Seimas dar birželio mėnesį patvirtino Administracinių nusižengimų kodekso ir Aplinkos apsaugos įstatymo pataisas, kuriomis baudos diferencijuojamos pagal pažeidimo mastą, daromą neigiamą poveikį aplinkai.
Bausmės už nusižengimus prieš gamtą – nuo gegužės mėnesio
Piniginės baudos naujaisiais 2025 m. laukia tų žmonių, kurie atliks želdynų apsaugos pažeidimus, vykdys įvairią, neteisėtą veiklą prieš gamtą ir ne tik.
Pagal Administracinių nusižengimų kodekso ir Aplinkos apsaugos įstatymo pataisas, sugriežtintos baudos fiziniams asmenims už pažeidimus gyvosios gamtos srityje, žvejybos, miško kirtimo ar atkūrimo reikalavimų nesilaikymą. Pagal pažeidimo mastą diferencijuotos baudos už ūkinės ir kitos veiklos vykdymą nesilaikant aplinkosauginių reikalavimų.
Fiziniams asmenims nustatyta atsakomybė už reikalavimų nesilaikymą vykdant transporto priemonių techninę priežiūrą ar remontą, o juridiniams asmenims – už želdynų apsaugos pažeidimus, neteisėtą ar pažeidžiant nustatytus reikalavimus laukinių gyvūnų laikymą ir prekybą, netinkamą invazinių rūšių, genetiškai modifikuotų organizmų naudojimą, neteisėtą fluorintų dujų įvežimą.
Šie pakeitimai, išskyrus atsakomybės įtvirtinimą už požeminio vandens gręžinių neįregistravimą žemės gelmių registre, įsigalios nuo šių metų liepos 2 d. Pakeitimas dėl požeminio vandens gręžinių neįregistravimo Žemės gelmių registre įsigalios pasibaigus 3 metų amnestijos laikotarpiui – 2025 m. gegužės 1 d.
Ribojimai automobiliams
Automobilio vairuotojų laukia naujovės: reikės atkreipti dėmesį į naują mokesčių akcizo dalį, kuri vėliau bus skiriama Lietuvos Respublikos gynybos fondui.
Nuo 2025 m. sausio 1 d. įsigalioja nauja akcizų mokesčio sudedamoji dalis – anglies dioksido dedamoji (toliau – CO2 dedamoji) ir saugumo dedamoji, kurių dalis bus skiriama Lietuvos Respublikos gynybos fondui. Atsižvelgiant į tai, Pakeitimu AĮ papildomas nauju 3 priedu (atitinkamai buvęs AĮ 3 priedas yra laikomas AĮ 4 priedu), kuriame nustatoma energinių produktų CO2 dedamoji 2025–2030 metams ir saugumo dedamoji 2025–2030 metams išreikštos eurais:
Lengvojo automobilio išmetamas anglies dioksido (CO2) kiekis yra nustatomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos motorinių transporto priemonių registracijos mokesčio įstatyme nurodyta tvarka, taikoma nustatant Kelių transporto priemonių registre registruojamų motorinių transporto priemonių išmetamą anglies dioksido (CO2) kiekį.
Po 2025 m. sausio 1 d. įsigijus lengvąjį automobilį, įsigijimo kainos dalis, viršijanti nustatytus ribojimus, priskiriama neleidžiamiems atskaitymams per laikotarpį, kurį automobilis bus nudėvimas.
Pagal PMĮ 30-2 straipsnio nuostatas, lengvųjų automobilių, kurių CO2 emisija viršija tam tikrą ribą, leidžiami atskaitymai yra apriboti. Šiuo atveju, automobilio įsigijimo kaina yra 28 000 Eur, tačiau leidžiami atskaitymai apriboti iki 25 000 Eur, todėl pelno mokesčio apskaičiavimo tikslais vieneto pajamos gali būti sumažinamos tik 25 000 Eur šio automobilio įsigijimo kainos dalimi, kuri pagal PMĮ 18 straipsnyje nustatytą tvarką priskiriama ribojamų dydžių leidžiamiems atskaitymams dalimis per šio turto nusidėvėjimo laikotarpį.
Pardavus automobilį už 30 000 Eur, vienetas gali priskirti leidžiamiems atskaitymams tik tą dalį įsigijimo kainos, kuri atitinka leidžiamų atskaitymų ribą (25 000 Eur), sumažintą nusidėvėjimo suma, įtraukta į ribojamų dydžių leidžiamus atskaitymus, t. y. vienetas, apskaičiuodamas turto vertės padidėjimo pajamas, to turto apribotą įsigijimo kainą (25 000 Eur) sumažina nusidėvėjimo suma, įtraukta į ribojamų dydžių leidžiamus atskaitymus.
Perduodate turtą kitam – štai, ką turite žinoti
Remiantis Valstybinės mokesčių inspekcijos informacija, PMĮ 16 straipsnis nustato turto vertės padidėjimo pajamų apskaičiavimą. Jeigu vienetas perleidžia turtą kitų asmenų nuosavybėn, tai turto vertės padidėjimo pajamomis laikomas to turto perleidimo kainos ir įsigijimo kainos skirtumas. Jei vienetas kitų asmenų nuosavybėn perleidžia turtą, kuriam pelno mokesčio apskaičiavimo tikslais šis vienetas skaičiavo nusidėvėjimą, tai minėtas vienetas, apskaičiuodamas turto vertės padidėjimo pajamas, to turto įsigijimo kainą sumažina nusidėvėjimo suma, įtraukta į ribojamų dydžių leidžiamus atskaitymus.
