Pamatę, kaip porelė pabėgo Kauno oro uoste, perspėja visus: gali grėsti didžiulės baudos

Ši tema vėl iškilo po incidento Kauno oro uoste, kai du keleiviai savavališkai pabėgo iš lėktuvo, o kitiems teko jame praleisti apie dešimt valandų. 

TAIP PAT SKAITYKITE:

Prieš pat lėktuvo nusileidimą išniręs dronas sukėlė tarnybas – ekspertas rėžė: „Mažiau paranojos“

Girtas vyras Klaipėdos parduotuvėje švaistėsi ginklu: grasino žmonėms

Žiaurus išpuolis Raseiniuose: vyrai taranavo automobilį – nukentėjusieji manė, kad mirs

Naujienų portalas tv3.lt primena, kad prieš kelias dienas dėl naktį virš Vilniaus pastebėtų kontrabandinių balionų sostinės oro uostas buvo dar kartą uždarytas. Keli skrydžiai buvo nukreipti į Kauno ir Rygos oro uostus.

Tiesa, vienas iš Tenerifės atskridęs lėktuvas leidosi Kaune, tačiau, kaip pasakojo jame buvusi komunikacijos specialistė Ermita Gedutė, ir šis oro uostas tuo metu neveikė, todėl keleiviai negalėjo išlipti.

Dėl susidariusios situacijos du žmonės savavališkai išėjo iš orlaivio, o kitiems teko jame praleisti apie dešimt valandų.

Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos (VRM) Komunikacijos skyriaus vedėjas Ramūnas Matonis sureagavo į šią situaciją, ir įvardijo, kas gali grėsti.

Jis sakė, kad administracinių nusižengimų kodeksas numato atsakomybę už skrydžių saugos ar aviacijos taisyklių pažeidimus. Dėl to, priklausomai nuo atliktų veiksmų, galima atsakomybė.

Baudos gali siekti iki 2 000 eurų 

Pasak policijos atstovo, baudas gali tekti susimokėti už nesankcionuotą įvažiavimą arba įėjimą į oro uostą arba kitų aviacijos įmonių riboto patekimo plotus (zonas) ir buvimą juose. Važiavimas arba ėjimas aerodromu pažeidžiant transporto priemonių ir automobilių judėjimo aerodrome ir darbų saugos taisykles užtraukia baudą nuo vieno šimto penkiasdešimt iki trijų šimtų dvidešimt eurų.

Anot R. Matonio, nustatytų aviacijos saugumo reikalavimų pažeidimas užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno tūkstančio iki dviejų tūkstančių devynių šimtų eurų.

Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT) teigė, oro keleivių teises reglamentuoja Europos Sąjungos (ES) teisės aktai. Pavyzdžiui, kai skrydis atšaukiamas ar atidedamas dėl nuo oro vežėjo nepriklausančių priežasčių, paprastai, kompensacija keleiviams nepriklauso.

Tokios priežastys, tarnybos nuomone, galėtų būti oro sąlygos, gaisras ar ugnikalnio išsiveržimas išvykimo ar atvykimo šalyje, taip pat pastarieji įvykiai – skrydžių ribojimas dėl pastebėtų oro balionų ar dronų.

Keliautojai turi teisę į informacijos suteikimą

Pasak VVTAT, keleivis turi teisę gauti informaciją, pagalbą ar alternatyvų skrydį, o jei vėlavimas trunka bent dvi valandas – jam turi būti suteiktas maistas, gėrimai, nakvynė ir galimybė susisiekti su artimaisiais.

„Tačiau keliautojas turi teisę į informacijos suteikimą, kitą pasiūlytą alternatyvą dėl nuvykimo į kelionės vietą, taip pat, priklausomai nuo laukimo laiko – maitinimą, gėrimus, nakvynę, galimybę susisiekti su artimaisiais.

Keleivio teisės priklauso nuo atidėjimo trukmės. Aviakompanijos prievolės keleivio naudai atsiranda tik tada, kai pagrįstai tikimasi, kad išskridimas vėluos ne mažiau kaip 2 valandas“, – rašė jie.

Išsaugojus čekius galima prašyti kompensacijos

Anot VVTAT, jeigu oro vežėjas nepasirūpino keleiviais ir jie patyrė papildomų išlaidų, susijusių su maistu, gėrimais, pavėžėjimo ir taksi paslaugomis, apgyvendinimu ir kt., keliautojai, išsisaugoję čekius, gali prašyti šias išlaidas kompensuoti.

