Apie tai, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“, diskutuoja NKSC Kompetencijų ugdymo skyriaus specialistė Aira Gecevičiūtė ir Pilietinio atsparumo iniciatyvos (CRI) bendraįkūrėjas, „Atlantic Council“ atvirų šaltinių analitikas Lukas Andriukaitis.
Tikrai atrodo neramiais laikais gyvename, kai mes matome internete ir ne tik internete daug įvairių sukčių, kurie bando žmones suvilioti, įtraukti. Vieni bando pinigus atimti, kiti bando melą paskleisti. Koks yra dabartinis situacijos vertinimas jūsų akimis?
A. Gecevičiūtė: Taip, tai turbūt, kaip ir daugelis jaučia, sukčiai nuolat dirba. Ir tikrai pastaruoju metu jaučiamas toks intensyvumas. Lyginant su ankstesniais metais, kalbant apie atakų skaičių, tai vidutinis 60 proc. net yra atakų daugiau lyginant su pernai, bet geroji žinia yra ta, kad lygiai taip pat pranešimų skaičius auga.
Tai iš vienos pusės galima daryti prielaidą, kad daugelis iš tiesų atpažįsta tokius bandymus. Kita vertus, galima sieti ir su tiesiog išaugusiu atakų skaičiumi. Tai būti budriems tikrai reikia kaip niekada.
Turite minty pranešimų policijai, kad žmonės praneša, kad štai kažkoks neaiškus numeris skambina, ar galbūt jūsų centrui praneša? Kur tie pranešimai keliauja?
A. Gecevičiūtė: Dažnai keliauja ir skirtingais kanalais, bet kalbu šiuo atveju apie Nacionalinį kibernetinio saugumo centrą.
Tai mes turbūt tas pirminis dažnai taškas esame, kur būtent pasiekia ši informacija apie tokius sukčiavimo atvejus.
Kai kalbame apie sukčiavimus ir suintensyvėjusį tokį sukčių puolimą, ar galima kažkaip paaiškinti, kodėl dabar laikas palankesnis yra? Ar išnaudojamas gal žmonių nerimas, baimės?
L. Andriukaitis: Taip, iš tikrųjų mes Pilietinio atsparumo iniciatyvoje daugiau žiūrime į informacines atakas, įtakos atakas, kas turi daug panašumų. Aišku, tie patys sukčiai, manipuliatoriai ir kiti įvairūs internetiniai, informaciniai veikėjai būtent bando išnaudoti šį momentą.
Iš tikrųjų, dalinai dėl įtemptos geopolitinės įtakos, sakyčiau, čia yra vienas toks suintensyvėjimo momentas, o kitas, kurį irgi stebime, kuris yra daugiau techninis, tai dirbtinio intelekto naujos galimybės kurti visą šitą turinį, kas suteikia tyrėjams daug darbo, bet taip pat suteikia galimybes ir pastebėti ne tik tokį turinį, bet ir apskritai manipuliuojamą turinį šiek tiek lengviau, nes atsiranda naujų įrankių, atsiranda naujų būdų tą pastebėti.
Kai kalbame apie dezinformaciją, tai kokios gi tos žinutės pagrindinės dabar yra aktualiausios ir kokios yra suintensyvėjusios?
L. Andriukaitis: Iš tikrųjų reikėtų žiūrėti kiekvieną savaitę arba vos ne kiekvieną dieną pažiūrėti, kokios tos žinutės užkyla į viršų. Gera dezinformacija ar geros įtakos kampanijos dažniausiai fokusuojasi į dabartinius įvykius, oportunizmas, manau, yra geras žodis.
Tie priešiški veikėjai ir bando žinoti, kas iš tikrųjų vyksta mūsų aplinkoje, mūsų geopolitinėje erdvėje, mūsų politinėje erdvėje ir išnaudoti. Tai kaip pavyzdys – neseniai vykęs ir vis dar bevykstantis politinis skandalas, įvykis, protestai prieš Kultūros ministeriją, tai būtent tikras įvykis, kuriuo pasiremiant galima rekonstruoti daug įvairiausių naratyvų ir žinučių kodėl Lietuva yra nekompetentinga šalis, kodėl mūsų valdžia bloga, kodėl ir taip toliau.
Iš to ekstrapoliuoti dalykus, kurie yra net ir geopolitiniai, kad nekompetentinga valdžia būtent skatina karą Ukrainoje ir taip toliau. Čia tų sąryšių su kitomis temomis yra labai daug.
Kai kalbame apie sukčius, kurie turi labai aiškų tikslą – pasipelnyti, labai dažnai mes girdime ir iš policijos suvestinių matome, kaip žmonės atiduoda pinigus, perveda pinigus, paspaudžia nuorodas ir tie pinigai dingsta. Kokios gi čia yra dažniausios žinutės?
A. Gecevičiūtė: Galiu tik paantrinti kolegai, kad tikrai naudojamasi dabartine situacija. Tos žinutės ar sukčiavimo scenarijai tokie tikrai yra pritaikomi prie šių dienų aktualijų. Ar tai būtų deklaravimo laikotarpis, ar tai būtų kalėdinis laikotarpis, didelių išpardavimų laikotarpis – tai irgi dažniausiai tos labai tikslinės, laike suvestos žinutės, jos irgi labai yra paveikios.
Nepamirškime, kad sukčiai gana plačiai užmeta tuos tinklus, tai dažniausiai jie galbūt ir tikslingai nesitaiko į konkretų asmenį, bet jiems tam tikrą procentą norisi pasiekti užkibusių. Kuo plačiau užmes tuos tinklus, tuo didesnis šansas, kad jie tikrai kažką pasieks.
O per kur sukčiai veikia? Gal jūs esate pastebėję tendencijas, kur gi ta dirva sukčiams veikti yra palankiausia?
A. Gecevičiūtė: Tai turbūt reikėtų kažkokios ryšio priemonės arba interneto, o tada jau visi įmanomi kanalai: ar tai būtų SMS žinutės, ar tai būtų telefoniniai skambučiai, ar tai būtų netikri elektroniniai laiškai, tos pačios žinutės socialiniuose tinkluose.
Net ir internetinėse turgavietėse lygiai taip pat susirašinėjime pasitaiko sukčiavimo atvejų. Tai realiai nėra turbūt tokios erdvės, kur negalėtų būti įterpta kokia nors kenkėjiška nuoroda, raginanti čia ir dabar labai geru pasiūlymu pasinaudoti arba panašiai.
Visą „Dienos pjūvio“ laidą kviečiame žiūrėti vaizdo įraše, esančiame teksto pradžioje.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
