Kaip pasakoja ambasadorius ypatingiems pavedimams Linas Linkevičius, uždaruose posėdžiuose lyderiai išsako nenugludintas savo pozicijas, kietai gina savo šalių interesus ir kai kada rezultatas būna neaiškus iki pat paskutinių minučių.
L. Linkevičius 2012-2020 m. ėjo Lietuvos užsienio reikalų ministro pareigas, 2005-2011 m. buvo šalies ambasadorius prie NATO, o 2000-2004 m. vadovavo Krašto apsaugos ministerijai.
Ambasadorius pasakoja, kad Vladimiras Putinas dar 2008 m. Bukarešto vadovų susitikime, kai posėdžiavo NATO ir Rusijos taryba, kurios veikla dabar dėl karo yra užšaldyta, priekaištavo aljansui už bendradarbiavimą su Ukraina, kuri neva yra dirbtinis darinys. Taigi jau tuomet V. Putinas signalizavo negerbiantis Ukrainos, kaip nepriklausomos valstybės, bet šiuos teiginius teisingai suvokė tik rytinio flango narės.
„Vyko NATO ir Rusijos tarybos posėdis. V. Putinas buvo prezidentas ir kritikavo NATO, kad aljansas bendradarbiauja su Ukraina. Ir jis kritikavo tokiais žodžiais, kad daugelis jų nė nesuprato. Jis sakė: jūs bendradarbiaujat su šalimi, kuri yra dirbtinis darinys, net ne valstybė. Jis taip kalbėjo apie Ukrainą. Priminsiu, tai buvo 2008 m. Visi pradėjo dairytis, kodėl jis taip kalba? Tada Danijos premjeras, būsimasis generalinis sekretorius Andersas Foghas Rasmussenas visų vardu papriekaištavo, kad ponas prezidente, mes apie savo partnerius taip nekalbame. Tai buvo toks elegantiškas skandinaviškas atkirtis“, – pasakojo L. Linkevičius.
Pasak ambasadoriaus, per pertrauką visi puolė aptarinėti V. Putino pasisakymo apie Ukrainą, nes vakariečiai nesuprato, kodėl Rusijos lyderis galėtų taip kalbėti.
„O mes tokie, kaip visada, realistai, sakom: jis taip kalbėjo, nes taip galvoja, jis negerbia Ukrainos. Kiti ten svarstė, kad negali taip būti, čia kažkoks nesusipratimas. Tai štai kiek reikėjo metų, kad Vakarai išgirstų, ką V. Putinas galvoja apie Ukrainą. Pirmą kartą tai atvirai pasakyta 2008 m., o paskui jis išvystė savo mintį karu“, – sakė L. Linkevičius.
Bukarešte akis į akį derėjosi Merkel ir Bushas
Vienas garsiausių NATO vadovų susitikimų įvyko Rumunijos sostinėje Bukarešte 2008 m. Šiame susitikime buvo paskelbta, kad Ukraina ir Sakartvelas taps NATO narėmis, bet atsisakyta šioms šalims suteikti narystės veiksmų planą, nes manyta, kad tai bus tarsi provokacija Rusijai. Albanija ir Kroatija buvo pakviestos į aljansą, bet Makedonija – ne, nes tuo metu nebuvo baigusi ginčo su Graikija dėl šalies pavadinimo.
Kaip pasakoja L. Linkevičius, Bukarešte valstybių vadovams teko derėtis dėl deklaracijos formuluočių, nes nepavyko rasti sutarimo žemesniame lygmenyje. Tuo metu Lietuvos prezidentas buvo Valdas Adamkus, o L. Linkevičius ėjo ambasadoriaus prie NATO pareigas.
„Tada vadovai derėjosi dėl formuluočių, konkrečiai Angela Merkel su Georgu W. Bushu. Tiesiog buvo padaryta pertrauka ir jie abu derėjosi, kaip čia tą MAP‘ą padaryti“, – pasakojo ambasadorius, pridūręs, kad po dvišalių derybų teko dar įtikinti visas kitas partneres.
Tuo metu būtent Vokietija prieštaravo narystės veiksmų plano suteikimui Ukrainai ir Sakartvelui, bet po derybų atsirado sakinys: „Mes šiandien sutarėme, kad šios šalys taps NATO narėmis“. L. Linkevičius mano, kad tai tikrai vertingas pareiškimas, nors ir nenurodoma, kada ir kokiomis sąlygomis narystė galėtų būti pasiekta.
„Nuo tada jis kartojamas per visus summitus, kad Ukraina ir Sakartvelas bus NATO nariai. Taškas. Tai vertingas sakinys. Aš anuomet bandžiau nusiminusiems kartvelams ir kitiems sakyti, kad nors jūs negavot MAP‘o, bet deklaracijoje parašyta, kad tapsite nariais. Buvo netgi tokių siūlymų, kad šios šalys bus narės, bet reikia prirašyti – „jeigu jos to norės“. Bet nebuvo jokių prirašymų, pasiektas kompromisas. Teisingumo dėlei reikia pasakyti, kad kai kas buvo teisūs sakydami „jeigu norės“, nes per Viktoro Janukovyčiaus valdymo laikotarpį Ukrainoje buvo draudžiama vartoti terminą „euroatlantinis“. Jie braukė NATO iš visų dokumentų. Bet kai atėjo Petro Porošenka, tada viskas grįžo į savo vėžes“, – sako pašnekovas.
Donaldas Trumpas buvo labai piktas
Dar vienas įdomus viršūnių susitikimas vyko Briuselyje 2018 m. Tuo metu Jungtinių Valstijų prezidentas buvo Donaldas Trumpas, kurį itin piktino, kad kitos aljanso narės neskiria pakankamai finansavimo gynybai. Šis prezidentas ne kartą atvirai ir aštriai kritikavo aljanso partneres, ypač Vokietiją, nes Berlynas mokėjo milijardus eurų į Rusijos biudžetą už gamtines dujas ar naftą, bet nė nesiruošė pasiekti 2 proc. nuo bendrojo vidaus produkto gynybai.
„Per garsųjį Briuselio summitą D. Trumpas vos visko neišardė. A. Merkel tvirtino, kad Vokietija negali pasiekti 2 proc., tai esą yra neįmanoma, sugrius ekonomika. Tada buvo labai karšta, buvo padaryta pertrauka, nes matėsi, kad viskas išsilakstys. Ten buvo baisu klausytis, kas ten darėsi“, – pamena L. Linkevičius.
„Jis į šį reikalą žiūrėjo kaip verslininkas. Bet gal nelabai teisingai, nes šalys skiria tuo pinigus ne NATO, o sau, savo gynybai. Tuo metu jis įsivaizdavo, kad vokiečiai yra vos ne skolingi amerikiečiams, neva amerikiečiai visų sąskaitas padenginėja. Aišku, apie 70 proc. išlaidų yra ant amerikiečių pečių ir jie negali vieni vežti, taigi ta kritika iš dalies ir teisinga“, – sakė pašnekovas.
Tačiau įdomu, kad prezidentas D. Trumpas šį klausimą iškėlė ne NATO vadovų susitikime, o NATO vadovų susitikime su partneriais Ukraina ir Sakartvelu. Šiuose susitikimuose kalbama ne apie vidinius aljanso narių reikalus, bet apie santykius su partneriais.
JAV prezidentas į susitikimą atėjo pavėlavęs, paprašė žodžio ir ėmė kalbėti apie išlaidas gynybai. D. Trumpas taip pat pasiėmė kiek senstelėjusį šalių, neskiriančių gynybai 2 proc. nuo bendrojo vidaus produkto, sąrašą ir ėmė jas vardinti, kartu pakomentuodamas.
„Prezidentas skaitė sąrašą ir komentavo: pavyzdžiui, Slovėnija, pasako skaičių ir priduria: „O, žinau, slovėnai kieti. Mano žmona slovėnė“. O dabar Prancūzija: „Na, Emmanueli, maniau, kad gali geriau. Paskui vokiečiai: „Na, Angela, jūs su tais savo pinigais rusų biudžetą maitinat“, – pamena L Linkevičius.
Tuomet nutarta padaryti susitikimo pertrauką ir paskui sugrįžta kiek kitu formatu. Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė paprašė užsienio reikalų ministro informuoti JAV atstovus, kad informacija apie šalių narių lėšų skyrimą gynybai yra šiek tiek pasikeitusi nei teigia prezidentas D. Trumpas. Ministras šią informaciją perdavė JAV atstovams, bet jie jau ir patys tai žinojo. Tuomet padėtį ėmėsi gelbėti pati D. Grybauskaitė, bandžiusi apginti Vokietiją ir akcentuodama, kad šalis prisidėjo prie sankcijų atsiradimo Rusijai po Krymo užgrobimo.
Bet lūžį pasiekė Nyderlandų premjeras Markas Rutte, kuris pagyrė, jog D. Trumpo dėka aljanso narės papildomai gynybai skyrė apie 100 mlrd. dolerių. Tai pradžiugino tuometinį JAV vadovą, mat lėšų skyrimas gynybai jam atrodė be galo svarbus.
Kaip žinoma, D. Trumpas per pirmąją rinkimų kampanija ir kadencijos pradžioje eidamas prezidento pareigas ne kartą kritikavo NATO kaip pasenusią, iš mados išėjusią organizaciją, kuri amerikiečiams kainuoja daugybę pinigų, bet nepadeda kovoti su terorizmu. Kalbėdamas apie NATO aljansą, D. Trumpas dažnai vartodavo terminą „obsolete“, kuris reiškia pasenęs, susidėvėjęs ar atrofavęsis, bet paskui savo poziciją sakė pakeitęs. Panašiai yra kalbėjęs ir Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas, kuris savo interviu „The Economist“ NATO yra pavadinęs organizacija, mirusiomis smegenimis.
Dėl ko bus deramasi Vilniuje?
Lietuvoje vykstančiame NATO vadovų susitikime tikimasi susitarti dėl Rusijos užpultos Ukrainos santykių su NATO, dėl regioinių gynybos planų ir gynybos finansavimo.
Kaip sakė NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas, tikimasi susitarti dėl daugiametės pagalbos programos Ukrainai norint pasiekti NATO ir Ukrainos ginkluotųjų pajėgų sąveiką, įkurti NATO ir Ukrainos tarybą politiniams ryšiams stiprinti bei dar kartą patvirtinti, jog Ukraina taps NATO nare.
Nedaug kas tikisi, kad Ukraina išgirs ką nors konkretaus, kas iš tiesų priverstų Rusiją baimintis, tik kalbama, kad šalys narės tikriausiai atsisakys narystės veiksmų plano reikalavimo. L. Linkevičius teigia, kad tai būtų teigiamas žingsnis, nes šį planą kai kurios šalys naudojo kaip barjerą nepriimti Ukrainos ir Sakartvelo.
Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba socialiniame tinkle „Twitter“ pirmadienį patvirtino, jog NATO šalys narės sutarė atsisakyti narystės veiksmų plano Ukrainai, kaip būtino reikalavimo narystei, bei paragino įnešti skaidrumo pakviečiant Ukrainą tapti aljanso nare.
„Šiaip pasakysiu atvirai: narystės veiksmų planas buvo sugalvotas, kad partneriai būtų priartinami prie aljanso, bet kai kurie kolegos jį naudojo kaip buferį, kaip saugiklį, kaip dar vieną barjerą, kad šalys prie narystės nepriartėtų. Tu lyg ir kandidatas, nes pažadėta narystė, bet dar nesi įtrauktas į narystės veiksmų plano orbitą“, – sakė L. Linkevičius.
„Mano požiūriu, būtų geriau, jei narystės veiksmų plano būtų atsisakyta. Būtų galima sakyti, kad kelias į NATO bus paprastesnis, su mažiau kliūčių. Bet tai nėra toks lūžis, kokio tikisi ukrainiečiai, nes jie nori matyti pakvietimo krantus, politinį kelią, kad jiems būtų suteiktos saugumo garantijos po šio konflikto“, – pridūrė ambasadorius.
Vilniaus vadovų susitikime lyderiai taip pat turėtų patvirtinti 3 regioninius gynybos planus prieš Rusiją ir terorizmą: vienas planas apima Šiaurės Atlantą ir Europos Arktį, antras – Baltijos regioną ir Centrinę Europą, trečias – Viduržemio ir Juodąją jūras.
Galiausiai, Vilniuje norima patvirtinti, kad šalys narės savo gynybai turi skirti mažiausiai 2 proc. nuo bendrojo vidaus produkto, nors 2023 m. šią ribą viršija tik 11 iš 31 narių, taigi kažin, ar pavyks tai įgyvendinti.
