Prestižiniame sostinės Laurų kvartale Registrų centras užfiksavo brangiausią būsto sandorį šiais metais. Čia gyvenamasis namas su žemės sklypu ir kitais pastatais šiemet buvo parduotas už 3,5 mln. eurų.
Išsiskiria sostinė
Tai – ne vienintelis stambus sandoris šiais metais: už 2 milijonus eurų sostinėje buvo parduotas dar vienas namas Žvėryne, o trečioje vietoje už panašią sumą buvo įsigyti 2 butai Subačiaus gatvėje, taip pat Vilniuje.
„Kaip ir įprasta, daugiausia brangiausio būsto nuperkama šalies sostinėje, žinoma, yra pakankamai brangaus turto ir Lietuvos pajūryje, bet, akivaizdu, kad išsiskiria šalies sostinė“, – apibendrino „Ober-Haus“ Rinkos tyrimų vadovas Baltijos šalims Raimondas Reginis.
Tiesa, nei vienas šių metų sandoris kol kas neprilygta praėjusių metų rekordui. Mat už daugiau nei 4,5 milijono eurų sostinėje pernai parduotas prabangus namas su žeme Žvėryno mikrorajone, Birutės gatvėje. Daugiau nei milijardo eurų vertės turtą valdantis „Tesonet“ bendrasteigėjas Tomas Okmanas nusipirko daugiau nei 800 kvadratinių metrų namą iš „Achemos grupės“ akcininkės Lydos Lubienės.
Pasak nekilnojamojo turto ekspertų, prabangaus būsto pardavimų Lietuvoje nestabdo ir dėl aukštų būsto paskolų palūkanų sulėtėjusi būsto rinka.
„Šiek tiek geresnė situacija yra su pačiu brangiausiu turtu, kuris kainuoja išties nemažai. <...> Nors tokių sandorių nėra daug, jų skaičius išlieka pakankamai stabilus bent jau pastaruosius kelis metus“, – teigė R. Reginis.
„Didžiausias kritimas yra ekonominės klasės segmento dalyje, o kai jau mes kalbam apie brangesnį turtą, tai to kritimo arba nėra, arba jis yra labai nežymus, arba tiek pat tų sandorių, kaip ir 2022-ais metais“, – tikino „Realdata“ Nekilnojamojo turto analitikas Arnoldas Antanavičius.
Susikuria apgaulingas vaizdas
Brangiausių butų, namų pirkėjai, kurie negaili išleisti milijono ir daugiau eurų, dažniausiai nėra jautrūs aukštoms paskolų palūkanoms.
„Dažniausiai perka ne pirmą būstą. Labai dažnai jiems net nereikia skolintis iš banko. Jeigu skolinasi, tai labai nedidelę sumą. Jie nėra jautrūs, arba yra gerokai mažiau jautrūs, bankinio finansavimo pasikeitimams, o ekonominiame segmente žmonės dažniausiai dairosi pirmų namų“, – pridūrė A. Antanavičius.
„Jų įsigijimai yra didžiąja dalimi finansuojami nuosavomis lėšomis, todėl tokiems pirkėjams svarbiausia surasti tinkantį produktą, o ne žiūrėti į aukštas palūkanas“, – aiškino R. Reginis.
Ekspertai atkreipia dėmesį, kad tokia situacija, kai ekonominės klasės būsto pardavimai yra kritę, o brangaus būsto rinka išlieka stabili, sukuria apgaulinga vaizdą, kad kainos mediana, visų sandorių vidurinė vertė, auga.
„Jeigu sumažėja kažkokiam ekonominiam segmente, bet aktyvumas išlieka aukštesniame segmente, tai, žinoma, vidutinė kaina rodo augimą, nors tai yra daugiau statistinis augimas negu realaus turto brangimas“, – teigė R. Reginis.
„Matematiškai žiūrint, vidutinė suma, kurią šiuo metu žmonės išleidžia tiek už butus, tiek už namus yra stipriai padidėjusi lyginant su situacija prieš metus, mes kalbame apie 10–12 procentų Vilniuje“, – skaičiavo nekilnojamojo turto analitikas.
Kainos vis dėlto nekyla
Nors teoriškai statistikoje sandorių vertė kyla, praktiškai kainos stovi vietoje.
„Jeigu lyginsime obuolius su obuoliais, to brangimo nebepamatysime, kaip tik yra galimybės kažkiek nusiderėti, 2–3 procentus arba, galbūt, susitarti dėl palankesnių atsiskaitymo sąlygų“, – pridėjo A. Antanavičius.
Ekonomistai taip pat atkreipia dėmesį į įdomias tendencijas užsienyje. Esą ne tik Lietuvoje turtingi šalies gyventojai perka butus ir namus.
„Lietuvos įmonių ir gyventojų investicijos į Ispanijos NT labai sparčiai auga. Šiuo metu jos rekordinės – siekia apie 143-is milijonus eurų. Labai įdomiai atrodo tų investicijų prieaugis, nes nuo Rusijos karo Ukrainoje pradžios jos išaugo 2 kartus, o nuo COVID-19 pandemijos pradžios – 5 kartus“, – dėstė „Citadele“ ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.
„Dalis yra linkę parduoti nekilnojamą turtą, galbūt dairytis už Lietuvos ribų. Tai tam tikra diversifikacija, tam tikras draudimas nuo varianto, kas būtų, jeigu būtų“, – paaiškino nekilnojamojo turto analitikas A. Antanavičius.
Pasak ekonomistų, nekilnojamojo turto situacija Lietuvoje pradės keistis tik tada, kai Europos centrinis bankas pradės mažinti palūkanų normas. Tai, anot jų, turėtų įvykti vasarą.
Daugiau apie tai – aukščiau esančiame vaizdo įraše.