Šiek tiek padidės mokesčio tarifas lošimo srityje
Valstybinė mokesčių inspekcija, dar anksčiau šiais metais pranešė, kad nuo 2025 m. sausio 1 d. organizuojant lošimus lošimo automatais, stalo lošimus, bingą, totalizatorių, lažybas ir nuotolinius lošimus, loterijų ir lošimų mokesčio bazei vietoje šiuo metu taikomo 20 proc. mokesčio tarifo bus taikomas 22 proc. loterijų ir lošimų mokesčio tarifas.
Taip pat, kaip naujienų portalas tv3.lt primena, už Azartinių lošimų įstatymo pataisas, kuriomis griežtinami lošimų sektoriaus ribojimai ir nustatymą, kad minimalus lošiančių asmenų amžius siektų 21 m. balsavo 87 parlamentarai, susilaikė 4, prieš nebalsavo nei vienas dalyvavęs Seimo narys. Šis įstatymas įsigalioja 2025 m. liepos 1 d.
Nuo 2025 m. pokyčiai iš Aplinkos ministerijos
Aplinkos ministerija patvirtino tvarkos aprašą, kuriuo nustatyta žemės sklypų, kuriems nustatomi servitutai, planų rengimo tvarka.
Nuo 2025 m. sausio 1 d. servitutų ribos, pagal šia tvarka parengto plano duomenis, bus pažymėtos Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje ir viešai matomos visiems naudotojams. Šis sprendimas užtikrins aiškumą ir skaidrumą, suteikiant galimybę kiekvienam norinčiam peržiūrėti informaciją apie konkretaus sklypo servitutus.
Iki šiol servitutų ribos Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje nebuvo žymimos.
Servitutai – teisė neperžengiant tam tikrų ribų naudotis svetimu nekilnojamuoju daiktu arba teisė tam tikru atžvilgiu apriboti savininką.
Atliekų tvarkymas
Nuo 2025 m. sausio 1 d. fosfogipso atliekų šalinimui sąvartyne siūloma nustatyti mokestį už aplinkos teršimą. Šiuo metu mokestis nėra taikomas.
Įstatymų paketas apima Atliekų tvarkymo, Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo, Mokesčio už aplinkos teršimą, Aplinkos apsaugos, Rinkliavų įstatymų ir Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimų projektus. Jiems dar turės pritarti Seimas.
Jokių dujų balionų daugiabučiuose
Nuo 2025 m. trijų ir daugiau aukštų daugiabučiuose namuose dujų balionai negalės būti naudojami. Jų keitimui į centralizuotai tiekiamas gamtines dujas ar elektrą šiais metais Energetikos ministerija skiria 3,8 mln. eurų. Parama jau pasinaudojo trys ketvirtadaliai daugiabučių, kurių gyventojai naudojosi dujų balionais.
Atsisakant dujų balionų naudojimo virtuvėje gyventojai kviečiami rinktis – tęsti naudoti dujas ir jungtis prie centralizuotai tiekiamų gamtinių dujų (jeigu prie namo jau yra įrengti gamtinių dujų įvadai) arba rinktis elektrą. Valstybės parama skiriama ne tik dujų sistemos ar elektros instaliacijos įrengimui daugiabutyje, bet ir naujos saugesnės viryklės įsigijimui.
Parama vienam butui sieks iki 726 eurų: daugiabučių namų vidaus tinklų įrengimui ar pertvarkymui laiptinėse bei bendros paskirties patalpose – iki 242 eurų, namo butų elektros instaliacijos ar dujų sistemos pertvarkymui – iki 242 eurų, taip pat elektrinės arba dujinės viryklės įsigijimui – iki 242 eurų. Taip pat bus kompensuojamos daugiabučio namo atstovo administravimo išlaidos už darbus, susijusius su daugiabučių namų vidaus tinklų įrengimu ar pertvarkymu ir viryklių įsigijimu – 3 proc. nuo daugiabučių namų vidaus tinklų pertvarkos darbų ir viryklių įsigijimu numatytų maksimalių finansavimo įkainių.
Nuo kitų metų – kompensacijos Černobylyje nukentėjusiems asmenis
Lietuvos Respublikos Seimas 2024 m. spalio 17 d. priėmė Lietuvos Respublikos vienkartinių kompensacijų asmenims, kurių sveikatai padaryta žala likviduojant Černobylio atominės elektrinės avarijos padarinius, ir jų šeimos nariams, taip pat asmenims, Antrojo pasaulinio karo ir okupacijos metais išvežtiems priverstiniams darbams, buvusiems getuose, įkalinimo įstaigose ir kitose laisvės atėmimo vietose, įstatymą Nr. XIV-3038 (toliau – Įstatymas), kuris įsigalioja 2025 m. sausio 1d.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
