Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) kiekvienais metais vertina 36 šalis nares pagal sveikatos rodiklius, paslaugų prieinamumą ir kokybę bei šių šalių sveikatos sistemų tvarumą. Gautus sveikatos statistikos duomenis apibendrina ir EBPO tinklalapyje paskelbia EBPO sveikatos leidinys, rašoma pranešime spaudai.
Pristatydama EBPO paskelbtus duomenis prof. S. Jarmalaitė atkreipia dėmesį, kad liūto dalis 2020 metų analizėje teko COVID-19 pandemijos poveikiui.
„Deja, buvo analizuojama tik pirmosios COVID-19 bangos statistika, tad ji, bent jau mūsų šalies mastu, nėra labai reprezentatyvi. Juk tuo metu ir 50 per dieną diagnozuotų COVID-19 ligos atvejų atrodė galintys sugriauti sveikatos sistemą, o vėliau sistema atlaikė ir po kelis tūkstančius atvejų per dieną“, – sako prof. S. Jarmalaitė.
Pirmoji COVID-19 banga gan skaudžiai kirto didžiosioms EBPO šalims narėms – Italijai, Ispanijai, Jungtinei karalystei (JK). Papildomos lėšos, susijusios su pandemijos valdymu, JK buvo 446 Eur/gyventojui, Vokietijoje – 302 Eur, o štai Lietuvoje teskirta 53 Eur/gyventojui, Latvijoje – 21 Eur. Be abejo, skaičiai kito antrosios COVID-19 bangos metu.
Profesorės nuomone, SARS-CoV-2 infekcijos plitimas – ne vienintelis iššūkis Europos sveikatos sistemai. Europos vėžio organizacija įspėja, kad pandemijos laikotarpiu vien Europoje buvo galimai nediagnozuota 1 mln. vėžio atvejų, neatlikta 100 mln. ankstyvos vėžio diagnostikos procedūrų, kas antras žmogus su įtariamais vėžio simptomais negalėjo skubiai patekti pas specialistus, o kas penktas pacientas, nustačius vėžį, vis dar laukia gydymo pradžios.
Menkos investicijos atsispindi sveikatos rodikliuose
2019 metais EBPO šalių sveikatos priežiūrai skiriama dalis nuo BVP vidutiniškai siekė 8,3 proc., Lietuvoje šis rodiklis sudarė 6,8 proc. Trečdalį šių išlaidų Lietuvoje tradiciškai dengia patys pacientai ir dažniausiai tai išlaidos vaistams ir odontologinėms paslaugoms. Pagal išlaidų dalį sveikatos sektoriui Lietuva užima vieną iš paskutiniųjų vietų tarp EBPO šalių. Už Lietuvą mažesnę BVP dalį sveikatai išleido tik Vengrija, Latvija, Lenkija, Rumunija ir Liuksemburgas. Daugiausiai sveikatai išleido Vokietija, Prancūzija ir Švedija – apie 11 proc. nuo BVP.
Profesorės teigimu, menkos investicijos, be abejo, atsispindi sveikatos rodikliuose. „Esame tarp lyderių pagal potencialiai prarastus gyvenimo metus ir kai kurias EBPO šalis lenkiame net kelis kartus“, – liūdnus statistikos faktus vardija prof. S. Jarmalaitė.
2019 m. vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė EBPO šalyse siekė 81 metus, o Lietuvoje 5 metais mažiau – 76 metus. Prastesni rodikliai buvo tik Latvijoje, Bulgarijoje ir Rumunijoje. Be to, Lietuvoje ir Latvijoje vis dar stebimas didžiausias atotrūkis tarp moterų ir vyrų vidutinės tikėtinos gyvenimo trukmės – skirtumas siekia apie 10 metų. Pagal išvengiamą mirtingumą Lietuva gerokai atsilieka nuo EBPO vidurkio ir yra prasčiausiai prevencijos ir gydymo priemonėmis perteklinių mirčių išvengiančių šalių ketvertuke.
Lietuvoje onkologijos sektoriaus finansavimas – vienas iš mažiausių Europoje
Europos valstybėse procentinė sveikatos sistemos išlaidų dalis, tenkanti onkologijos sektoriui, yra gan stabili ir sudaro 4–7 proc., tačiau bendra suma, skiriama onkologijai kaip ir visam sveikatos sektoriui nuolatos auga. Lietuvoje onkologijos sektoriui skiriamos lėšos sudaro apie 6 proc. nuo visų sveikatos sistemos resursų. 2018 m. buvo skirta 304 mln. eurų arba po 108 eurus vienam gyventojui.
