Organizatorių teigimu, šeštadienį automobilių kolona 7 val. ryte pajudės iš Klaipėdos į Vilnių pakeliui prisijungiant įvairių regionų dalyviams. Kas konkrečiai vyks Vingio parke nuo 18 val. – organizatoriai kol kas į detales nesileidžia. Maršo šūkis: Stipri šeima – stipri valstybė.
Vilniaus miesto savivaldybė gegužės 15 d. į protestą Vilniaus Vingio parke „Didysis šeimos gynėjų maršas 2021“ Šeimų sąjūdžiui leido surinkti iki 7 tūkst. žmonių iš visos Lietuvos. Tačiau maršo organizatoriai svarsto, kad jų gali būti ir keliais tūkstančiais daugiau.
Kaip skelbiama „Šeimų sąjūdžio“ svetainėje, pagrindinis „Didžiojo šeimos gynimo maršo“ tikslas – suvienyti žmones „dėl ideologinio karo metodais vykdomos agresyvios genderistinės propagandos ir valdančiosios daugumos rengiamų įstatymų, prieštaraujančių Tautos referendumu priimtai Lietuvos Respublikos Konstitucijai“.
„Apginsime savo šeimas, vaikus, jaunimą, vaikų darželius ir mokyklas nuo prievarta brukamos išsigalvotų socialinių lyčių propagandos. Vieningai pasisakysime prieš rengiamą Stambulo konvencijos ratifikavimą Seime, kuris uždraustų žodžio ir įsitikinimų laisvę, įteisintų totalią visuomenės minčių kontrolę ir bausmes už Konstitucijoje įtvirtintą teisę reikšti savo nuomonę ir tėvams auklėti vaikus pagal savo įsitikinimus.
Lietuva niekada neleis kraštutinėms mažumoms primesti visai visuomenei nepriimtino gyvenimo būdo, paniekinti Tautos tradicijų ir vertybių ir atsisakyti pagarba žmogaus orumui pagrįstos krikščioniškos civilizacijos moralės“, – pabrėžiama renginio apraše. „Tai dabar ne tik šeimų, bet ir Lietuvos valstybės ateities ir išlikimo klausimas. Tik visi kartu apginsime tai, kas mums brangu!“ – skelbia renginio organizatoriai.
Maršo organizatorius: „Yra žmonių, kuriems maršas gali sugriauti karjeras, verslo planus“
Naujienų portalui tv3.lt vieno iš maršo organizatorių – Arvydo Daunio – paprašius patikslinti, prieš kokius rengiamus įstatymus protesto metu jie kovos, jis išskiria, kad tai kova ne prieš kažką, o už seniai įsigaliojusias vertybes ir šeimos tradicijas, į kurias dabartinė valdžia esą kėsinasi.
„Prieš kalba tik mūsų oponentai, o mes norime, kad būtų laikomasi to, kas yra įprasta per tūkstantmečius – daugiau niekas mums netrukdo“, – sako A. Daunys.
Pasiteiravus šeimų maršo organizatoriaus A. Daunio, ar galima sakyti, kad rengiama akcija yra politinė, jis pabrėžia, kad ją reikėtų sieti ne su Seimo politika, bet su politika kasdienybėje.
„Mes visi gyvename politikoje kiekvieną dieną – turime savo šeimos politiką, darbovietės politiką. Politika yra kaip esminis dalykas ir ji neatskiriama nuo mūsų gyvenimo. Tie žmonės, kurie sako, kad mes esame apolitiški, tiesiog kalba apie tai, ko nesupranta. O apolitišku gali būti tik kalėjime – darai viską pagal tai, ką kiti tau nurodo“, – sako jis.
Viešojoje erdvėje ši akcija susilaukė daug skirtingų nuomonių ir reakcijų: vieni palaiko ją, kiti rėžia kritiką organizatoriams, esą jie taip kiršina tautą, treti – neišreiškia savo nuomonės visai. Anot A. Daunio, kai kurie bijo pasisakyti, nes akcijos palaikymas gali sugriauti karjeras.
„Jie jaučiasi užmiršti, kad jų kažkas kažkur nepakvietė, jų nuomonės nepasiklausia. Ir iš įpročio yra toks neigimo dalykas, nes trisdešimt metų viskas vyko kaip vyko, ir po šitiek laiko žmogui sunku patikėti, kad kažkas nori nesavanaudiškų dalykų.
Yra žmonių, kuriems maršas gali sugriauti karjeras, verslo planus. Jeigu dalis Seimo pasisakė prieš maršo vertybinius tikslus, tai galime ir nesistebėti, kad visuomenėje bus neigiamos reakcijos. Gi jie turi savo šeimas, savo remiamus verslus, kiekvienas jų nori išlaikyti savo poziciją“, – komentavo A. Daunys.
Paremta politika?
Pasak politologų, kova „už vertybes“ nėra apibrėžta, o renginio organizatoriai neigia viską, ką Vyriausybė priima ar svarsto, todėl „Didįjį šeimos gynimo maršą“ reiktų sieti ne su kova už vertybių išsaugojimą, bet prieš valdančiąją daugumą.
