Objektai su pavojingomis medžiagomis – prie pat gyvenviečių: pasitikrinkite, ką daryti nelaimės atveju

TAIP PAT SKAITYKITE:

Ekspertas prakalbo apie pastarųjų dienų įvykius – štai ką tai rodo

Karas – nė motais: ES importavo rusiškų dujų už 4,4 mlrd. eurų

Joniškio rajone apvirto ir sudegė vilkikas, kuriuo vežtas alus

Rugsėjo 10 d. Vilniaus pakraštyje, Baltojoje Vokėje, užsidegė 8 vagonai su dujomis, nugriaudėjo keli sprogimai. Vėliau gaisras išplito – užsidegė dujos rezervuare.

Užsidegusios ir sprogusios dujų cisternos priklauso Lenkijos naftos koncerno „Orlen“ valdomos naftos importo ir perdirbimo bendrovei „Orlen Lietuva“, o incidentas įvyko „Jozitai“ priklausančioje teritorijoje Baltojoje Vokėje. 

Nelaimės metu du žmonės traumuoti.

Kilus gaisrui, du kartus buvo aktyvuota gyventojų perspėjimo apie pavojus sistema – gyventojams išsiųsti pranešimai. 1 kilometro spinduliu buvo paskelbta gyventojų evakuacija.

„Teisiškai arba, kitaip tariant, pramoninių avarijų kontekste, tai iš tikrųjų yra išskirtinis įvykis vien dėl to, kad šis objektas yra pavojingas pramoninis objektas. Tokio lygio pavojingumo objektų Lietuvoje yra 20, šiek tiek žemesnio pavojingumo objektų yra 27“, – apie kilusį gaisrą pasakojo Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) atstovas Donatas Gurevičius.

Rugsėjo 12 d. paskelbta, kad gaisras visiškai likviduotas.

Pavojingame objekte „galima privažiuoti iki pat cisternų tam, kas tik nori“

Įvykus nelaimei, Baltosios Vokės gyventojai prabilo atvirai – dujų saugyklos, jų vertinimu, yra per arti Aukštųjų Panerių mikrorajono.

Teisininkas, visuomenės veikėjas Karolis Paulavičius feisbuke pasidalino nuotraukomis, kuriose matyti eilės cisternų.

„Iš kur nuotraukos? Čia galima privažiuoti iki pat cisternų tam, kas tik nori. Iš esmės, tai didelė „Jozitos“ degalinė“, – komentuoja K. Paulavičius.

Jis atkreipė dėmesį, kad privažiavus atvirai matyti bent trys eilės cisternų. Įrašo autorius perspėja, jog tokioje vietoje galima įvykti ir sabotažo aktą, ir tam esą nereikės didelių pastangų.

„Jeigu planuojamas koks nors sabotažo aktas, pakanka atvažiuoti, prie pat cisternų, numesti kokią granatą ir išvažiuoti. Ir negaliu suprasti, kodėl Jūs neprieisite prie „Maximos“ sandėlių rampos be leidimo, o čia prieisite. Gyvai tų cisternų dydis ir kiekis atrodo dar įspūdingiau“, – rašo K. Paulavičius.

„Ir kai Lenkijoje jau skraido dešimtys kovinių dronų, mes vis dar kovojame su maitinimo įstaigomis, daliname joms baudas už tai, kad lėkštės laikomos virtuvėje, tuo tarpu tokie objektai toliau veikia be jokių pažeidimų. Tai tas pats, kas palikti lagaminą pinigų nerakintame kabriolete be signalizacijos“, – pažymi jis.

Anot K. Paulavičiaus, jeigu suvokiame, kad panašių incidentų daugės, turi būti identifikuojama, kokie objektai yra pažeidžiamiausi, ir galvoti apie sabotažų prevenciją.

Apsauga – valstybės, įmonės ar visų reikalas?

Vienus pavojingus objektus saugos valstybė, kitus – privačios įmonės (veiklos vykdytojos).

„Tikrai turime nemažai energetinių objektų ir ypač svarbių valstybės lygmeniu kritinės infrastruktūros objektus, kuriuos saugo mūsų Viešojo saugumo tarnyba (VST). Ji turi nustačiusi tam tikras sąlygas, kaip jie turi saugoti, apsaugoti, jeigu kalbama apie fizinę apsaugą, dėl patekimo arba dėl bandymo sugadinti“, – TV3 Žinioms kalbėjo vidaus reikalų ministras Vladislavas Kondratovičius.

