• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Valdantiesiems akcentuojant masinės vakcinacijos svarbą dalis visuomenės aktyviai kelia klausimą apie efektyvių vaistų nuo COVID-19 kūrimą. Nacionalinio vėžio instituto (NVI) onkoimunologas dr. Marius Strioga tvirtina, kad apie specifinius vaistus mokslininkai ir kalba, ir tiria, tad anksčiau ar vėliau jie atsiras. 

Valdantiesiems akcentuojant masinės vakcinacijos svarbą dalis visuomenės aktyviai kelia klausimą apie efektyvių vaistų nuo COVID-19 kūrimą. Nacionalinio vėžio instituto (NVI) onkoimunologas dr. Marius Strioga tvirtina, kad apie specifinius vaistus mokslininkai ir kalba, ir tiria, tad anksčiau ar vėliau jie atsiras. 

REKLAMA

Kaip socialiniame tinkle rašė jis, vaistai nuo COVID-19 prisidėtų prie pandemijos suvaldymo, tačiau ragino nepamiršti ir apie jų šalutinius reiškinius.

„Vaistų nuo COVID-19 atsiradimas ženkliai prisidėtų prie mirčių sumažinimo, ypač tų asmenų, kuriems, dėl įvairių priežasčių, vakcinacija negali sukelti pakankamo apsauginio imuninio atsako“, – pažymėjo specialistas.

Anot jo, „vaistukų labai laukia vakcinų skeptikai“.

„Tik žinokite, kad jie irgi turės šalutinių poveikių, juos patvirtinus, irgi nebus žinomi 10 ar 15 metų saugumo duomenys, priešingai, nei vakcinų atveju, jie nebus ištirti labai didelės imties klinikiniuose tyrimuose, kuriuose dalyvauja dešimtys tūkstančių tiriamųjų“, – dėstė Nepriklausomos ekspertų patariamosios tarybos narys M. Strioga.

REKLAMA
REKLAMA

Čia pat jis pridūrė, kad konkretaus vaisto klinikiniuose tyrimuose (nuo I iki III fazės) dažniausiai dalyvauja iki 1500 žmonių. 

REKLAMA

„Taigi, labai retus šalutinius poveikius „pražiūrėti“ lengviau“, – pastebėjo jis.

Vakcinų ir vaistų paskirtis skiriasi

Kartu M. Strioga atkreipė dėmesį, kad vakcinų ir vaistų paskirtis yra visiškai kita.

„Vakcinos yra profilaktinė priemonė, skirta ligos išvengimui bei viruso nekontroliuojamo plitimo visuomenėje sumažinimui ir jo „nustūmimui į pogrindį“. Dauguma vaistų yra skirti jau esamos ligos gydymui, tačiau, šiuo atveju, galimi tiek su liga susiję liekamieji reiškiniai, tiek ir taikyto gydymo šalutinių poveikių padariniai.

REKLAMA
REKLAMA

Žinoma, yra vaistų, kuriuos epidemijos metu galima vartoti profilaktiškai, siekiant sumažinti užsikrėtimo ir ligos tikimybę (pvz., profilaktinis oseltamiviro vartojimas gripo epidemijos metu). Bet vėlgi, tokie vaistai nuo COVID-19 būtų „nauji ir neištirti“, tačiau juos rytume saujomis be baimės mūsų genetikai, ilgalaikių poveikių baimės ir t.t?“ – svarstymais dalinosi jis.

Portalas tv3.lt primena rašęs, kad gydymo prieš COVID-19 sėkmingumą neretai nulemia laiku kreipimasis pagalbos. Kaip akcentavo Kauno klinikų Intensyviosios terapijos klinikos vadovas doc. dr. Tomas Tamošuitis visų pirma akcentavo, kad uždelsus kreiptis į gydytojus ir susirgus sunkia ligos forma, gydymo opcijos tampa gana ribotos ir, deja, veda prie liūdnų išeičių.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų