Vilčinskai kaltinami trijų mažamečių savo vaikų, kuriuos teismas buvo leidęs iš jų paimti, pagrobimu ir pasikėsinimu neteisėtai kirsti Lietuvos valstybės sieną su Baltarusija.
Kaip nurodė Kauno apylinkės teismo atstovė spaudai Tautvilė Merkevičiūtė, abu asmenys teisme savo kaltės nepripažino. Tokios pozicijos Vilčinskai laikėsi nuo bylos nagrinėjimo pradžios, nors ikiteisminio tyrimo metu prisipažino kaltais.
Ši byla saugant nepilnamečius nagrinėjama uždaruose teismo posėdžiuose.
O šiandien vykusio uždaro posėdžio metu buvo sakomos baigiamosios kalbos.
„Pirmadienį vyksiančio posėdžio metu numatoma klausytis baigiamųjų kalbų, taigi Kauno apylinkės prokurorė Gitana Kaupė turėtų įvardyti, kokią bausmę siūlo skirti Vilčinskams“, – nurodė T. Merkevičiūtė.
Prabilo ir pats Vilčinskas
M. Vilčinsko gynėjas advokatas Rimas Andrikis kalbėjo, jog šios bylos išvis neturėjo būti – neva Vilčinskai teisėtai gynė savo turtą, vaikus.
„Skandalingesnės bylos nebuvo“, – piktinosi R. Andrikis
Jis stebėjosi, kad sprendimą dėl vaikų priima prokurorė moteris.
TV3 žurnalistei M. Vilčinskas vėl patvirtino, jog savo kaltės įtariamieji nepripažįsta.
„Bus atsikirtinėjimų, po pokalbio, bus paskutinis žodis. Kaltinimus neigiame, kaltės nepripažįstame, atmetame visus kaltinimus“, – kalbėjo M. Vilčinskas.
Baudžiamąją bylą jis vadina neteisėta.
„Teisės principai sako, kad iš neteisės teisė negali kilti. Šiuo atveju, yra grynas pavyzdys“, – žurnalistams sakė M. Vilčinskas.
Panašiai M. Vilčinskas kalbėjo ir po teismo posėdžio – jis piktinosi prokurorės darbu.
„(Prokurorė, tv3.lt pastaba) ignoruoja faktus, kad pirmos instancijos teismo nutartis buvo priimta neteisėtai, sufalsifikuotais dokumentais. Tai patvirtino aukštesnės instancijos teismas, kad buvo fabrikuojama byla
Jeigu tu gynybos momentu apgintum savo gyvybę atimdamas kito žmogaus gyvybę, prokurorė nebūtų to gynybos momento, bet matytų tik tą momentą, kai tu kažką padarei“, – teigė M. Vilčinskas.
„Kaip gali būti kaltė, kai tu gelbėji savo šeimą, giniesi, o gaunasi nusikaltėlis, nupieštas krauju. Kiek skaičiau, aš vaikų kraują ėmiau, palapinėse gyvenome, kažkokių fantazijų pasaulyje mes gyvename“, – toliau piktinosi vaikų tėvas.
Anot M. Vilčinsko, šeimos vaikai iki šiol jaučia rezonansinių įvykių pasekmes.
„Pasekmės yra jaučiamos. Tiek psichologinės, tiek fizinės. Būna prabunda ir verkia vaikai“, – pasakojo vaikų tėvas.
„Tas jausmas, kurį jie patyrė, gyvenime nedings“, – kalbėjo M. Vilčinskas
„Daug atostogovome, daug keliavome. Bet sunku visa tai pamiršti“, – pridūrė Mindaugas.
Su suverenu judėjimu siejamas vyras teigė, jog valstybės teisėkūrą vertina skeptiškai.
„Požiūris į šitą valstybės teisėkūrą, gerovę, kaip sakyti, tikrai ne pozityvi“, – atviravo M. Vilčinskas.
Vis dėlto jis teigia, jog jau surado ugdymo įstaigas, kurias galėtų lankyti vaikai.
„Tai kaip ir suradome. Nereikės visą dieną po Kauną važiuoti, po 60 kilometrų“, – sakė M. Vilčinskas.
Jis patikslino, jog visi vaikai mokysis vienoje įstaigoje.
„Taip ir patogiau, logiškiau“, – pridūrė vaikų pagrobimu kaltinamas tėvas.
Savo veiksmus vadina savigyna
Savo ir žmonos veiksmus M. Vilčinskas ir toliau įvardija kaip savigyną.
„Dabar įsivaizduokite – pas jus ateina kažkokie neaiškūs vyrai, neaiškiais dokumentais ir sako: mes turim sprendimą, vaikai važiuoja su mumis. Ir išsiveža vaikus. Ir paskui teigia, kad yra kažkas, nėra kažko, negali taip būti. Tu ne fantazijų pasaulyje gyveni, o realiame laike ir matai, kas vyksta. Tuos nusikaltėlius dengia ginkluoti pareigūnai su uniformomis. Kas belieka?“, – klausė M. Vilčinskas.
Paklaustas, kodėl gi spruko būtent į Baltarusiją, jis teigė, jog į Baltarusiją pabėgusi šeima iš ten bandytų toliau ginti savo teises.
