių saugumo taisyklių.
„Paspirtukai yra stebuklingas atvejis – šalmų niekam nereikia, nes žmonės galvoja, kad jų galva nedūžta, o traumos yra labai sunkios. Prakirsta galva yra smulkmena – neretai smūgis būna toks stiprus, kad prasideda traukuliai. Neužteks žaizdos papūsti ir uždėti trauklapį“, – sako A. Jankauskienė.
Pirmosios pagalbos instruktorė dalijasi, kad nelaimės akivaizdoje žmonės yra linkę padėti tik tada, jei šalia nėra daugiau žmonių.
„Jei guli žmogus, kuo daugiau mūsų yra aplink, tuo didesnė tikimybė, kad niekas nepadės. Šiaip žmonės yra linkę padėti, bet jie tiesiog nežino, ką daryti“, – sako A. Jankauskienė.
Vilniaus visuomenės sveikatos biuro direktorė Aurelija Šiautkulienė paaiškina, kad šis reiškinys yra vadinamas „atsakomybės difuzija“.
„Kuomet yra daugiau žmonių, atsakomybė išsisklaido, tarsi žmogus nebėra vienintelis atsakingas. Dažnai kalbame apie tai, kad jei esi vienas ir šalia kažkas nukrenta, tu būtinai bėgi padėti, bet jei yra penki, apsižvalgome, ar niekas kitas neatbėgs“, – sako A. Šiautkulienė.
Kai kurie tėvai gali ir nežinoti, kad jų vaikai yra apdrausti
Diskusijoje dalyvavęs „Lietuvos draudimo“ atstovas Saulius Abraškevičius dalijasi, kad įmonė jau 24 metus kiekvieną rugsėjį automatiškai ir nemokamai apdraudžia moksleivius – tėvams nieko papildomai dėl to nereikia daryti. Anot jo, tokios paslaugos atsiradimą lėmė noras apsaugoti vaikus.
„Visgi vaikai nueina miegoti vasarą, o atsikėlus rugsėjo pirmąją gyvenimas turi greitai pasikeisti, nors įpročiai greitai nesikeičia. Moksleiviai yra judrūs, bėga per gatvę susitikti su draugais, važiuoja dviračiu, paspirtuku, o ir oras dar būna geras“, – pastebi jis.
„Lietuvos draudimo“ atstovas aptarė ir vykdytos apklausos rezultatus, kurie parodė, kad daugiau nei 60% tėvų yra įsitikinę, jog didžiausia grėsmė vaikams kyla kertant gatves, einant per perėjas bei šaligatviais, kuriuose taip pat juda ir paspirtukai bei dviračiai.
„Kalbant apie elementarias taisykles, pirmokai turi žinoti, kas yra perėja, ką reiškia šviesoforo signalai. Aišku, po truputį to moko tėvai ir darželis, bet ateina ta diena, kai vaikas pats turi nusigauti iš taško A į tašką B ir tokios žinios bei įgūdžiai yra labai svarbūs“, – teigia S. Abraškevičius.