Kaip jie akcentavo, keleiviai turi ir pareigas, kurių privalo laikytis. Tos pareigos gali būti nustatytos tiek oro linijų taisyklėse, tiek konkretaus oro uosto taisyklėse. Turėtų būti suprantama, kad skrydžio metu keleiviai turėtų laikytis skrydžio įgulos nurodymų.

Tai yra būtina dėl keleivių saugumo. Todėl savavališkas keleivių pasišalinimas iš lėktuvo be įgulos leidimo galėtų kelti grėsmę patiems keleiviams, sutrikdyti oro uosto veiklą ir pan. Normalu, jeigu už tai būtų numatytos baudos. Tačiau kiekviena situacija turėtų būti vertinama individualiai. Oro linijos turi savo patvirtintas įvairias taisykles.

Pagal teisę, nėra įvardijama, kiek laiko keleiviai turi pasilikti lėktuve

Tikėtina, kad keleiviams skirtose taisyklėse nėra reglamentuota, kiek laiko keleiviai turi būti laikomi lėktuve po nusileidimo, tačiau turėtų būti suprantama, kad ilgesniam laikymui gali būti įvairios priežastys.

Pavyzdžiui, dėl vėlavimo nėra laisvos keleivių išlaipinimo vietos, nepakankamas antžeminis oro uosto transportas, ar kitaip sutrikusi oro uosto veikla.

Šiuo metu, VVTAT nuomone, galiojantis Reglamentas (EB) Nr. 261/2004 nenumato aiškių taisyklių dėl keleivių užlaikymo orlaivyje.

Tačiau rengiamoje šio Reglamento peržiūroje numatyta nauja nuostata, kuri apibrėš, kas laikoma užlaikymu orlaivyje, kokia teisė į rūpinimąsi suteikiama užlaikymo metu, po kiek valandų keleivius bus privaloma išlaipinti. Šios taisyklės dar neįsigaliojusios – teisėkūros procesas ES vis dar vyksta.

Keliautojas gali kreiptis į ginčus nagrinėjančias institucija

Jei vartotojas mano, kad jo teisės buvo pažeistos, asmuo, visų pirma, turėtų kreiptis į oro linijas ir pateikti savo prašymą, pridėti visus reikalingus įrodymus.

Tiesa, tokiu atveju, jei kilusios problemos su oro linijomis išspręsti nepavyktų, vartotojai galėtų kreiptis į ginčus nagrinėjančias institucijas.

Dažnu atveju, VVTAT duomenimis, kai paslaugos teikėjas yra įsisteigęs ne Lietuvoje, o kitoje ES valstybėje narėje, Norvegijoje ir Islandijoje, vartotojui ginčą padėtų spręsti Europos vartotojų centrų tinklas. Todėl Lietuvos keleiviui reikėtų kreiptis į Europos vartotojų centrą Lietuvoje (www.ecc.lt).

Lėktuvas netikėtai vėl pakilo į orą

Naujienų portalas tv3.lt primena, kad socialiniame tinkle „Facebook“ E. Gedutė pasakojo, jog prieš daugiau nei porą dienų ji su šeima parskrido iš Tenerifės į Lietuvą.

Visgi lėktuvas, kuris apie antrą valandą nakties turėjo nusileisti Vilniuje, būdamas jau visai prie žemės, netikėtai vėl pakilo į orą.

„Antrą valandą nakties, vaikų juoku ir atostogų nuovargiu alsuojantis lėktuvas iš Tenerifės, leidosi į Vilnių. Kai atrodė, kad žemė jau čia pat, sausakimšas orlaivis staigiu judesiu vėl pašoka aukštyn“, – dalinasi E. Gedutė.

Atskridus į Kauną, keleiviai negalėjo išlipti iš lėktuvo

„Išalkę ir išvargę nusileidžiame Kaune. Aplink – tamsu ir tylu. Galėčiau sakyti, kad ore tvyrojo įtampa, bet ir to oro lėktuve jau nebuvo daug“, – šios nakties skrydį atsimena E. Gedutė.

Visgi, nusileidus laikinojoje sostinėje, keleiviai susidūrė su dar didesniais nemalonumais. E. Gedutės teigimu, po nusileidimo atėjusi pilotė staiga pranešė, kad Kauno oro uostas praktiškai yra uždarytas, o visi oro uosto darbuotojai išvykę namo. Dėl to tiek keleiviai, tiek įgula negali išlipti iš orlaivio.

Galiausiai, pasak komunikacijos specialistės, pavyko rasti 2 darbuotojus, kurie pasirūpino metaliniais laiptais, skirtais išlaipinimui. Visgi tuomet pasirodė, kad keleiviai vis tiek negali būti išlaipinti iš orlaivio.