„Mes važiavome tam, kad išviešintume į viešumą. Jeigu būtume neapsigalvoję kirsti sienos ir būtų pavykę (kirsti sieną, tv3.lt pastaba) nuvažiuoti, mes iš ten būtume gynę žmogaus teises, siekti tiesos. Šiuo atveju Baltarusija buvo saugi vieta“, – aiškino vaikų tėvas.
Anot M. Vilčinsko, į Baltarusiją šeima bėgo, mat kitoje šalyje (pavyzdžiui Lenkijoje) šeima nebūtų saugi.
„O Lenkija? Kodėl į Europos Sąjungą? Jeigu mums padaryta paieška?“, – klausė M. Vilčinskas.
M. Vilčinskas teigia, jog visus reikalingus dokumentus šeima turi.
„Ko mums reikia, mes viską turim“, – pabrėžė pagrobimu kaltinamas vyras.
Prokurorė siūlo arešto bausmę
Prokurorė Gitana Kaupė siūlo Vilčinskams taikyti 90 parų arešto bausmę.
„Pasiūliau bausmę tokią pačią, kaip ir buvo pasiūlyta baudžiamuoju įsakymu. Tiek tiek, kad baudžiamuoju įsakymu skiriama bausmė trečdaliu mažinama. Reiškia, tuomet prašiau 60 parų arešto, šiuo atveju, abiem kaltinamiesiems prašiau 90 parų arešto“, – žurnalistams po posėdžio sakė G. Kaupė.
Arešto vykdymą prokurorė M. Vilčinskui siūlo atidėti metams, o jo sutuoktinei – dešimčiai mėnesių. Jiems taip pat prašoma skirti baudžiamojo poveikio priemones.
„Ir paprašiau baudžiamojo poveikio priemonių: būti namuose, dirbti, tęsti darbą arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje ir dalyvauti specialiose tėvystės programose. Atidėjimo tokios sąlygos“, – nurodė G. Kaupė.
Prokurorė komentavo, jog lengvinančių aplinkybių nustatyta nebuvo, o sunkinančia aplinkybe laikytina tai, jog nusikaltimą M. ir I. Vilčinskai įvykdė veikdami bendrininkų grupėje (kartu).
Anot prokurorės, šeima kaltinama padariusi dvi nusikalstamas veikas, priskiriamas prie nesunkių nusikaltimų, pagal BK 156 str. 2 d., BK 22 str. 1 d., 291 2 str., kas reiškia, jog antra veika buvo užkardyta pasikėsinimo stadijoje. I. ir M. Vilčinskai kaltinami savo mažamečių vaikų pagrobimu iš įstaigos, ar atstovo, pas kurį teisėtai gyvena, bei pasikėsinimu neteisėtai pereiti Lietuvos-Baltarusijos sieną.
Prokurorė G. Kaupė paaiškino, jog VIlčinskai neneigia kai kurių faktų – pavyzdžiui, kad vaikus paėmė, bandė kirsti sieną. Tačiau jie kategoriškai neigia savo kaltę.
„Jie savo kaltės kaip ir nepripažino, bet kai kurių faktų nepaneigė, kurie sudaro nusikalstamų veikų sudėtį. Jie neneigė, kad vaikus paėmė, bet jie laiko, kad vaikai yra jų ir turi teisę paimti. Be to, jie neneigė, kad buvo Lietuvos-Baltarusijos pasienyje, kad ketino pereiti sieną, ieškojo galimybių. Žodžiu, kai kurių faktų jie neneigia, bet savo kaltę jie kategoriškai neigia“, – paaiškino G. Kaupė.
Pernai pagrobė vaikus
Pernai liepą galimai savavališkai iš Kaune esančio vaikų gerovės centro „Pastogė“ penkerių, septynerių ir devynerių metų amžiaus vaikus pasiėmę tėvai buvo surasti Lietuvos pasienyje su Baltarusija. Kaip teigė teisėsauga, šeima greičiausiai ketino kirsti sieną.
Anksčiau Vilčinskų atžvilgiu dėl vaikų pagrobimo ir pasikėsinimo neteisėtai pereiti valstybės sieną buvo priimtas baudžiamasis įsakymas, kadangi pora sutiko su prokuroro pasiūlyta bausme. Tačiau vėliau jie persigalvojo ir pareikalavo bylos nagrinėjimo teisme.
Kauno apygardos teismas vaikus Vilčinskams sausio pabaigoje grąžino, nes jie buvo paimti nesilaikant procedūrų. Teismo pirmininkas Arūnas Purvainis vasarį teigė, kad šis civilinis procesas savaime nekeičia baudžiamosios bylos, kaltinimo apimčių, veikų kvalifikacijos.
Ar šiuo atveju trims mažyliams toks pavojus grėsė šeimoje? Atsakymas: NE.
Buvo įvykdytas akivaizdus mažylių pagrobimas ir dabar tėvai [teisimai][ tik dėl to, kad tai vienintelis būdas sisteminiams apsiginti / išvengti atsakomybės dėl JŲ pačių įvykdytų nusikaltimų.
Stebiu tai kas vyksta. Yra įtarimai, kad be tėvų žinios ir susitikimo mažyliai buvo [paskiepyti] - apnuodyti / sužaloti. Už tokį nuodijimo būdą, mano nuomone, tinkama bausmė yra: mirties bausmė. Tikiuosi žmonija link to ir eina. Nuodytojai [skiepais]-injekcijomis privalo atsidurti ,elektros kėdėse'.
