Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Socialiniuose tinkluose vis dažniau pasitelkiamos koordinuotos informacinės atakos, siekiančios supriešinti visuomenę ir mažinti pasitikėjimą valstybės institucijomis. Ekspertai įspėja, kad tokios kampanijos gali būti aktyvuojamos pasinaudojant jautriomis temomis ir visuomenės emocijomis. Kaip nepasiduoti provokacijoms?

Socialiniuose tinkluose vis dažniau pasitelkiamos koordinuotos informacinės atakos, siekiančios supriešinti visuomenę ir mažinti pasitikėjimą valstybės institucijomis. Ekspertai įspėja, kad tokios kampanijos gali būti aktyvuojamos pasinaudojant jautriomis temomis ir visuomenės emocijomis. Kaip nepasiduoti provokacijoms?

REKLAMA

Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja Vilniaus politikos analizės instituto politologas Matas Baltrukevičius ir komunikacijos agentūros „Idea prima“ partneris Paulius Tamulionis.

Ar gali būti kažkokia koordinuota ataka arba koordinuotas veiksmas tai daryti, kai net iš netikrų paskyrų rašo?

REKLAMA
REKLAMA

P. Tamulionis: Jeigu aš būčiau tas, kuris turėtų tikslą tai daryti, tai yra paprasta. Tu paimi vieną visuomenės grupę, kitą visuomenės grupę ir žiūri, kas juos priešina. Kokie klausimai, kokios situacijos, kokios temos, kokios problemos juos priešina? Tik reikia išsirašyti tas temas ir laukti momento, kada jau yra pagrindas įpilti žibalo į ugnį.

REKLAMA

Jau keliolika metų tai vyksta, prasidėjo, regis, nuo atominės elektrinės referendumo, kurį pralaimėjome, bet mes neturime atominės elektrinės, nes turi Astravo atominę elektrinę. Taip pat mes gi neturime su skalūnų dujomis jau investuotojų, nes tai buvo padaryta.

Buvo įvairių temų: Garliava, žemės pardavimas užsieniečiams, Covido skiepai, kaukės, plynieji kirtimai – štai kerta mūsų mišką. Miškas lietuviui pats svarbiausias, regis, neliečiamas dalykas, tokių temų randa.

REKLAMA
REKLAMA

Partizanai – vieni mano, kad tai buvo partizanai, kiti kalba, jog tai buvo banditai. Mano kažkieno senelis kalba, kad banditas buvo. Daug tų temų yra, ir jeigu tokia tema staiga atsidaro, kažkuri iš tų keliolikos ar keliasdešimties temų, kurios priešina tas dvi Lietuvas.

Jeigu tu turi kelis šimtus paskyrų, kurios turi po kelis tūkstančius sekėjų, draugų, tu ten gali pradėti kelti tą temą, dalintis, nes jau yra kuo dalintis, nes apie tai jau yra citatų, yra tam tikrų iškarpų, yra video, tada aktyvuojama ta tema, kuri jau skaldo. Tie kelia galvas, vieni piktinasi, ir tada jau dega atvira liepsna, ir kuo ilgiau reikia išlaikyti tą atvirą liepsną, kad susipriešintų žmonės.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Yra kažkoks laiko intervalas, kiek tas veiksmingumas čia to laiko turi būti?

P. Tamulionis: Kuo daugiau. Koks yra tikslas? Kuo žmonės laimingesni, kuo jie geriau gyvena, kuo jie labiau pasitiki vieni kitais, kuo labiau yra gerovės valstybė, tuo labiau jie susitelkę ir gintų savo šalį esant situacija, o kuo labiau tu susiskaldęs, tuo labiau netiki valdžia, neturi pasitikėjimo vienas kitu, tu grieži dantį, kad čia Lietuvoje kažkas ne taip daroma, čia neteisingai.

REKLAMA

Jeigu bus situacija, tai tu, jeigu turėsi pasirinkimą ginti Lietuvą ar išvykti, kas čia gins? Tikslas yra suskaldyti ir įkalti pleištą. Rugsėjo mėnesį vyko „Spinter“ tyrimų reprezentacija, kartu išaugo ir trečioje vietoje atsidūrė pozicija „Vidaus politika“. Reiškia, tas politinis irzulys jau kelia žmonėms įtampą, stresą. To ir reikia.

Ar galima sakyti, kad priešas yra, ir gal tokių pavyzdžių jūs matote dažnai?

