Nervų karas: ar grius koalicija su Žemaitaičiu priešakyje?

Naujienų portalas tv3.lt primena, kad G. Nausėda neseniai pareiškė, jog netvirtins nei vieno „Nemuno aušros“ kandidato į kultūros ministrus.

TAIP PAT SKAITYKITE:

Prezidentas apie savivaldybių finansavimą: galėtumėme suteikti papildomas galimybes skolintis

Lukas Savickas. Socialdemokratai pamiršo, ką reiškia „valstybė, kuri veikia“

Prezidentas: jei gynybai neskirsime 5 proc. nuo BVP, tai turės rimtų pasekmių Lietuvos reputacijai

„Noriu pasakyti aiškiai ir nedviprasmiškai – kaip valstybės vadovas netvirtinsiu jokio „Nemuno aušros“ kandidato į kultūros ministrus“, – BNS penktadienį perduotame komentare teigė G. Nausėda.

Tuo metu R. Žemaitaitis siūlo ieškoti bendro kultūros ministro: nemato koalicijos sutarties pažeidimo.

„Jeigu galima rasti bendrą sprendimą, kad valstybė greičiau važiuotų į priekį, galime bendrą kandidatą surasti ir važiuojame į priekį.

Gali būti, kad viceministras būtų mūsų teikiamas, gal kitoje ministerijoje viceministras būtų. Kol kas apie tai (papildomus postus vietoje prarasto ministro portfelio – BNS) niekas nekalba“, – BNS sakė R. Žemaitaitis.

Ar galime tikėtis koalicijos griūties?

Politologas, istorijos mokslų daktaras Bernaras Ivanovas teigia, kad nors Lietuvos politikoje netrūksta triukšmo, dramų ir asmeninių ambicijų, koalicijos griūties tikėtis neverta. Jo nuomone, R. Žemaitaitis stiprina savo įtaką būdamas dėmesio centre, o valdžia toliau veikia remdamasi formaliais susitarimais.

„Jis veda politinę kampaniją. Manau, R. Žemaitaitis turi kažkokių ambicijų ir nori dėmesio. Atsitraukimas iš koalicijos jam reikštų, bijau, kad reikštų visišką politikos saulėlydį. Todėl tas pastovus buvimas dėmesio centre jam svarbus ir reikalingas“, – kalbėjo politologas.

Eksperto teigimu, R. Žemaitaitis, formaliai, yra teisus, nes koalicijos partneris turi turėti visas demokratinėse valstybėse koalicijos partneriui numatytas teises. Taip pat ir teisę į ministrus. Šiuo atveju, kaip pažiūrėsi, R. Žemaitaitis turi teisę būti dėmesio centre, reikšti visokias nuomones, pozicijas ir ieškoti kandidatų.

Kas nutiktų, jei „Nemuno aušra“ pasitrauktų iš koalicijos?

Net jei „Nemuno aušra“ pasitrauktų iš koalicijos ar išnyktų, jos nariai vis tiek galėtų likti valdžioje, prisijungdami prie kitų partijų. Tokia praktika Lietuvos politikams yra įprasta.

„Suprantate, gali R. Žemaitaičio partijos nelikti koalicijoje, bet jo partijos nariai, tapdami buvusiais nariais, gali likti, suprantate? Jie gali būti absorbuoti tų pačių socialdemokratų.

Mes juk matome procesą, kurį prognozavome: kad tai vienas, tai kitas, žiūrėk, ir kelias sparnus [išeina iš partijos – red. pataba]. Lietuvos politinei kultūrai būdinga kaitalioti partijas“, – įvertino jis.

Pasak B. Ivanovo, R. Žemaitaitis, dažnai keitęs partijas ir išsiskirdamas iš kitų politikų, dabar stiprina savo populiarumą, perimdamas socialdemokratų rinkėjus, kurių palaikymas jam auga.

„Ir pats R. Žemaitaitis yra turbūt to [partijų kaitaliojimo – red. pastaba] iliustracija – kiek tų partijų pas jį visokių buvo ir kiek jis joms vadovavo, todėl gali ir taip būti.

