Nors 79 proc. pabėgėlių teigia, kad lietuviai – tolerantiški žmonės, su tokiu teiginiu sutinka tik mažiau nei penktadalis šalies gyventojų.
Tai atskleidė Lietuvos vartotojų instituto atlikti tyrimai.
Atlikta visuomenės nuomonės apklausa parodė, kad 45 proc. respondentų yra įsitikinę kad pabėgėlius reikėtų išsiųsti iš Lietuvos į kitas ES valstybes arba į šalis, iš kurių jie atvyko.
49 proc. tyrimo dalyvių teigė, jog pabėgėlių atvykimas į Lietuvą yra daugiau problema nei palanki galimybė mūsų šaliai.
Į klausimą, kas galėtų lemti netolerancijos pabėgėliams priežastis, pabėgėlių ir visuomenės nuomonė sutapo: daugiausia (61 proc.) Lietuvos gyventojų yra įsitikinę, kad netolerenciją pabėgėliams lemia tai, jog juos išlaiko valstybė – tokią pat nuomonę išreiškė ir daugiausia (60 proc.) pabėgėlių.
Tuo metu pabėgėlių nuomonės apklausa atskleidė didelį pabėgėlių atvirumą: 71 proc. pabėgėlių sutiktų pristatyti savo papročius, nacionalinius patiekalus kokiame nors renginyje, bet tik 45 proc. Lietuvos gyventojų norėtų tokiame renginyje dalyvauti, o 43 proc. – iš viso nepageidautų.
Lietuvos vartotojų instituto atliktas tyrimas parodė, kad pagrindinę informaciją apie pabėgėlius visuomenė gauna iš žiniasklaidos: iš televizijos (84 proc.), spaudos (45 proc.) ir radijo (34 proc.), tuo metu tiesiogiai su pabėgėliais bendravo tik labai maža dalis apklaustųjų (4 proc.) – tai dažniau vyrai, didžiųjų miestų gyventojai, turintys aukštąjį išsilavinimą asmenys.
Tyrimas rodo, kad neigiami įvaizdžiai apie pabėgėlius formuojami naudojant labai stiprias negatyvaus pobūdžio charakteristikas: pabėgėliai vaizduojami kaip nusikalstantys, išgeriantys, valstybės išlaikytiniai, nenorintys mokytis lietuvių kalbos, neišsilavinę, Lietuva – jiems tik tarpinė stotelė išvykti į kitas ES šalis.
Migracijos departamento duomenimis 2008 m. Lietuvoje 14 asmenų buvo suteiktas pabėgėlio statusas, o 350 prieglobsčio prašytojų – papildoma apsauga.
