Inspektoriams patekus į ūkį atsivėrė kraupus vaizdas. Vienoje iš patalpų rastas prie sienos pririštas buliukas, maždaug septynių mėnesių amžiaus, neženklintas ir neregistruotas. Gyvūnas buvo prasto įmitimo – akys įkritusios, matomi šonkauliai ir dubens kaulai, o kailis purvinas, aplipęs mėšlu, susidariusiomis plaukų ir purvo sąvėlomis. Buliukas laikytas giliame mėšlo sluoksnyje, neturėdamas nei pašaro, nei geriamojo vandens – tik tuščius indus. Gyvūnas buvo laikomas su apynasriu, pririštas susisukusia purvina virve, kuri užveržė kaklo sritį, o galvos srityje įsirėžė į odą sukeldama stiprų diskomfortą – dėl per trumpo rišimo buliukas negalėjo laisvai judėti ir pilnai atsistoti.
Kitoje ūkio patalpoje, kurioje tvyrojo pūvančios mėsos kvapas, rasta pririšta apie dvejų metų telyčaitė, neženklinta ir neregistruota. Gyvūnas taip pat buvo prastos būklės – išryškėję šonkauliai, dubens kaulai, kailis nešvarus, kojos ir galva aplipę mėšlu. Telyčaitė buvo pririšta purvina virve už ragų pagrindo, ji buvo įsirėžusi į odą ir poodinius audinius, šioje vietoje buvo matomos gausios pūlingos išskyros. Gyvūnas jautė skausmą, sukdamas galvą vengė prisilietimų prie žaizdos. Taip pat telyčaitei nustatytas nestiprus kraujavimas iš užpakalinių kojų apynagių, nagų srityse, galimai dėl sužeidimų nuo čia pat, gyvūno laikymo vietoje, besimėtančių daiktų. Telyčaitė buvo laikoma ant betoninių grindų be pakratų, be pašaro, o vienintelis šalia buvęs metalinis indas buvo pripildytas vandens, tačiau nešvaraus.
Patikrinimo metu gyvulių laikytoja pašarui turėjo šieno maiše, kuris buvo laikomas lengvojo automobilio bagažinėje. Šienas buvo drėgnas, pilkos spalvos, su jaučiamu pelėsio kvapu. Stambaus pašaro atsargų galvijams šerti gyvulių laikytoja neturėjo.
Apžiūrėję teritoriją inspektoriai mėšlo krūvoje rado yrančią karvės gaišeną. Gyvulių laikytoja paaiškino, kad karvė nugaišo po atvesto buliuko, dabar laikomo patalpose. Nurodė, kad karvė sunkiai veršiavosi, susirgo, nebesikėlė, iš ryto ją rado nugaišusią. Gydoma ji nebuvo, į veterinarijos gydytoją nebuvo kreiptasi.
„Ši situacija itin rimta – akivaizdus abejingumas gyvūnų kančioms rodo visišką atsakomybės ir žmogiško jautrumo stoką. Kiekvienas gyvūnų laikytojas – nesvarbu, ar laiko augintinį, ar ūkinį gyvūną – prisiima atsakomybę už gyvūno gerovę nuo jo įsigijimo ar gimimo iki paskutinės gyvenimo dienos. Tai nėra pasirinkimas, o kiekvieno laikytojo pareiga. Tokie atvejai kaip šis sulauks griežtos reakcijos ir nebus toleruojami“, – pabrėžia VMVT Šiaulių apygardos priežiūros skyriaus vedėja Daiva Kazlauskienė.
VMVT pareigūnai surašė gyvūnų poėmio protokolą. Buliukas ir telyčaitė, bendradarbiaujant su Mažeikių rajono savivaldybe, buvo išvežti į laikinos globos vietą. Gyvulių laikytojos atžvilgiu pradėta teisena dėl žiauraus elgesio su gyvūnais.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