„Kiti komerciniai objektai apsaugą vykdo savo jėgomis, pagal savo numatytas procedūras. Aišku, gali naudotis tuo, ką naudojame ir mes, ką naudoja mūsų Viešojo saugumo tarnyba“, – tęsė jis.

Tiesa, kai kuriuos objektus saugo ir valstybė, ir juos valdančios įmonės.

„Tarkime, viena didžiausių mūsų degalinių yra „Orlen“, buvusi „Mažeikių nafta“, fizinę apsaugą daro patys, bet priešgaisrinei apsaugai yra mūsų specialus padalinys, kuris yra visada pasiruošęs tam, kad padėtų, jeigu kiltų gaisras ir tą gaisrą reikėtų gesinti“, – teigė V. Kondratovičius.

„Jozitos“ dujų saugykla, kurioje kilo gaisras ir nugriaudėjo sprogimai, yra privačioje – „Jozitos“ degalinės – teritorijoje. Vadinasi, pagrindine apsauga turėjo rūpintis ji. Savo ruožtu valstybė, anot ministro, vykdė prevenciją, tai yra tikrino, ar laikomasi reikalavimų dėl priešgaisrinės saugos.

„Vienas iš dalykų, ką mes darome kaip valstybė, tai yra mes patikrinome, ar yra laikomasi priešgaisrinės [saugos] sąlygų tam, kad neįvyktų gaisras. Kasmet tokiuose objektuose yra vykdomi patikrinimai, prižiūrima, ar viskas tvarkoje pagal numatytas procedūras, ar atitinka taisykles“, – kalbėjo V. Kondratovičius.

Ministras pabrėžė, kad pirminė įvykio versija – technogeninė avarija. Kitaip tariant, nelaimė galimai įvyko dėl darbuotojo(-ų) kaltės. Visgi jis neatmeta, kad tokių pavojingų objektų, kaip „Jozitos“ dujų saugykla, apsaugą reikės stiprinti.

„Galbūt po šito gaisro mes pamatysime, kokios yra priežastys, ir tikrai kartu su PAGD analizuosime tą situaciją, ar nereikia kažkur pastiprinti procedūras tam, kad neįvyktų panašaus technogeninio pobūdžio katastrofos“, – sakė V. Kondratovičius.

Ką saugo valstybė?

Paklausėme VST, kokius strategiškai svarbius objektus jų teritorijas saugo tarnyba. VST įvardijo šiuos:

• AB Lietuvos oro uostai, Vilniaus filialas (VNO); AB „Oro navigacija“, Vilniaus SVC
• AB Lietuvos oro uostai, Kauno filialas (KUN); AB „Oro navigacija“, Kauno SVC
• AB Lietuvos oro uostai, Palangos filialas (PLQ); AB „Oro navigacija“, Palangos SVC
• AB „Ignitis gamyba“ – Lietuvos elektrinė (Elektrėnų kompleksas) (nuo 2025 m.)
• AB „Litgrid“ – Lietuvos elektros energetikos sistemos valdymo ir duomenų centras (Vilnius) (nuo 2025 m.)
• AB „KN Energies“ – suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalas (Klaipėda)
• AB „KN Energies“ – Subačiaus skystųjų energijos produktų terminalas (Kupiškio r.).
• AB „Ignitis gamyba“ – Kruonio hidroakumuliacinė elektrinė
• AB „Ignitis gamyba“ – Kauno Algirdo Brazausko hidroelektrinė
• AB „Litgrid“ – Alytaus skirstykla „LitPol Link“ ir transformatorių pastotė (Alytaus r.) (nuo 2025 m.)
• VĮ Ignalinos atominės elektrinės branduolinės energetikos objektai
• AB „Litgrid“ – Klaipėdos aukštos įtampos nuolatinės srovės keitiklis, skirstykla „NordBalt“ ir transformatorių pastotė (Klaipėdos r.) (nuo 2025 m.)

„Papildomai informuojame, kad nacionaliniam saugumui svarbių ir (ar) pavojingųjų objektų pavestų saugoti Viešojo saugumo tarnybai skaičius didėja. Vien šiais metais Viešojo saugumo tarnyba pradėjo saugoti 4 naujus objektus. Sąrašas nėra baigtinis ir gali būti pildomas ar keičiamas Vyriausybės nutarimu“, – pakomentavo VST.

VST pirmiausia vykdo fizinę apsaugą, kitaip tariant, saugo objektą daugiausia nuo išorės veiksnių.