M. Baltrukevičius: Be abejo, dažnai būna komentarų, kur neturint gal kažkokio labai specifinio įdirbio botų srityje, matai, kad daug anketų yra netikrų. Realiai šiek tiek norėčiau sureaguoti į tai, ką ir pašnekovas minėjo, kad vidaus politikos procesai.

REKLAMA

Realiai nuo pat 2006 metų net būna koalicijoje tie santykiai įvairūs, bet kažkaip ir girgždėdami tie vežimai rieda iki kadencijos pabaigos – dabar tokia situacija neapibrėžta, natūralu, kad tai veikia. Realiai šią savaitę, pavyzdžiui, įtampos mažiau. Šeštadienį socialdemokratai netrenkė durimis ir išlaikė kol kas dabartinę koaliciją, bet pozicijos, tarkim, dėl to, kaip reiktų spręsti reikalus su Kultūros ministerija, išliko labai tolimos tarp to, kaip mato situaciją Prezidentas, Kultūros bendruomenės iniciatyvinė grupė, ar „Nemuno Aušra“.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Realiai šią savaitę galima sakyti teoriškai, kad ta situacija stabilizavosi, bet ar jau mes labai būtume visi šokiruoti, jeigu po savaitės ar dviejų koalicija žlugtų? Neatrodo pats tikėtiniausias scenarijus, bet neatrodo ir toks, kurį būtų galima atmesti. Tikrai tas neapibrėžtumas, įtampos kuria.

Gyvename vis tiek tokiu laiku, kai karas visai arti mūsų vyksta ir patys vis labiau tai juntame. Dronai pasiklysta ir nuskrenda net iki strategiškai labai jautrių vietų. Tas visas fonas natūralu, kad žmonės stabilumo nori, ir jiems tai, kas dabar vyksta vidaus politikoje, į tai yra reaguojama.

REKLAMA

Natūralu, kad yra bandoma ir dirbtinai tas įtampas pastiprinti, paveikti diskursus, diskusijas, bet net ir be to dirbtinumo natūralu, kad niekada visuomenės nebus visiškai homogeniškos ir tų įtampų ir dėl natūralių priežasčių linkę atsirasti.

Jūsų požiūriu, ar galima sakyti, kad paveikti žiniasklaidos priemones, skatinti tą susiskaldymą yra sunkiau, nei dirbti per socialinius tinklus, kad socialiniai tinklai yra patogesnė terpė?

REKLAMA

M. Baltrukevičius: Vėl čia kiekvienos šalies kontekstas kitoks. Mano akimis žiūrint, Lietuvos žiniasklaida palyginus yra gana neblogoje būklėje šiuo metu. Taip, yra galbūt ir nišinės žiniasklaidos, kuri atstovauja kitokioms vertybėms, kitokiai pasaulėžiūrai ir kur kelia kartais klausimų, kokie yra geopolitiniai interesai atstovaujami.

Realiai yra ir tokios, bet ta Lietuvos pagrindinė žiniasklaida vis tiek išlaiko tam tikrą kokybės kartelę, kuri, žvelgiant net į regiono kontekstą, neatrodo labai blogoje riboje. Gana aukšta kartelė palyginus su tuo, kaip kai kuriose kaimyninėse šalyse. Realiai aišku, kad žiniasklaidos priemonėms rūpi tam tikros vertybės, rūpi palaikyti kokybę.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Manipuliuoti per žiniasklaidą yra sudėtingiau. Ir tikrai yra, kaip ir minėjau, nišinės, ribotos auditorijos žiniasklaidos, kur kartais tie Kremliui palankūs naratyvai yra platinami, bet ta pagrindinė žiniasklaida tikrai yra atspari.

Socialiniai tinklai tampa ta platforma, kuri naudojama skaldymui? Matome, kad ten skleisti tas idėjas, kurios skaldo, tampa paprasčiau, ir tai tampa įrankiu.

REKLAMA

P. Tamulionis: Kolega minėjo, tikrai žiniasklaida atspari, kovoja su tais Kremliaus naratyvais ir supriešinimu, o socialiniai tinklai, populiarūs „Facebookas“ ir tarp tų vyresnių žmonių, kurie turi daug laisvo laiko ir yra aktyvūs politikos vertintojai ir jautrūs dalykams, „Facebookas“ tampa ta pirmoji platforma, kurioje puiki terpė reikštis tam ir priešintis.

Visą „Dienos pjūvio“ laidą kviečiame žiūrėti vaizdo įraše, esančiame teksto pradžioje.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų