Laiške pabrėžiama, kad šios problemos kankina pacientus, gulinčius Ūmiosios psichatrijos skyriuje, esą jame netgi nėra paprasčiausių dalykų, kaip tualetinis popierius.
„Šitame tualete buvo [tualetinio] popieriaus, tačiau iš tiesų jo nėra, nes, kaip slaugytojos sako: „Per brangu“.
Dušai taip pat antisanitariniai, karštas vanduo yra tik 2 valandas ryte, vėliau nebebūna, nes taip pat „per brangu“. Pacientai laikomi palatose po 8-is“, – rašoma laiške.
Laiško autorius atkreipia dėmesį ir į gydytojų elgesį, esą jis nepriimtinas, o „apie psichikos sveikatos pagerėjimą negalima net kalbėti“.
„Iš tiesų ten sąlygos tragiškos, gydytojai per vizitacijas įžeidinėja pacientus. Taip pat ten nėra absoliučiai jokių veiklų. Per prievartą šeria vaistais. Per konsiliumą grasina, apgaule ir bando privesti pasirašyti dokumentus“, – piktinasi laiško autorius.
Direktorius: „Mes problemą žinome, bet mūsų rankos surištos“
„Maždaug 1906 metais statytas pastatas ir ne kaip ligoninė, o kaip užmiesčio vila. Ten mes tikrai turėjome blogą situaciją daug metų, bet pagrindinė problema yra ta, kad ten kultūros paveldas ir mes pastato negalime deramai sutvarkyti. Taigi mes tą problemą tikrai žinome, bet mes mūsų rankos surištos“, – paaiškina M. Marcinkevičius.
O štai senojo pastato likimas kol kas neaiškus. Nors bandoma jį parduoti, kol kas esą potencialių pirkėjų nematyti.
Tualetinio popieriaus trūksta, nes pacientai esą jį traukia, užkemša vamzdynus ir mėto
Direktorius taip pat pripažįsta, jog tualetinio popieriaus tualetuose dažniausiai nėra, tačiau tikina, jog tai dėl suprantamų priežasčių.
„Tualetinį popierių pacientai gauna atskirai ritinėliais, ne todėl, kad ten bandys pavogti, bet dėl savo psichinės būsenos. Tiesiog būna, kad žmogus sėdi visą dieną ir vynioja arba traukia jį, paskui užkemša vamzdynus ir primėto visur, tai negalime šiame skyriuje pakabinti tualetinio popieriaus visiškai be kontrolės.
Supraskite, šiame skyriuje žmonės guli su psichozėmis, iš esmės visi patys sunkiausi pacientai ir jie nekalti dėl to, bet jų elgesys ne visada būna adekvatus“, – patikina M. Marcinkevičius.
Vis dėlto neatmeta galimybės, jog pacientai ne visada gauna tualetinio popieriaus tiek, kiek reikia.
„Sąžiningai šnekant, aš negaliu rankos ant širdies padėjęs pasakyti, kad visiems visada duoda tiek, kiek reikia, bet mes visada labai prašome ant šitų dalykų netaupyti“, – tvirtina jis.
Gydytojais direktorius neabejoja: „Galiu galvą guldyti“
Gydytojais M. Marcinkevičius neabejoja, esą jie tikrai neįžeidinėtų ir neverstų paciento daryti to, ko šis atsisako.
„Dėl žemesnio personalo dar kartais būna kažkokių nusiskundimų, bet jau dėl gydytojų galiu galvą guldyti, kad niekada nepradėtų su pacientu koliotis ar įžeidinėti“, – teigia Vilniaus miesto psichikos sveikatos centras vadovas.
Tiesa, paaiškina, jog gydytojai negali liepti gerti jokių vaistų ar liepti per prievartą pasilikti pacientui, jei šis to nenori.
„Žmogus pats pasirašo, kaip ateina savanoriškai, taip ir išeina, bet jeigu atsisako gerti vaistus, tai kyla kitas klausimas, koks tikslas jo buvimo skyriuje tada“, – sako M. Marcinkevičius.
Jis patikina, kad vis dėlto visuomet atsiranda žmonių, kurie nepatenkinti viskuo: švara, maistu, patalyne, bendravimu ir tokių visada bus, pažymi jis.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
Bus latifundija...