„VST užtikrina fizinę apsaugą nuo neteisėto patekimo, sabotažo, diversijų, teroristinių ar kitų tyčinių veikų, vykdo prieigos kontrolę, perimetro ir kritinių zonų apsaugą, patruliavimą, reagavimą į incidentus, asmenų ir transporto patikras pagal nustatytą režimą“, – teigiama VST atsakyme.

Įvairių avarinių incidentų atvejais VST veikia kaip vienas iš reagavimo grandinės dalyvių, derina veiksmus su objekto valdytoju, PAGD, Lietuvos policija ir kitomis tarnybomis.

„Priešgaisrinė sauga (prevencija, gaisrų gesinimas) pirmiausia yra objekto valdytojo atsakomybė pagal gaisrinės saugos ir civilinės saugos reglamentus.

PAGD atlieka valstybinę priežiūrą ir gesinimą, o VST užtikrina režimą, perimetrą ir operacinį saugumą, kad priešgaisrinės pajėgos galėtų saugiai dirbti“, – paaiškino VST.

Kaip minėjo ir ministras, kai kurie VST saugomų objektų valdytojai turi ir savo apsaugą. Įmonės, kurių VST nesaugo yra pačios atsakingos už apsaugos organizavimą ir veiklą.

Lietuvoje – 20 itin pavojingų objektų

Kaip ir minėjo D. Gurevičius, Lietuvoje yra 20 labai pavojingų objektų, kuriuose pavojingųjų medžiagų kiekiai prilygsta nustatytiesiems kvalifikaciniams kiekiams taikant aukštesniojo lygio reikalavimus ar juos viršija.

Gyventojai gali pasitikrinti, ar gyvena netoli šių objektų: 

1. UAB „Okseta“ Kėdainių naftos produktų terminalas, Žibuoklių g. 22, Kėdainiai
2. UAB „Jozita“ suskystintų naftos dujų pilstymo stotis, Baltosios Vokės g. 35, Vilnius
3. AB „KN Energies“ Subačiaus skystųjų energijos produktų terminalas, Kunčių k., Subačiaus sen., Kupiškio r. sav.
4. UAB „Okseta“ Kauno naftos produktų terminalas, Biruliškių g. 18A, Kaunas
5. AB „Orlen Lietuva“ naftos perdirbimo produktų gamykla, Juodeikių k., Židikų sen., Mažeikių r. sav.
6. AB „Orlen Lietuva“ Būtingės naftos terminalas, Terminalo kelias 2, Palanga
7. AB „Achema“, Jonalaukio k., Ruklos sen., Jonavos r. sav.
8. AB „Lifosa“, Juodkiškio g. 50, Kėdainiai
9. UAB „Emsi“ naftos produktų terminalas, Valčiūnų k., Juodšilių sen., Vilniaus r. sav.
10. AB ,,KN Energies“ Klaipėdos skystųjų energijos produktų terminalas, Burių g. 19, Klaipėda
11. AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“, krovos terminalas, Naujoji Uosto g. 23, Klaipėda
12. UAB „Krovinių terminala“s, Burių g. 17, Klaipėda
13. UAB „Gazimpeksas“ Telšių dujų perpylimo stotis, Šiaulių  pl. 14, Telšiai
14. AB Giraitės ginkluotės gamykla, Topolių g. 8, Giraitės km., Kauno r. sav.
15. UAB Klaipėdos jūrų krovinių kompanija „Bega“, Nemuno g. 2b, Klaipėda
16. AB „KN Energies“ Klaipėdos suskystintų gamtinių dujų terminalas,  Kairių g. 23, Klaipėda
17. UAB „Kaunas Terminal.LT“ Naftos produktų saugykla, Ateities pl. 35, Kaunas
18. UAB ,,Lithoil" Marijampolės naftos produktų terminalas, Gamyklų g. 8, Marijampolė      
19. UAB „NEO GROUP“, Industrijos g. 2, Rimkų k., Dovilų sen., Klaipėdos r. sav.
20. UAB „Orion Global pet“, Metalo g. 16, Klaipėda  

Kaip matyti, daugelis šių objektų yra netoli gyvenviečių. Pavyzdžiu, Kauno naftos produktų terminalas yra pačiame Kauno mieste, Telšių dujų perpylimo stotis – Telšių mieste, „Achema“ – už 6–7 km nuo Jonavos. Kitos bendrovės jei ne arti didesniųjų miestų, tai įsikūrusios vos per kelis kilometrus nuo kaimų.

Vargu, ar gyventojai žino, ką daryti, jeigu kurioje iš šių įmonių įvyksta nelaimė, – apie tai nėra plačiai kalbama. Visgi bendra informacija, kaip elgtis nelaimės atveju, nurodyta internete, paspaudus „Informacija visuomenei“.

