Seimo dialogo grupės pasitarime trečiadienį valdantieji pasiūlė opozicijai kartu su Vyriausybe diskutuoti dėl antiinfliacinių priemonių, kurios galėtų būti įtrauktos į kitų metų biudžetą, šie kvietimą sako vertinantys pozityviai.
„Šiandien tikrai buvo pakankamai konstruktyvus pokalbis, tiek mes pasiruošę namų darbus, tiek dauguma atėjo aptarę situaciją ir, manau, įvertinę, kokioje situacijoje gyvename Seime“, – po susitikimo sakė opozicinės Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos seniūnė Aušrinė Norkienė.
Opozicinės Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ seniūnas Linas Kukuraitis sakė, kad po dialogo grupės susitikimo ketvirtadienį tikimasi sprendimų, dėl kurių sutarus opozicija grįžtų į salę.
„Daugiausiai diskutavome apie antiinfliacinį paketą, detalių nenoriu kol kas detalizuoti, pateikėm siūlymą iš savo pusės, taip pat gavome kvietimą iš valdančiųjų, tai yra premjerės pasirengimą dirbti su opozicijos frakcijomis dėl antiinfliacinio paketo artėjant rudeniui, formuoti bendrus siūlymus, tai tikrai konstruktyvus siūlymas“, – kalbėjo L. Kukuraitis.
Konkrečiai įvardinti opozicijos pasiūlymų jis sakė nenorintis, kad visuomenė nebūtų jautrinama su „nereikalingų lūkesčių iškėlimu“.
„Rytoj mes daugiau-mažiau žinosim, kaip vyks tas procesas, tikimės, kad jis vyks sklandžiai, ir jau kitą savaitę galėsim dirbt kartu“, – sakė demokratų atstovas.
Opozicija siūlo priimti šiuos sprendimus:
- Iki 2024–2025 m. reguliuoti elektros mažmenines kainas buitiniams vartotojams, atšaukti prievartinį elektros tiekėjo pasirinkimą, užtikrinti visuomeninį elektros tiekimą be pabrangimo.
- Nustatyti lengvatinį 5 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą būtiniausiems maisto produktams.
- Sulyginti neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD) su minimaliąja mėnesio alga.
- Nustatyti lengvatinį 9 proc. PVM tarifą visoms kuro rūšims, kaip kad yra centriniam šildymui.
- Priimti pakeitimą, kad mokesčių įstatymai įsigaliotų ne po 6 mėnesių, kaip dabar, o po 12 mėnesių.
- Nedidinti kuro akcizų iki 2024 m. sausio 1 d.
Darbo partijos frakcijos seniūnas Viktoras Fiodorovas teigė, kad „susitikimas buvo panašus į dialogą“, ir sutarimo tikimasi ketvirtadienį.
Lietuvos regionų frakcijos seniūnas Jonas Pinskus irgi patikino, kad nuo ketvirtadienio sprendimų priklausys opozicijos tolesni veiksmai.
Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen po susitikimo žurnalistams patvirtino, kad valdantieji pasiūlė opozicijos atstovams formatą kartu su Vyriausybe nagrinėti jų siūlymus infliacijos pasekmėms gyventojams mažinti.
„Taip, toks pasiūlymas iš mūsų pusės nuskambėjo, kad Vyriausybė su opozicija bendram darbo formate galėtų diskutuoti apie priemones, kurios galėtų būti teikiamos biudžeto formavimui“, – sakė Seimo pirmininkė.
„Šiandien turėjome, mano galva, labai konstruktyvų pokalbį, kurį tęsime toliau. Susitarimų galutinių nėra, abi pusės pasisakė, ir mes dar turime grįžti į koalicijos formatą, manau, kad artimiausiomis dienomis grįšime į dialogo grupės formatą. Džiaugiuosi, kad tai bendradarbiavimo forma, kuri pasiteisino“, – pažymėjo parlamento vadovė.
Dialogo grupė buvo sudaryta spręsti praėjusią savaitę kilusiam konfliktui tarp valdančiųjų ir opozicijos dėl interpeliacijos žemės ūkio ministrui Kęstučiui Navickui. Opozicijos reikalavimu balsavime dėl interpeliacijos buvo padaryta pertrauka, tikintis pakeisti politinių jėgų pusiausvyrą, tačiau valdantieji dieną anksčiau sušaukė nenumatytą posėdį.
Per jį buvo pritarta ministro Kęstučio Navicko atsakymams, bet protestuodama opozicija trečiadienį nedalyvavo Seimo posėdyje ir ketvirtadienį susirinko posėdžiauti alternatyviai.
Seimo pirmininkei V. Čmilytei-Nielsen opozicijos atstovai vėliau įteikė reikalavimų sąrašą ir teigia, jog į juos neatsižvelgus, Seimo posėdžius gali boikotuoti iki rudens sesijos rugsėjo 10 dieną.
Šiame sąraše – reikalavimas spręsti dėl žemės ūkio ministro atstatydinimo, V. Čmilytei-Nielsen pasitikrinti pasitikėjimą Seime, šią sesiją svarstyti tik su ekonominėmis ir socialinėmis problemomis susijusius klausimus, stabdant nesutarimus keliančius projektus dėl civilinės sąjungos, valstybės vadovo statuso Vytautui Landsbergiui ir kitus.
Seimo darbą boikotuoja penkių frakcijų – Darbo partijos, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos, Lietuvos regionų, Lietuvos socialdemokratų partijos, Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ – bei Mišrios Seimo narių grupės nariai. Iš viso – 67 parlamentarai.
