Mergvakariai vis dar populiarūs, sako renginių planuotoja Justina Matulevičienė. Skiriasi tik tendencijos – mažesnį biudžetą turinčios merginos lieka švęsti Lietuvoje, o turinčios daugiau pinigų skrenda į užsienį.
„Šiuo metu tendencijos išlieka panašios kaip praėjusiais ir užpraėjusiais metais. Moterys nori gauti daugiau kokybiško laiko sau. Labai koncentruojasi į veiklas, kad kažką naujo sužinotų, patirtų, paragautų, pajaustų. Tai yra įvairios degustacijos, samdomi lektoriai.
Kita grupė, turinčių didesnį biudžetą, skrenda į užsienį. Per daug pramogų nereikia – yra saulė, jūra, geras oras, jachtos. Truputį kitokios pramogos“, – sako J. Matulevičienė.
Renginių planuotoja išskyrė tris populiariausias kryptis, kurias mergvakariams renkasi lietuvės. Tai Graikija, Turkija ir Ispanija (konkrečiai Maljorka). Šalis moterys renkasi priklausomai nuo poreikių ir finansų.
„Populiari kryptis yra Graikija ir viena iš salų Mykonos, kur vyksta daug vakarėlių ir dėl to nereikia ieškoti daug veiklų. Merginos išsinuomoja viešbučius arba nedideles vilas (apartamentus), o pati sala „duoda“ joms veiklos“, – pasakoja J. Matulevičienė.
„Pigesnė alternatyva yra Turkija. Kadangi daug skirtingų žmonių, nuomonių ir skonių, merginos pasirenka Turkijos kryptį dėl to, kad yra viskas įskaičiuota. Kiekviena atranda savo norimą maistą, užsiėmimą ir tiesiog leidžia laiką viešbutyje“, – kalba renginių planuotoja.
Lietuvės švenčia kitaip nei užsienietės
Lygindama, kaip mergvakariai švenčiami skirtingose šalyse, J. Matulevičienė pažymi, kad lietuvės švenčia daugiau nei užsienietės ir skiria itin didelį dėmesį nuotakai.
„Lietuvės švenčia kitaip, nes užsienyje yra įprasta, kad pati nuotaka už save susimoka ir kartais būna, kad į savo mergvakarį pasikviečia ir drauges, kad jos kartu praleistų laiką. Lietuvoje vis dar yra tendencija, kad visos merginos dedasi pinigus, nuotaka nieko nežino ir jai siurprizus daro“, – teigia renginių planuotoja.
„Lietuvės vis dar nori pagerbti, nustebinti nuotaką ir dėl to labai stengiasi“, – priduria ji.
Vis dėlto įpročiai su laiku keičiasi. Kylant kainoms, vis daugiau lietuvių apgalvoja, kaip galėtų švęsti ir sutaupyti. Taip atsirado mada vykti į užsienį, o ateityje ši tendencija, J. Matulevičienės manymu, tik populiarės. Tikėtina, kad ilgainiui merginos paseks ir užsieniečių pavyzdžiu, kai už mergvakario pramogas susimoka šventės kaltininkė.
„Manau, kad tendencija švęsti mergvakarius po truputį keisis ir panašės į užsienio, kai nuotakos pačios mokės už savo mergvakarius, jeigu kainos nekis.
Ir, manau, kad dar labiau populiarės užsienis. Jeigu Lietuvoje ir toliau bus toks kainų kilimas, užsienyje, tokioje šalyje kaip Turkija, už keturias dienas gali kokybiškai praleisti laiką. Po truputį visi tai supranta“, – akcentuoja renginių planuotoja.
Kol vienos mergvakarių mados dar tik įsitvirtina Lietuvoje, kitos jau beveik išblėso. Pasak J. Matulevičienės, laikai, kai grupė merginų vaikšto po miestą, kabina sutiktus vaikinus ir prašo nepažįstamųjų atlikti užduotis, baigiasi.
„Tokių dalykų tenka pastebėti mažiau, kas tikrai pasikeitė ir per dvejus metus“, – sako J. Matulevičienė.
Pasakė, po kiek dedasi ir ką privalu žinoti
Priklausomai nuo pramogų, mergvakarių kainos gali būti skirtingos, tačiau yra „grindys“ – suma, kurios reikia norint surengti šventę, kad ir be didelės prabangos.
„Vidurkis, kad dedasi nuo 200 eurų ir tada pasiima kažkokią erdvę, pramogą. 200 eurų yra minimalus variantas, ką gali padaryti, bet tikrai nebus wow“, – teigia J. Matulevičienė.
Būna ir tokių mergvakarių, kuriuose merginos dedasi po 50 eurų, bet atsižvelgiant į dabartines paslaugų kainas, pramogų pasirinkimas ženkliai sumažėja.
„Kainos per kelerius metus tikrai labai stipriai pasikeitė. Per dvejus metus kainos išaugo maždaug 20 proc.“, – pažymi renginių planuotoja.