„Jeigu mes paklausytume organizatorių retorikos, tai jie eina visiškai prieš valdžią. Ir mes dabar matome, kad prie šio renginio jungiasi ir opozicinės Seimo dalies frakcijos, todėl natūralu, kad tai gali būti susiję su tuo, kad šis maršas yra prieš valdžią“, – svarsto Mykolo Romerio universiteto politologė Rima Urbonaitė.
Anot politologės, politikai išreiškę norą dalyvauti proteste seka, kas yra jų tikslinė auditorija ir skaičiuoja, kiek joje gali rasti savo arba prisitraukti naujų rinkėjų.
„Jei jų rinkėjai ten yra – politikai bus linkę tą maršą ir palaikyti, nepaisant visų kitų aspektų. Tai ta matematika tokia paprasta, bet nežinia, ar jie taip prisirinks daugiau rinkėjų, ar juos praras“, – pasakoja ji.
Politologas Bernaras Ivanovas sako, kad tos partijos, kurios palaiko šią akciją, daro tai ne dėl vertybių, apie kurias kalba „Didžiojo šeimos gynimo maršo“ organizatoriai, bet dėl dėmesio ir reitingų.
„Mes gi matome, kad ją remia nacionalistinės partijos, kurios pastoviai ieško progos pasirodyti. Jų populiarumas, kaip mes matėme per Seimo rinkimus, nėra labai didelis – jie nepatenka į parlamentą ir tradiciškai nėra populiarūs.
O ta jų nacionalistinė ideologija dažnai patiria fiasko, todėl jie prisiklijuoja tai prie kėdžių istorijos, tai prie smurto šeimoje, tai dar kažką susigalvoja. Kitaip sakant – jie ieško tribūnos. Tai Dieve, apgink mus nuo tokių gynėjų“, – sako B. Ivanovas.
„Didysis šeimos gynimo maršas“ kursto nesutarimus
„Didysis šeimos gynimo maršas“ kursto nesutarimus Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) bei Darbo partijos gretose. Partijų lyderiams paskelbus, kad partijos dalyvaus akcijoje, kai kurie bendrapartiečiai pasisako, kad tokiam sprendimui nepritaria.
„Manau, anksčiau ar vėliau dalyvaujantys pasigailės to, nes tai yra tam tikra prasme jų pačių marginalizacija. Jų palaikymas yra ne dėl nacionalistinių ar kokių konservatyvių pažiūrų. Žmonės rinko žaliuosius dėl daugybės kitų motyvų, ir galiausiai žaliųjų ideologija neturi nieko bendro su tuo, apie ką eina kalba.
Žalieji daugiau eina į kairę, o kairieji, kaip žinia, dabar asocijuojasi su liberalia ideologija. Nežinau, kam jie tai daro – gal neturi, kas patars, nes mes matome, kad ir jų, ir Darbo partijos tarpe yra pasisakančių prieš“, – sako B. Ivanovas
„Su Darbo partija situacija yra įdomesnė – jei jūs paskaitytumėte Viktoro Uspaskicho įrašus, ypač įrašą po partijos tarybos posėdžio, ten yra aiškus sakinys, kad partijos tarybos sprendimai yra privalomi partijos Seimo nariams.
Kaip į tai kai kurie Seimo nariai priklausantys Darbo partijai ir Darbo partijos frakcijai, kuri jau anksčiau kritikavo Ramūną Karbauskį dėl prisijungimo prie šios akcijos reaguos – aš nežinau. Panašu, kad Mazuronis vis dėlto dabar linkęs susilaikyti. Ar jis gaus už tai nuobaudų? Reikia klausti V. Uspaskicho“, – sako R. Urbonaitė.
Tie, kurie nepasisako palaikantys ar kritikuoja šią akciją, anot organizatoriaus A. Daunio, bijo prarasti savo turimas pozicijas ir verslus.
Primename, kad siūlytą Petro Gražulio rezoliuciją dėl „Didžiojo šeimos gynimo maršo“ palaikymo laisviečių pasiūlymu Seimas išbraukė iš savo darbotvarkės ir jos nesvarstė.
Tikisi antro raundo
Politologai neabejoja, kad ši akcija ne vienintelė ir bus galima tikėtis jos tęstinumo.
„Kai kurie organizatoriai labai gerai nustatinėja savo auditoriją, jie pritaiko savo kalbėjimo techniką pagal tai, kokią auditoriją jie mato prieš savo akis, ir naudoja tiek sąvokas, tiek išsireiškimus ir metodus, kurie gali pritraukti žmones.
Sprendžiant iš to, kad tie žmonės turi politinių ambicijų, bent jau kažkoks tęsinys turėtų būti. Viskas priklausys nuo to, kaip viskas vyks šį savaitgalį, bet bent jau aš antro raundo tikėčiausi“, – sako R. Urbonaitė.
Ar akcija turės stiprų efektą, B. Ivanovas abejoja.
„Šitie maršai turi lygiai tokią pačią ateitį kaip ir „ubagų maršas“ į Vilnių. Tai, ką jūs matote, yra naujieji „Šustauskai“, ir nemanau, kad jų karjera skirsis nuo buvusio Kauno mero karjeros. Čia yra gerokai aiškesnės priežastys, todėl galime pasakyti, kad net ir Smetonai nepavyko to transformuoti, tai šiems veikėjams juolab neturėtų pavykti“, – sako politologas.