Tai vienas iš mažesnių rodiklių Europoje, kur vidutinės tiesioginės išlaidos onkologinių ligų diagnozavimui ir gydymui, tenkančios vienam gyventojui, siekia 195 eurus. Daugiausiai lėšų tarp ES narių vėžio kontrolei skiria Austrija, Vokietija, Beneliukso šalys, Prancūzija.
Svarbu ne tik investicijos, bet ir asmeninės pastangos rūpintis sveikata
„Sergant vėžiu, bene svarbiausias statistinis rodiklis – penkerių metų išgyvenamumas. Deja, EBPO duomenys rodo, kad Lietuvoje vieni prasčiausių 5 metų išgyvenamumo rodikliai sergant krūties ir plaučių vėžiu, šiek tiek pagerėjo sergančiųjų storosios žarnos vėžiu išgyvenamumo rodiklis“, – sako prof. S. Jarmalaitė.
Nacionalinio vėžio instituto Vėžio registro duomenimis, susirgus krūties vėžiu 5-erių metų išgyvenamumo rodiklis Lietuvoje nuo 2000 metų padidėjo beveik 10 proc. ir 2015 m. siekė 77 proc., tačiau ir toliau išlieka prasčiausias Europoje. Pasak profesorės, nors mamografinės patikros programa Lietuvoje vykdoma jau daugiau nei 15 metų, vis dar didelis procentas krūties vėžio atvejų nustatomas per vėlai – net trečdalis visų naujų krūties vėžio atvejų diagnozuojami pažengusių stadijų. Deja, tik apie pusė visų moterų nuo 50 iki 69 metų atlieka nemokamą profilaktinį krūtų ištyrimą, o pandemijos metu šis skaičius sumažėjo trečdaliu.
Lietuvoje inovatyvus vėžio gydymas beveik neprieinamas
Europos Komisijos narė, atsakinga už sveikatą ir maisto saugą, Stella Kyriakides pabrėžia, kad apie 40 proc. vėžio atvejų galima išvengti, taikant prevencines priemones, o dėl ankstyvos diagnostikos ir tinkamo gydymo mirtingumas nuo šios ligos gali mažėti. „COVID-19 pandemija išmokė, kad tinkama diagnostika ir inovatyvus gydymas tausoja gyvybes. Tačiau esame kontrastų šalis – pirmaujame pasaulyje pagal COVID-19 laboratorinių testų taikymą COVID-19 ligos kontrolei, bet pagal inovacijas onkologijoje ir vėžio testų naudojimą esame sąrašo pabaigoje“, – sako prof. S. Jarmalaitė.
2020 metais Europos farmacijos pramonės ir asociacijų federacijos (EFPIA) atlikta inovatyvių vaistų prieinamumo analizė rodo, kad 2016–2019 m. laikotarpiu Lietuvoje buvo prieinama 10 iš 41 Europoje registruotų inovatyvių priešvėžinių vaistų arba ketvirtis to, ką sukūrė mokslas, siekdamas gelbėti gyvybes nuo vėžio. Vidutinis laukimo laikas iki inovatyvaus priešvėžinio vaisto prieinamumo Lietuvoje buvo 907 dienos arba du su puse metų, kai Europos šalyse vidurkis – 561 diena.
„Prarastas gyvybes dėl inovatyvaus gydymo neprieinamumo galime suskaičiuoti. Štai 2016 m. Europoje naujausių vaistų, padedančių sėkmingai kontroliuoti pažengusių stadijų melanomą, negavo daugiau nei 5 tūkst. gyventojų. Kitaip tariant, Vakarų Europoje šio gydymo negavo trečdalis sergančiųjų, o štai Rytų Europoje – net 90 proc. sergančiųjų.
EFPIA duomenimis, Europoje tik Serbijoje, Latvijoje ir Estijoje naujų priešvėžinių vaistų tenka laukti ilgiau nei Lietuvoje. Pagal agreguotus inovatyvios medicinos rodiklius – vaistų ir testų prieinamumą – Lietuva kartu su Latvija, Malta ir Kipru atsiduria prasčiausioje pozicijoje Europoje.
„Pandeminiu laikotarpiu išskirtinis dėmesys ir lėšos buvo nukreiptos COVID-19 kontrolei, pamirštant lėtinių ligų naštą visuomenei ir sveikatos sistemai. Spartesnis inovacijų diegimas vėžio diagnostikoje ir gydyme – tai vienintelis būdas pasivyti Europos rodiklius, gerinti paslaugų kokybę ir efektyvumą“, – teigia prof. S. Jarmalaitė.
