Apie tai, „Žinių radijas“ laidoje, diskutuoja „Via Lietuva" vadovas Martynas Gedaminskas.
Rugpjūčio 1 dieną buvo patvirtinta nauja metodika – kokios naujienos yra svarbiausios, kokie esminiai momentai čia turėtų būti paliesti? Kas planuojama, kad turėtume užtikrintą eismo saugumą?
M. Gedaminskas: Eismo saugumas pirmiausia priklauso nuo mūsų visų, nuo kiekvieno vairuotojo, kuris kiekvieną dieną sėdi už vairo ir jaučia atsakomybę ne tik prieš save, bet ir prieš visus eismo dalyvius, tačiau rugpjūčio 1 dieną įsigaliojo ir nauja metodika, kuri aiškiau leis reglamentuoti greičio matuoklių įrengimo klausimą.
Didesnis dėmesys, įsigaliojus naujai metodikai, kreipiamas į eismo įvykius, kurie įvyko dėl viršyto leistino greičio. Tokiu būdu mes galėsime peržiūrėti jau įrengtų vidutinio greičio matuoklių, kurių Lietuvoje šiandien turime 134, įrengimo vietas.
Ypač tuos ruožus, kurie yra pakankamai ilgi ir viršija net 10 kilometrų atstumą. Tuos ruožus galėsime trumpinti, skaidyti į atskiras dalis arba šiandien esančius įrengtus greičio matuoklius perkelti į kitas vietas, kuriose pastebimas eismo įvykių didėjimas.
Ar padaugės matuoklių ir kiek padaugės matuoklių? Jau turite kažkokius įvardytus skaičius?
M. Gedaminskas: Ne, greičio matuoklių skaičiaus neketinama didinti – nėra plano jų plėsti. Siekiama, kad esami matuokliai ir greičio matavimo sistemos būtų perkeltos ten, kur jos darys didžiausią poveikį eismo saugai.
Kiek laiko truks projekto įgyvendinimas? Ar jau suplanavote terminus? Kada visi matuokliai bus savo vietose ir veiks pagal naują metodiką?
M. Gedaminskas: Kadangi atnaujinta greičio matuoklių metodika buvo patvirtinta tik šių metų rugpjūčio 1 dieną, atitinkamai iki metų pabaigos atnaujinsime visą statistiką ir įvertinsime eismo įvykių, susijusių su leistino greičio viršijimu, sklaidą keliuose.
Tiesiogiai bendradarbiaujame su Transporto kompetencijų agentūra ir Lietuvos policija, kad tiriant eismo įvykius, ypač tuos, kuriuose buvo sužalotų ar žuvusių žmonių, būtų galima tiksliau nustatyti jų aplinkybes.
Planuojame, kad patys darbai galėtų prasidėti kitų metų pirmąjį pusmetį, tai reiškia, kad tada vairuotojai pajus poveikį ir pastebės pokyčius keliuose. Atitinkami greičio ruožai bus pakeisti, greičio matavimo sistemų kontrolė perkelta į kitas vietas, keisis ruožų ilgis arba jie bus skaidomi į atskiras dalis, atsižvelgiant į eismo įvykių statistiką.
Bet apie tai bus informuojama, pranešama ne vieną kartą – kaip viskas keisis, kokioje stadijoje bus progresas?
M. Gedaminskas: Tikrai taip, informacija pasidalinsime su visuomene, atlikę analizę, ją pristatysime viešai.
Taip pat vertiname galimybę atverti duomenis apie eismo įvykius keliuose, kad vairuotojai galėtų matyti, kodėl viena ar kita vidutinio greičio matavimo sistema yra būtent toje vietoje. Kiekvienas vairuotojas galėtų įsitikinti ir matyti, kokie eismo įvykiai ten vyksta ir kodėl.
Ar juos vizualizuosite, ar bus pateikta filmuota medžiaga? Kaip tie duomenys bus pateikiami?
M. Gedaminskas: Kol kas tai dar vertiname – greičiausiai, tai bus statistiniai duomenys, kuriuos gauname iš Lietuvos policijos.
Taip vairuotojai galės matyti, kad jei įrengta vidutinio greičio matavimo sistema, reiškia, ten yra pavojingas ruožas ir įvyksta eismo įvykiai.
Ar planuojami ir kiti sprendimai, siekiant saugaus eismo keliuose? Ar greičio matuokliai yra vienintelė priemonė?