Aukštesniojo lygio pavojingieji objektai pagal planinių patikrinimų grafiką turi būti tikrinami ne rečiau kaip kas 12 mėnesių, nurodo Valstybinės priešgaisrinės priežiūros valdybos Gaisrų prevencijos skyriaus vyriausiasis specialistas Eivitas Tupikas. 

Degusi suskystintų naftos dujų pilstymo stotis Baltojoje Vokėje paskutinį kartą buvo tikrinta šių metų gegužės 5–16 dienomis.

Mažiau pavojingi objektai

Dar beveik trys dešimtys objektų yra mažiau pavojingi. Juose pavojingųjų medžiagų kiekiai prilygsta nustatytiesiems kvalifikaciniams kiekiams taikant žemesniojo lygio reikalavimus ar juos viršija.

Šie objektai yra: 

1. AB „Detonas“ sprogmenų sandėlis, Meilūnų k. 2, Klovainių sen., Pakruojo r. sav.
2. UAB „Agrochema" Šeduvos elevatorius, Baltosios g. 8D, Prastavonių k., Radviliškio r.
3. UAB „Okseta“ Panevėžio naftos produktų terminalas, Tiekimo g. 7, Panevėžys
4. UAB „Agrochema“ Viduklės elevatorius (1), Virgainių k., Viduklės sen., Raseinių r. sav.
5. UAB „Circle K Terminal Lietuva“ Vilniaus naftos produktų terminalas, Sandėlių g. 44, Vilnius
6. UAB „Mestilla“, Kretainio g. 5, Klaipėda
7. UAB „Agrokoncernas“ trąšų sandėlis, Micaičių k., Kuršėnų kaimiškoji sen., Šiaulių r. sav.
8. UAB „Baltic Petroleum“, Marijampolės kuro bazė, Dariaus ir Girėno g. 17, Marijampolė    
9. AB „Lietuvos geležinkeliai“ Vaidotų kuro terminalas, Terminalo g. 8, Vilnius
10. AB „Lietuvos geležinkeliai“ Radviliškio kuro terminalas, S. Daukanto g. 63, Radviliškis
11. UAB „Agrochema“ Vilkaviškio sandėlis, Giedrių g. 153, Bučiūnų k., Klausučių sen., Vilkaviškio r. sav.    
12. UAB „Ave-Matrox“ Jonavos terminalas, Jonalaukio g. 1, Jonava
13. UAB „Visagino energija“ šiluminė katilinė, Katilinės g. 5, Karlų k., Visagino sav.
14. UAB „Agrochema" Kėdainių centrinis sandėlis, Biochemikų g. 10, Kėdainiai
15. UAB „Margūnas“, Ringuvos g. 53, Kaunas
16. UAB „Ekoenergija“ naftos produktų terminalas, Granito g. 11, Vilnius
17. AB Lietuvos oro uostai Vilniaus filialo degalų bazė, Rodūnios kelias 2, Vilnius
18. UAB „Vita Baltic International“, Jurgiškių k., Alytaus sen., Alytaus r. sav.
19. AB „Lietuvos geležinkeliai“ Klaipėdos kuro terminalas,  Priestočio g. 25, Klaipėda
20. UAB „Agrokoncernas“ Mauručių trąšų sandėlis, Šilėnų g. 4, Mauručių k., Veiverių sen., Prienų r. sav.
21. AB „Vilniaus šilumos tinklai“ Vilniaus termofikacinė elektrinė Nr. 2, Elektrinės g. 2, Vilnius
22. UAB „Topgas" Kupiškio dujų pilstymo stotis, Slavinčiškio k., Kupiškio sen., Kupiškio r.    
23. UAB „Dominari“ porolono gamykla, Panevėžio aplinkl. 13, Šilagalio k., Panevėžio sen., Panevėžio r. sav.     
24. UAB „ORLEN Mockavos terminalas" , Zelionkos k. Nr. 7, Būdviečio sen., Lazdijų r.         
25. UAB „A ir G investicijos“ Marijampolės naftos produktų terminalas, Marijampolė, Fabriko skg. Nr. 2    
26. UAB „UHB Service“ Pilviškių terminalas, Geležinkelio g. 26 ir 28, Pilviškiai, Vilkaviškio r. sav.        
27. Kooperatyvas „Šiaulių aruodas“, Sodų g. 9, Beržynės k., Kužių sen., Šiaulių r. sav.

Šie objektai turi būti tikrinami ne rečiau kaip kas 3 metai.