„Tikrai negalime leisti, kad gynybos biudžete atsirastų dalykų, kurie nėra susiję su gynyba. Tai būtų tam tikras akibrokštas, nes tai yra dalykas, kurį aiškiai suformulavo Valstybės gynimo taryba (VGT). Mes ir savo partneriams esame pasakę, kad bus 5–6 proc. Jeigu imame pakišinėti dalykus, nesusijusius su gynyba, akivaizdu – tai yra mūsų, kaip valstybės, patikimumo klausimas“, – trečiadienį Eltai komentavo L. Kasčiūnas.
„Jeigu tai yra kelias, kuris veda į Rūdninkų poligoną – taip, tai yra karinė paskirtis. Jeigu tai yra, tarkime, darželis – tai jau nėra gynybos reikalas“, – pridūrė parlamentaras.
Jis akcentavo, kad labai svarbu, jog numatytos lėšos būtų skiriamos nacionalinės divizijos kūrimui, dronų ir antidronų sistemoms bei oro gynybai.
„Be abejo, viskas paaiškės, kai pamatysime detalų krašto apsaugos sistemos biudžetą“, – pažymėjo L. Kasčiūnas.
Konservatorius taip pat teigė, kad Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) neabejotinai aiškinsis dėl krašto apsaugai numatomo biudžeto bei to, kurioms sritims planuojama tas lėšas skirti.
„Svarstymus turėsime, aiškinsimės šituos dalykus“, – sakė jis.
V. Čmilytė-Nielsen: velnias slypi detalėse
Tuo metu liberalų pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako, kad pats Vyriausybės įsipareigojimas skirti 5,38 proc. nuo BVP atliepia VGT lūkesčius, tačiau suabejojo, kiek iš tikrųjų pinigų bus skiriama su gynyba susijusioms sritims.
„Velnias slypi detalėse. Po šios dienos pareiškimo ir vėlesnių komentarų lieka neaišku, kiek šio biudžeto bus skiriama grynai gynybai, o kuri jo dalis bus priskaičiuota prie gynybos išlaidų“, – trečiadienį „Facebook“ rašė V. Čmilytė-Nielsen.
„Priminsiu, kad Lietuva nuosekliai buvo viena iš tų valstybių, kuri iš sąjungininkų reikalavo tikro 5 proc. įsipareigojimo, be jokios „kūrybiškos buhalterijos“, kai prie gynybos išlaidų pritempiama tai, kas menkai susiję, tik tam, kad skaičiukai atrodytų gražiau“, – pridūrė ji.
Liberalė kėlė klausimą, ar Vyriausybė nenueis keliu, kuriuo ragino neiti kitus savo partnerius.
„Laiko iki biudžeto pristatymo lieka visai nedaug, tačiau jo svarstymas gali užsitęsti“, – pažymėjo V. Čmilytė-Nielsen.
R. Sinkevičius: norėtųsi pamatyti, kur bus panaudojamos gynybai skirtos lėšos
Savo ruožtu NSGK pirmininkas socialdemokratas Rimantas Sinkevičius sako norįs pamatyti aiškų planą, kam bus panaudojamos krašto apsaugai skiriamos lėšos.
„Aš suprantu, kad už tuos pinigus krašto apsaugai turės būti statoma reikalinga infrastruktūra, pavyzdžiui, keliai, poligonas, elektros linijos, galbūt elektros pastotės. Bet tos konkretikos kol kas mes neturime, tai manau, kad prašysime pateikti tuos dalykus ir tada bandysime vertinti“, – akcentavo jis.
Pasak jo, artimiausiu metu NSGK gynybos biudžeto veikiausiai nesvarstys, tačiau pažymėjo, kad tai gali būti daroma spalio pabaigoje.
„Kurį laiką panagrinėsime tai, kas yra pateikta. O dabar paprašysime, kad būtų ruošiamasi ir būtų pateikta sąmata, išskleisti tie skaičiai. Paskui spalio 29 d. rinksimės. Esame numatę du kartus rinktis dėl biudžeto reikalų, skirtų gynybai ir saugumui“, – kalbėjo NSGK pirmininkas.
Trečiadienį premjerė Inga Ruginienė pranešė, jog kitų metų valstybės biudžete gynybai numatyta skirti 5,38 proc. nuo BVP. Finansų ministro Kristupo Vaitiekūno teigimu, finansavimas krašto apsaugai kitąmet iš viso sieks virš 4,79 mlrd. eurų. Planuojama, kad gynybai nebus skiriama skolintų lėšų.
Anksčiau valdantieji skelbė, kad gynybai kitąmet bus skiriama 5,2 proc. BVP.
Lietuva iki 2030-ųjų kasmet gynybai planuoja skirti po 5–6 proc. BVP.
Valstybės biudžeto projektą Vyriausybė svarstys ketvirtadienį.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
