Buvęs „Royal Logistics Corp“ armijos logistikos tiekimo specialistas, grįžęs į Jungtinę Karalystę, apsilankė pas savo šeimos gydytoją, kur jam buvo išrašyti antihistaminai. Tačiau po kelių dienų 25-erių vaikinas nugriuvo ant vonios grindų ir buvo skubai nugabentas į ligoninę, kur jam buvo diagnozuota ne Hodžkino limfoma.
Siunčia žinią kitiems
Pasveikęs, dabar 27-erių Andrew dalijasi savo patirtimi, kad paskatintų žmones pasitikrinti, pajautus bet kokius neįprastus simptomus.
„Atostogų metu mes vartojome alkoholį ir linksminomės visą parą. Nebuvo nei saulės vonių, nesilankėme lankytinose vietose, vien tik vartojome alkoholį. Tai buvo geros atostogos.
Dešinėje rankos pusėje atsirado bėrimas, panašus į tokį, kuris atsiranda nuo karščio. Maniau, kad galbūt man įkando vabzdys. Pamenu, galvojau, kad kažkas negerai ir visą kelią namo miegojau.
Tą dieną, kai grįžau, aš apalpau namuose, bet tuo nesusirūpinau. Maniau, kad tai dehidratacija nuo tikrai stiprių pagirių. Buvau kiek pasimetęs, todėl nusileidau į apačią atsigerti vandens. Tada niežėjimas dar labiau pablogėjo, tai buvo nuolatinis niežėjimas, kuris varė mane iš proto, negalėjau susikoncentruoti į nieką kitą“, – pasakojo vaikinas.
„Aš nemačiau bėrimo, tiesiog jaučiau jį. Aš pakalbėjau su savo draugais ir jie pasiūlė kreiptis į gydytoją, o tai padariau po trijų dienų. Jis liepė man išgerti antihistamininių tablečių, kad sumažėtų bėrimas. Jis manė, kad tai buvo alerginė reakcija dėl alkoholio vartojimo“, – pridūrė jis.
Manė, jog tai plaučių vėžys
Grįžęs namo iš atostogų 2019 metų birželio mėnesį, A. Frost vartojo antihistamininius vaistus, kaip rekomendavo jo gydytojas, tačiau simptomai išliko. Po dviejų dienų sveikas vaikinas sukniubo ant vonios grindų.
Vaikinas buvo skubiai nuvežtas į Karalienės ligoninę Burtone, kur gydytojai atliko kraujo tyrimus ir padarė krūtinės ląstos rentgeno nuotrauką. Po šešių savaičių, atlikus kaklo biopsiją, Andrew buvo pranešta liūdna naujiena – jam ne Hodžkino limfoma, rašo dailymail.co.uk.
„Aš dvi dienas gėriau antihistaminines tabletes, o 1 valandą nakties nuėjau į tualetą, nukritau ant grindų, buvau sušalęs ir nieko negalėjau padaryti. Tėtis atėjo pažiūrėti, kas man ir iškvietė greitąją pagalbą.
Jie nuvežė mane į ligoninę ir atliko daugybę kraujo tyrimų – mano širdis, inkstai ir kepenys funkcionavo tinkamai. Gydytojai buvo nustebę, nes nesuprato, kas man ir padarė krūtinės rentgeno nuotrauką.
Jie rado 10 centimetrų tamsų juodą šešėlį mano krūtinėje. Kadangi tyrimų rezultatai buvo geri, maniau, kad nieko rimto“, – pasakojo jis.
Iš pradžių gydytojai manė, kad Andrew serga plaučių vėžiu, tačiau biopsija patvirtino, kad tai limfinės sistemos vėžys: „Konsultantas paprašė manęs dar kartą pasidaryti rentgeno nuotrauką, o po to buvau nuvežtas į palatą, kurioje man pranešė, kad tai gali būti plaučių vėžys. Tai blogiausias dalykas, kurį gali išgirsti ir man buvo didžiulis šokas. Aš išbalau ir apalpau.
Jiems reikėjo naudotis vėžimėliu, kad mane vežiotų po ligoninę, kai aš vis drebėjau. Aš pasakiau gydytojui, kad taip negali būti. Nepaisant jokių matomų gabalėlių ar iškilimų, jie padarė biopsiją dešinėje mano kaklo pusėje ir pasakė, kad tai ne Hodžkino limfoma.“
Gydymui – chemoterapija
Po to, kai jam buvo diagnozuota 2 stadijos ne Hodžkino limfoma krūtinėje ir kakle, vaikinas patyrė varginantį trijų mėnesių chemoterapijos kursą, kuris prasidėjo 2019 metais. Diagnozė paaiškėjo praėjus vos keliems mėnesiams po to, kai po 20 metų trukusios kovos su skrandžio vėžiu mirė jo mylima močiutė Jean Warson:
„Mano močiutė mirė nuo vėžio 2019 metais, ji kovojo su juo 20 metų ir tai buvo sunkiausias dalykas šeimai. Aš tris mėnesius turėjau chemoterapiją kas dvi savaites. Man pasisekė, kad nereikėjo spindulinės terapijai ir tikrai greitai įveikiau ligą, galbūt dėl savo amžiaus.
Man pasirodė, kad chemoterapija praėjo lengviau nei daugeliui žmonių. Bet buvau labai pavargęs, gana niūrus ir labai alkanas, todėl priaugau daug svorio. Manęs nepykino, tačiau praradau visus plaukus paskutinės chemoterapijos metu.“
Baigus gydymą, Andrew sutiko merginą, 31-erių nuomos koordinatorę Indrę Arbačauskaitę. Aktyvi pora reguliariai eina į žygius ir kopia į kalnus, o norėdamas išreikšti padėką slaugytojoms, padėjusioms jo močiutei, Andrew nusprendė leistis į 26 mylių žygį.
„Sportas man labai padėjo. Kai baigiau gydymą, sutikau savo merginą, daug kopėme į kalnus ir žygiavome po Piko rajoną. Ji mane motyvavo. Kai vyko gydymas, buvau šiek tiek apsileidęs, atsisakiau mankštintis. Tačiau ji pastūmėjo mane daryti viską ir tikrai mane motyvavo.
Dabar aš taip pat žaidžiu golfą ir noriu užsiimti baidarių sportu. „Macmillan“ slaugytojos visada buvo geros su mano močiute, aš tiesiog norėjau kažkaip atsidėkoti“, – pasakojo A. Frost.
Dabar Andrew raginu visus, kuriems pasireiškia neįprasti simptomai, juos patikrinti.
