Bylą išnagrinėjęs Kauno apylinkės teismo teisėjas Raimundas Mikšta Ingą ir Mindaugą Vilčinskus išteisino dėl pareikštų kaltinimų pagal BK 22 str. 1 d. (pasikėsinimo padaryti nusikalstamą veiką) ir 291 str. 1 d (neteisėtas valstybės perėjimas), nes padarytos veikos neturėjo nusižengimo požymių.
Dėl pagal BK 156 str. 2 d. padarytos nusikalstamos veikos (vaiko pagrobimo) Inga ir M. Vilčinskai buvo atleisti, nes padaryta veika prarado pavojingumą (pagal BK 36 str.). Kardomosios priemonės panaikintos.
Ši nutartis nėra įsiteisėjusi ir per 20 dienų gali būti skundžiama apeliacine tvarka.
„Dėl pasikėsinimo kirsti sieną yra išteisinta. O dėl vaikų pagrobimo yra atleisti nuo atsakomybės veikai praradus pavojingumą, tokia yra rezoliucinė dalis“, – BNS nurodė teisėjas Raimundas Mikšta.
Kaltinami pagrobimu
Vilčinskai kaltinami trijų mažamečių savo vaikų, kuriuos teismas buvo leidęs iš jų paimti, pagrobimu ir pasikėsinimu neteisėtai kirsti Lietuvos valstybės sieną su Baltarusija.
Primename, kad pernai, liepos 18 d. Kaune, iš vaikų gerovės centro „Pastogė“, buvo pagrobti tuomet 5, 7 ir 9 metų amžiaus vaikai. Praėjus kelioms savaitėms pranešta, jog pasieniečiai netoli Baltarusijos pasienio sulaikė savo mažamečius vaikus pagrobusius tėvus I. ir M. Vilčinskus, vaikai perduoti laikinai globai. Teisėsauga įtaria, kad tėvai, pagrobę savo vaikus, bandė bėgti į Baltarusiją. Vaikai, sulaikius jų tėvus, buvo grąžinti į globos namus.
Šiemet sausį vaikai buvo grąžinti tėvams, atsižvelgus, kad tėvai pradėjo priimti tėvų siūlomą pagalbą.
Minimi vaikai iš tėvų teismo sprendimu buvo paimti pernai gegužę, atsižvelgiant į tai, kad vaikai nelankė ugdymo įstaigų, jų tėvai nesudarė vaikams sąlygų socializuotis, patys tėvai teigė nepripažįstantys Lietuvos įstatymų.
Kaip nurodė Kauno apylinkės teismo atstovė, abu asmenys teisme savo kaltės nepripažino. Tokios pozicijos Vilčinskai laikėsi nuo bylos nagrinėjimo pradžios, nors ikiteisminio tyrimo metu prisipažino kaltais.
Ši byla saugant nepilnamečius nagrinėjama uždaruose teismo posėdžiuose.
Prokurorė siūlė skirti areštą vykdymą atidedant
Prokuratūra jiems siūlė skirti 90 parų areštą ir jo vykdymą atidėti.
Tai reiškia, jei Vilčinskai nepadarys naujų reikšmingų nusižengimų, realaus arešto gali išvengti. M. Vilčinskui siūloma bausmės vykdymą atidėti metams, o I. Vilčinskienei prašoma bausmės vykdymą atidėti 10 mėnesių laikotarpiui, prokurorė prašo, kad asmenys nurodytu laiku būtų namuose, tęstų darbą arba užsiregistruotų Užimtumo tarnyboje. Prokurorė taip pat siūlo teismui įpareigoti asmeninis dalyvauti specialiose tėvystės programose.
Tuo metu prieš metus, kuomet sutuoktinių byla buvo baigta baudžiamuoju įsakymu (nerengiant žodinio bylos nagrinėjimo), jiems buvo skirta 60 parų arešto bausmė. Buvo atsižvelgta į tai, kad jie pripažino kaltę, kitas aplinkybes. Procesą užbaigiant baudžiamuoju įsakymu, paprastai siūloma švelnesnė bausmė, nei tokią pat bylą nagrinėjant žodinio proceso tvarka.
Vėliau pora išsireikalavo žodinio bylos nagrinėjimo, teisme ėmė neigti kaltę.
Kaltės nepripažino
Ankstesnio teismo posėdžio metu M. Vilčinsko gynėjas advokatas Rimas Andrikis kalbėjo, jog šios bylos išvis neturėjo būti – neva Vilčinskai teisėtai gynė savo turtą, vaikus.
„Skandalingesnės bylos nebuvo“, – piktinosi R. Andrikis
Jis stebėjosi, kad sprendimą dėl vaikų priima prokurorė moteris.
TV3 žurnalistei M. Vilčinskas vėl patvirtino, jog savo kaltės įtariamieji nepripažįsta.
„Bus atsikirtinėjimų, po pokalbio, bus paskutinis žodis. Kaltinimus neigiame, kaltės nepripažįstame, atmetame visus kaltinimus“, – kalbėjo M. Vilčinskas.
Baudžiamąją bylą jis vadina neteisėta.
„Teisės principai sako, kad iš neteisės teisė negali kilti. Šiuo atveju, yra grynas pavyzdys“, – žurnalistams sakė M. Vilčinskas.
Panašiai M. Vilčinskas kalbėjo ir po teismo posėdžio – jis piktinosi prokurorės darbu.
„(Prokurorė, tv3.lt pastaba) ignoruoja faktus, kad pirmos instancijos teismo nutartis buvo priimta neteisėtai, sufalsifikuotais dokumentais. Tai patvirtino aukštesnės instancijos teismas, kad buvo fabrikuojama byla
Jeigu tu gynybos momentu apgintum savo gyvybę atimdamas kito žmogaus gyvybę, prokurorė nebūtų to gynybos momento, bet matytų tik tą momentą, kai tu kažką padarei“, – teigė M. Vilčinskas.