O jam toks buvimas šiek tie išssiskiriant nuo to, kas vyksta, sudaro neblogas galimybes stiprinti reitingą. Tiesa, reitingas auga, kaip matome, o socialdemokratų – mažėja.

Tai jam svarbus signalas, kadangi būtent socialdemokratų rinkėjas taip pat yra ir jo rinkėjas“, – komentavo istorijos mokslų daktaras.

Vieneri metai Seime su nauja valdžia: daug bereikalingo triukšmo

Pašnekovas patvirtino, kad po vienerių metų, kaip jau yra išrinkta nauja valdžia, galima matyti daug bereikalingo triukšmo ir dramų.

„Po metų darbo matome tokią padėtį – nemažai dramų tarp ministrų. Kaip jūs tai vertinate? Yra daug medijų triukšmo, be abejo, nepaprastai daug triukšmo, ir patys ministrai triukšmingi, kai kurie koalicijos partneriai labai triukšmingi – sudaro pagrindą tam politiniam šurmuliui.

Kartais to triukšmo būna ir iš piršto laužto, kaip, pavyzdžiui, dėl kokio nors rankinuko mūsų premjerės“, – sakė jis.

Politologas nemano, jog koalicija rimtai žlugs, nes jos griūtimi laikytų tik tokią situaciją, jei valdžią perimtų opozicija ar susiformuotų mažumos vyriausybė, o ne kai iš jos pasitrauktų keli nariai.

„Bendrai paėmus, aš netikiu tokia fundamentalia koalicijos griūtimi. Žinot, mėgstama sakyti „grius koalicija“, bet jeigu, pavyzdžiui, nebelieka koalicijoje Žemaičio pavydalų, aš to nelaikyčiau griūtimi.

Griūtimi laikyčiau situaciją, kai pradėtų dirbti mažumos vyriausybė, opozicija perimtų valdžią ar vyktų kiti procesai, iš esmės performatuojantys vyriausybę“, – dalijosi jis.

Jei ir prireiktų keisti koaliciją, tam galimai nebūtų pasiruošta finansiškai

Koalicijos sudėties pasikeitimus B. Ivanovas laiko tik smulkia korekcija, o ne krize, nes opozicija dar galimai nėra pasiruošusi rinkimams dėl finansinių ir organizacinių priežasčių.

„Jeigu koalicijai toliau vadovauja socialdemokratai su partneriais – kad ir Veryga, ar Skverneliu ir t. t. – aš to nelaikyčiau griūtimi, veikiau korekcija. Korekcijos gali būti įvairiausios: perbėgėliai ir panašiai.

Fundamentalaus pokyčio nelaukčiau, visų pirma, todėl, kad pati opozicija nepasiruošusi rinkimams – jie nenori jų dabar, nes tam reikia pinigų, o pinigų nėra. Kol kas reikia akumuliuoti įvairius socialinius išteklius“, – kalbėjo politologas.

Anot istorijos mokslų daktaro, nors artimiausiais metais valdžioje bus daug triukšmo ir mažai realių rezultatų, esminių pokyčių ar koalicijos žlugimo tikėtis neverta.

„Taip kad, manau, artimiausius trejus metus matysime daug triukšmo, sabotažo, bet mažiau priimtų darbų, nei planavo ši vyriausybė. Kardinalaus lūžio turbūt nebus. Nežinau, ar premjerė išliks, bet ir premjero kaita nebūtinai reiškia koalicijos griūtį.

Socialdemokratai sako, kad yra koalicijos sutartis – vadinasi, ji yra. Ir taip, greičiausiai, toliau ir bus. Gal tai kiek iliuzinis dalykas, bet politika nemaža dalimi ir yra iliuzijų menas“, – pasisakė jis.

Naujienų portalas tv3.lt atkreipia dėmesį, kad R. Žemaitaitis vakar nepanoro teikti komentarų dėl koalicijos, nes teigė, kad viskas jau yra išsakyta.