M. Gedaminskas: Greičio matuokliai yra tik viena iš priemonių, ir, tikėtina, laikina, kuri leidžia greitai padidinti eismo saugos lygį keliuose, tačiau yra ir kitų priemonių, kurias planuojame ir įgyvendiname.
Tai yra vadinamosios greitosios priemonės: papildomi ženklinimai, ženklai, atitvarų įrengimas, ypač staigesniuose posūkiuose. Taip pat brangesnės priemonės, reikalaujančios daugiau laiko ir investicijų, – šviesoforinių sankryžų įrengimas, pertvarkymas, pavyzdžiui, pavojingų sankryžų keitimas į žiedines.
Tai pradėjome daryti praėjusiais metais ir aktyviai tęsiame šiemet. Diegdami papildomas eismo saugos priemones keliuose, siekiame, kad nebesusidarytų vadinamųjų juodųjų dėmių, šiandien Lietuvoje jų turime apie 30.
Taip pat stebime potencialiai pavojingas vietas, kuriose per pastaruosius metus įvyksta daugiausia eismo įvykių, ir prevenciškai įgyvendiname papildomas priemones, pavyzdžiui, ženklų įrengimą ar ženklinimą, kad nesusiformuotų naujų juodųjų dėmių.
Pereikime prie infrastruktūros projektų ir prioritetų, vienas iš jų – „Via Baltica“ – tai labai ilgas ir stambus projektas. Taip pat A14 kelias Vilnius–Utena ir tilto per Kruną rekonstrukcija. Kaip vyksta darbai? Koks progresas, kokioje stadijoje esate?
M. Gedaminskas: Visiškai teisingai. Svarbiausi šiandien vykdomi projektai yra „Via Baltica“, vadinamasis A5 kelias. Šiuo metu įgyvendinamas paskutinis, ketvirtasis, ruožas nuo Marijampolės iki Lenkijos sienos.
Planuojame, kad visi darbai turėtų baigtis iki šių metų pabaigos, tai reiškia, kad vairuotojai turės patogų susisiekimą magistrale tiek iš Vilniaus, tiek iš Klaipėdos iki Lenkijos, tačiau ties tuo nesustojame.
Šių metų vasario mėnesį sudarėme sutartis su specialiojo plano rengėjais ir atliekame planavimo procedūras, kad galėtume pradėti statybos rangos darbus nuo Kauno iki Latvijos sienos. Taip siekiame, kad visi vairuotojai turėtų sklandų, patogų ir šiuolaikišką kelią susisiekimui su Latvija.
Tai leistų atsisakyti vadinamojo mirties kelio, kuris Lietuvoje, deja, taip nuskambėjo, – ruožo nuo Kauno iki Panevėžio ir nuo Panevėžio iki Latvijos sienos. Šios procedūros taip pat vykdomos, o darbai planuojami į kitus etapus, kai bus baigtas specialusis planas.
Ar galite patikslinti terminus?
M. Gedaminskas: Mes turime terminus, juos dėliojame ir planuojame, kad sprendiniai būtų realizuoti kuo greičiau ir projektai būtų sėkmingai įgyvendinti.
O kaip sekasi su A14 Molėtų plentu, vadinamuoju betono keliu? Daugelis laukia, kada galės juo važiuoti.
M. Gedaminskas: Darbai vyksta visame ruože – nuo Vilniaus iki Molėtų, tai yra beveik 43 km kelio, darbai vyksta pagal grafiką, laiku. Planuojame, kad kai kurie etapai eismui bus atidaryti jau šiemet, iki metų pabaigos, o visi darbai turėtų baigtis kitų metų viduryje.
Taigi, turėsime atnaujintą kelią su vadinamąja 2+1 kombinacija nuo Vilniaus iki Molėtų – atnaujintą, tvarkingą ir saugų kelią vairuotojams – taip, betono kelio atsisakysime. Ypač svarbu pabrėžti šiuo metu keliaujantiems į Molėtus ar Uteną, kad jie pasirinktų alternatyvų maršrutą, jog nereikėtų papildomai gaišti laiko prie šviesoforų.
Pravažiuoti per statybvietę galima, nes eismas užtikrintas šviesoforais, tačiau greičiau ir efektyviau kelionės tikslą pasieksite pasirinkę alternatyvų maršrutą.
Visos laidos klausykite čia:
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!