J. Matulevičienė taip pat turi patarimų ir nuotakai, ir mergvakarį organizuojančioms draugėms.
„Nuotakai pasakyčiau, kad nesureikšmintų mergvakario ir atsižvelgtų į savo drauges, jų galimybes ir mėgautųsi tuo laiku, kurį sukuria draugės, nekeliant reikalavimų (ką aplinkui girdžiu: noriu to, nenoriu ano). Nuotakos turėtų būti labiau atsipalaidavusios ir džiaugtis, kad turi draugių, kurios kažką daro ir stengiasi“, – sako renginių planuotoja.
Savo ruožtu draugės, kurios organizuoja mergvakarį, turėtų orientuotis į kokybiškas pramogas. Mat dažnai merginos persistengia su siurprizais ir užduotimis.
„Geriau pasiimti gerą šefą ir skaniai pavalgyti, negu turėti daug skirtingų stotelių. Patarčiau orientuotis į kokybę, o ne kiekybę“, – akcentuoja J. Matulevičienė.
„Dar vienas patarimas – vengti ekstremalių pramogų. Tai yra motociklai, parasparniai, parašiutai ir pan. Vis dėlto vestuvių šventė dažniausiai yra už mėnesio ar net kelių savaičių, todėl šitaip rizikuoti tikrai nepatarčiau“, – priduria ji.
Mėgstančioms ramybę – rankdarbiai
Kaip ir minėjo Justina, moterys mergvakariams dažnai renkasi užsiėmimus, kuriuose įgytų naujų žinių, pagilintų turimus įgūdžius arba susikurtų kažką sau. Naujienų portalas tv3.lt kviečia pasižvalgyti, kiek kainuoja tokie mergvakario užsiėmimai.
Internete moterims siūloma kvepalų, žvakių, kosmetikos gamyba, tapyba ant vandens, keramika, namų kvapų dirbtuvės ir t. t. Kainos prasideda nuo 30 eurų asmeniui. Į šią kainą įskaičiuotos priemonės, patalpų nuoma, vadovo/lektoriaus atlyginimas, mokesčiai.
Nemažai studijų užsiėmimų metu siūlo kavos/arbatos, saldumynų. Norint, kad veiklos vyktų kitoje vietoje, dažniausiai bus taikomas papildomas mokestis.
Norinčioms prabanga tviskančių užsiėmimų siūlomos juvelyrikos dirbtuvės, kuriose galima pasigaminti papuošalų iš sidabro, aukso, perlų. Vieno užsiėmimo kaina siekia vidutiniškai 99–160 eurų asmeniui.
Romantiški pasiplaukiojimai – nuo 40 iki 500 eurų
Norinčioms pasimėgauti draugų kompanija ant vandens pramogų organizatoriai siūlo įvairias paslaugas: pasiplaukiojimą laivu, kateriu arba jachta Trakuose, žygį baidare per naktinį Vilnių, plaukimą gondola Neries upe ar net skrydį vandens motociklu Kauno mariose.
Kai kuriuose laivuose siūlomi papildomi atributai: grilis, gėrimų stalas, muzika, apšvietimas.
Pagal paslaugas varijuoja ir kainos. Norintiems papramogauti pigiau, 45 min. pasiplaukiojimas jachta iki 8 asmenų Trakuose kainuos 39 eurus (1 val. – 50 eurų). Valandos trukmės plaukimas gondola Neries upe iki 12 asmenų kainuos apie 64 eurus, o pasiplaukiojimas laivu Trakuose – 75 eurus.
Ieškantiems dar daugiau įspūdžių – didesnės ir kainos. Klaipėdoje mergvakario šventė pramoginiame kateryje iki 8 asmenų kainuos 129 euru už valandą. Tame pačiame mieste valandos trukmės plaukimas greitaeigiu kateriu atsieis 140 eurų.
Jei norisi maksimalios prabangos, plaukimas laivu su vaišėmis 1–8 asmenims Klaipėdoje kainuos 499 eurus. Tiesa, vaišių nesudarys prabangūs patiekalai – laive bus siūlomi tik nealkoholiniai gėrimai ir švieži vaisiai.
Taip, kaip šventė prosenelės: mergvakaris pagal liaudiškus papročius
Nors šiuolaikinės mergvakario tradicijos atkeliavo iš užsienio, Lietuva turi savo papročių. XIX a. pab. – XX a. pr. vestuvių išvakarėse jaunosios draugės susirinkdavo pas būsimą nuotaką su ja atsisveikinti ir paruošti ją naujam gyvenimo etapui. Tą vakarą būdavo pinami vainikai, dainuojamos dainos, šukuojami jaunosios plaukai ir atliekamos kitos ritualinės apeigos.
Šiandien visa tai patirti nori vis daugiau merginų, todėl muziejai siūlo atrakciją – mergvakarį pagal senovinius papročius.
„Edukatorė pakvies mergvakario dalyves į kelionę laiku, kuomet nusikelsite į senovės kaimą, ir prie balta drobine staltiese uždengto stalo, daugybės senovinių eksponatų apsuptyje patirsite tikrą priešvestuvinį jaudulį!“ – nurodoma Lietuvos etnografijos muziejaus kvietime.
Tokių mergvakarių kainos siekia 60–150 eurų.
