Po susitikimo buvo pareikšta, kad Lietuvos kariuomenėje bus kuriama divizija. Tam bus skirti papildomi finansai, taip pat bus siekiama sąjungininkų paramos toms divizijos dalims, kurių negalėsime nusipirkti (oro gynybai ir kt.).
Divizija iki 2030 metų
„VGT konstatavo, kad įvertinus grėsmes, projektuojamą Rusijos pajėgų atsistatymo pagrindinį scenarijų, atliepiant NATO regioninius gynybos planus, yra priimtas sprendimas pritarti siūlymui iš krašto apsaugos ministro kurti divizijos dydžio vienetą sausumos pajėgose“, – per spaudos konferenciją sakė prezidento patarėjas Kęstutis Budrys.
Anot jo, divizija pagal planus galėtų būti suformuota jau 2030-aisiais.
„Siekiama yra 2030 metams turėti pilno operacinio pajėgumo drauge su sąjungininkų parama diviziją Lietuvoje, kuri galėtų vykdyti gynybos operacijas, kaip sumanyta, ir vykdyti tą sumanymą, kuris numatytas kolektyvinės gynybos dokumentuose“, – sakė jis.
K. Budrys pridūrė, kad divizijos dydžio vienetas saugumos pajėgose, atlieptų realijas ir gynybos poreikius. Tiesa, tam reikės papildomų resursų: žmogiškųjų, finansinių ir visų kitų.
Pasak jo, prie gynybos finansavimo, kuris dabar sudaro 2,25 proc. nuo BVP dar bus pridedamos lėšos infrastruktūros gerinimui, taip pat papildomos lėšos ir divizijos kūrimui. Ją tikimasi turėti iki 2030 metų. Tiesa, be sąjungininkų pagalbos neapsieisime.
„Su partneriais turėsime kalbėti dėl įgalintojų paramos, oro gynybos, kitų svarbių elementų, kurių mes dar neturime“,– kalbėjo K. Budrys.
Jis pabrėžė, kad dar šiandien buvo paprašyta, kad kariuomenės vadas ir Krašto apsaugos ministras pateiktų informaciją, dėl karinio mokymo teritorijų, poligonų ir kitų, treniruotis tinkamų vietų, nes jų reikės daugiau.
K. Budrys paaiškino, kad kurti diviziją yra Lietuvos nacionalinis sprendimas, todėl „šiame etape nėra svarstomas kitų pajėgų įtraukimas“.
Tiesa, ties poreikiu turėti vokiečių brigadą Lietuvoje, pasak jo, taip pat intensyviai dirbama.
„Sprendimas kurti diviziją yra nacionalinis, visų pirma eitų kalba apie mūsų turimas dvi brigadas ir vieną rezervinę brigadą, t. y. apie tris manevrines brigadas, mūsų nacionalines, šiame etape nėra svarstoma apie kitų pajėgų įtraukimą“, – sakė K. Budrys.
Bus ir tankų batalionas?
Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas po VGT posėdžio aiškino, kad divizija Lietuvoje kuriama įvertinus ir Rusijos planus regione, mat jie turi planų mūsų kaimynystėje.
„Todėl divizijos sukūrimas būtų svarbus bendroje NATO karinių pajėgų hierarchijoje, kalba eitų ir apie divizijos sunkinimą, tankų vieneto sukūrimą iki bataliono dydžio. Dalis įsigyjamos ginkluotės jau dabar priskiriama divizijos lygmens priemonėms: HIMARS, prancūziškos savaeigės ratinės haubicos „Caesar“, pėstininku kovos mašinos „Vilkas“, bepiločiai orlaiviai, koviniai dronai“, – kalbėjo ministras.
Jis paaškino, kad Vokietijos brigada, kurios laukiama Lietuvoje, nebūtų šios divizijos dalimi.
Pasak ministro, dabar vykstančiame kare Ukrainoje pagrindinis manevro vienetas yra būtent divizija, todėl jos kūrimas Lietuvoje užtikrins geresnę sąveiką su NATO ir gynybos planų realizavimą.
Valstybės gynimo taryba pirmadienį susirinko aptarti paramos Ukrainai, elektros tinklų sinchronizacijos, kitų saugumo klausimų.
Taip pat darbotvarkėje buvo krašto apsaugos sistemos struktūrinių ir karinių vienetų plėtra, karinių poligonų ir mokymų teritorijų poreikis.
Lietuvoje balandžio pabaigoje vyko šalies elektros sistemos izoliuoto darbo bandymas, Prezidentūros teigimu, jis priartino šalies elektros tinklų sinchronizavimą su Vakarų Europa.
Sinchronizaciją su kontinentinės Europos tinklais Lietuva siekia užbaigti 2024 metais, tačiau Latvija ir Estija nori laikytis anksčiau pasiektų susitarimų susijungti su Europa 2025 metais.
Europos Komisija Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizaciją laiko svarbiu politiniu bei finansiniu prioritetu bei šiam projektui yra skyrusi daugiau nei 1,2 mlrd. eurų.
