Pasak VUL Santaros klinikų Nefrologijos centro vadovo prof. Mariaus Miglino, dializės pacientai ypač turi laikytis izoliacijos ir higienos taisyklių, kad neužsikrėstų patys ir nesukeltų rizikos kartu dializuojamiems žmonėms bei personalui. Paskelbtos griežtos tarptautinių organizacijų ir LR Sveikatos apsaugos ministerijos rekomendacijos, kaip elgtis pacientams ir su dialize susijusiems sveikatos apsaugos sistemos darbuotojams.
„Dializę sėkmingai galima atlikti ir namuose. Ją daro arba pats pacientas, arba prižiūrintis personalas – tokiu atveju tai vadinama asistuojama dialize. Pasaulyje apie 15 proc. dialize gydomų asmenų yra pasirinkę peritoninę dializę, dar 2 proc. atlieka hemodializę namuose, kurios Lietuvoje dar nėra. Pavyzdžiui, Latvijoje peritoninė dializė skirta 20 proc. asmenų, Skandinavijos šalys planuoja pasiekti 30 proc. apimtį,“ – aiškina Santaros klinikų Dializių skyriaus vedėjas dr. Laurynas Rimševičius.
Dializių skyriuje jau nuo 2011 m. veikia peritoninės dializės padalinys, kuriame gydoma iki 30 pacientų. Didesnė pusė pacientų laukia inksto transplantacijos ir būna sėkmingai transplantuojami, o ligoninėje lankosi tik kas mėnesį. Šiuo metu tai yra didžiausias ir pažangiausias namų dializės centras Lietuvoje: didžioji dalis pacientų gydomi aparatine dialize, diegiama nuotolinė procedūros priežiūra naudojant interneto ryšį.
Lietuvoje paskelbus apribojimus dėl COVID-19 infekcijos, peritonine dialize gydomiems pacientams skiriami televizitai, kompensuojamieji vaistai išrašomi nuotoliniu būdu. Konsultacijai dializės skyriuje ar hospitalizacijai pacientai atvyksta tik tada, kai reikia įdėti kateterį ar išsivysto komplikacijų. Taigi, priešingai nuo hemodializės pacientų, peritonine dialize gydomų pacientų apsilankymai gydymo įstaigoje reti.
Peritoninės dializės apmokymams pacientai dažniausiai ligoninėje praleidžia savaitę ar atvyksta kasdien į dializės centrą. Santaros klinikų peritoninės dializės specialistai savo centro pacientus kartą per metus lanko namuose, vertindami jų aplinkos tinkamumą, aseptikos techniką, procedūrų atlikimą. Valstybinė ligonių kasa tokiam vizitui yra skyrusi atskirą įkainį.
„Esant kritinei situacijai, kai reikia kuo mažiau kontaktų, buvo nuspręsta naujus pacientus mokyti namuose. Specializuota bendrosios praktikos slaugytoja du asmenis, kuriems naujai įdėti peritoninės dializės kateteriai ir reikalinga dializės pradžia, pradėjo mokyti namuose. Taip pat planuojama apmokyti trečiojo paciento artimuosius, nes pats pacientas procedūros atlikti negalės dėl sunkios gretutinės patologijos“, – apie pacientų mokymą pasakoja L. Rimševičius.
Anot mediko, slaugytoja atvyksta viena su reikalingomis dializės priemonėmis. Ji, pacientas ir (ar) jo artimieji dėvi maksimaliai reikalingas apsaugas. Iš pradžių pacientai bus išmokyti rankinės peritoninės dializės, jai vykstant sklandžiai – ir aparatinės. Slaugytoja taip pat turi galimybę paciento namuose paimti kraujo ir dializato tyrimus, jei reikalingas gydymo ar lėtinės inkstų ligos komplikacijų įvertinimas. Tikimasi, kad šią iniciatyvą pratęs ir kiti peritoninės dializės centrai Vilniuje, Klaipėdoje ir Kaune.
Namų dializė (Lietuvoje – peritoninė dializė) ne tik leidžia išvengti kelionės į dializės centrą ir procedūros jame. Pastebėta, kad taip ilgesnį laiką išsaugoma liekamoji inkstų veikla, mažiau ribojama mityba, geresni parametrai po inksto transplantacijos. Pacientai gali laisvai keliauti ir išlikti socialiai aktyvūs, todėl pasibaigus karantinui namų izoliacija jiems vėl grąžins visavertiškesnį gyvenimą.