Tuo tikslu prašoma inicijuoti platesnę diskusiją dėl pertvarkos proceso, į ją įtraukiant ir socialinius partnerius, tarp jų – ir pacientų organizacijas.
Taip onkologinių pacientų bendruomenė reaguoja į šiuo metu skubos tvarka pateiktą derinti Vyriausybės nutarimo projektą dėl NVI pertvarkos, kuria siekiama šį valstybinį mokslinių tyrimų institutą pertvarkyti į viešąją įstaigą, kurios dalininkėmis taptų SAM ir Vilniaus universitetas, o NVI būtų prijungta prie Santaros klinikų.
Pakeitus statusą blogėtų gydymo galimybės
Pacientai primena, kad vos prieš metus, po plačios diskusijos su socialiniais partneriais, Vyriausybės sprendimu NVI statusas jau pakeistas. Tuomet nuspręsta, kad NVI turi turėti du dalininkus – SAM ir ŠMSM, nes tai leis dar labiau sustiprinti NVI potencialą, maksimaliai sutelkiant mokslo ir medicinos pažangą. Dabartinis įstaigos statusas suteikia jai galimybę gauti Europos Sąjungos (ES) investicines lėšas ne tik iš SAM, bet ir iš ŠMSM administruojamų priemonių.
Kreipimąsi inicijavusios Pagalbos onkologiniams pacientams asociacijos (POLA) prezidentas Paulius Rakštys atkreipia dėmesį, kad Valstybinės ligonių kasos duomenys rodo, jog NVI gydomi pacientai patiria mažiausiai sudėtingų komplikacijų po radikalaus gydymo ir pasiekia geriausius išgyvenamumo rodiklius, lyginant su kitomis gydymo įstaigomis.
„Lietuvoje būtent NVI atlieka daugiausiai klinikinių tyrimų onkologijos srityje. Čia teikiamos paslaugos yra aukšto lygio, profesionalios, atitinkančios europietiškus ir pasaulinius standartus. NVI dirbantys profesionalai nuolat tobulina veiklą mokslo ir medicinos srityse, o nacionaliniai vėžio centrai Europos kovos su vėžio plane yra pristatomi kaip gerosios praktikos pavyzdžiai. Tad kodėl reikia naikinti tai, kas sukurta per 90 metų ir yra viena iš geriausiai pasaulyje vertinamų Lietuvos gydymo įstaigų“, –sako P. Rakštys.
Mato riziką, kad prastės paslaugų kokybė
POLA direktorės Neringos Čiakienės teigimu, dabartinė NVI struktūra leidžia užtikrinti, kad onkologiniams pacientams būtų teikiamos multidisciplininės aukščiausio lygio specializuotos paslaugos, kurių kitose gydymo įstaigose ne visuomet pavyksta gauti.
„Įgyvendinus planuojamus pokyčius, kyla rizika, kad keistųsi ir paslaugų kokybė. Keičiant vidines tvarkas, dabartinė ir pažangiausia gydymo praktika, grįsta mokslo ir medicinos pasiekimais, galimai keistųsi į mažiau pažangius gydymo metodus, kuriais būtų gydomi pacientai, susidūrę su vėžio diagnoze. Dėl to labiausiai nukentėtų onkologiniai pacientai, kurie šiuo metu NVI gauna geriausias ir aukščiausio lygio paslaugas Lietuvoje“, – sako N. Čiakienė.
Pasak jos, praktikoje vis dar susiduriama, kad ne visos tretinio lygio asmens sveikatos priežiūros įstaigos, turinčios licenciją gydyti onkologinius pacientus, užtikrina efektyviausius gydymo būdus ir priežiūrą multidisciplininėje komandoje. Tad NVI vaidmuo sveikatos apsaugos sistemoje yra ypač reikšmingas.
Be to, pacientų nuomone, dabar prioritetas turėtų būti skiriamas ne NVI pertvarkoms, o aiškiam Vyriausybės planui, kaip tvarkytis su koronaviruso (COVID-19) pasekmėmis onkologijos srityje. Sprendimai dėl tokios pertvarkos tikslingumo turėtų būti priimami tik tuomet, kai nacionaliniu lygiu bus išspręstas savalaikis gydymo paslaugų prieinamumo klausimas onkologijos srityje bei pasiektas ikipandeminis prevencinių vėžio patikros programų vykdymo lygis.
Duomenys rodo, jog tūkstančiai vėžio atvejų vis dar yra nediagnozuoti visoje Lietuvoje, gydytojai praneša apie seniai nematytų, užleistų onkologinių susirgimų piką, pirminė sveikatos priežiūros grandinė nebeveikia kaip anksčiau, gydytojai išgyvena pervargimo ir perdegimo sindromus, o pacientai vis dažniau skundžiasi, kad niekam nerūpi. Itin didelis emocinės paramos ir psichologinės pagalbos poreikis.
Primenama, kad nuo 2014 m., kai buvo priimtas Nacionalinio vėžio instituto įstatymas, įranga ir infrastruktūra buvo nuolat atnaujinami, gerėjo paslaugų prieinamumas, trumpėjo laukimo eilės, didėjo atliekamų klinikinių tyrimų apimtys.
