Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) dėstytojas ir karybos ekspertas Deividas Šlekys teigė, kad Astravo AE jau seniai yra laikoma grėsme Lietuvos saugumui dėl abejotinos statybos kokybės, tačiau institucijų požiūris į ją per dešimtmetį nepasikeitė. Grėsmė liko tokia pati, tačiau jokios naujos dinamikos nėra.
„Mano manymu, ši elektrinė yra realus faktas, kuris jau dešimtmetį egzistuoja mūsų saugumo darbotvarkėje. Jos pastatymas seniai įvardytas kaip grėsmė, nes žinome ir baiminamės dėl statybos kokybės.
Iš esmės atsakingos institucijos nėra pakeitusios nei savo veikimo algoritmo, nei požiūrio į šią situaciją“, – sakė jis.
Astravo AE – vis dar dėmesio centre
Pasak eksperto, Astravo AE kaip buvo, taip ir liko visuomenės dėmesio centre, nors ir nėra taip plačiai ar daug kalbama būtent šiuo metu.
„Galbūt ši tema dabar nėra kasdienėse antraštėse ar visuomenės dėmesio centre, bet realiai – ta elektrinė kaip stovėjo, taip stovi. Kaip buvo problema Lietuvai ir Vilniui, taip ir liko. Niekas nepasikeitė – mes tiesiog pripratome gyventi jos šešėlyje.
Bet visų kitų problemų fone nereikėtų pamiršti, kad mūsų kaimynystėje vis dar stovi branduolinė jėgainė“, – teigė karybos ekspertas.
D. Šlekys dalijosi, kad situacija dėl elektrinės šiuo metu stabili ir naujų grėsmių nėra, nors ji vis niekur nedingo.
„Negalėčiau pasakyti, kad pastaruoju metu būtų kokių nors naujų judesių ar grėsmių, kurios mus turėtų gąsdinti. Atvirkščiai – atrodo, kad viskas veikia stabiliai. Ar ji šiuo metu funkcionuoja, ar ne – tiksliai nežinau, bet faktas tas, kad ji egzistuoja“, – įvertino VU TSPMI dėstytojas.
Astravo AE vaizdai iš Lietuvos
Spalio 7 d. neįprastais Astravo AE vaizdais dalijosi „Orai ir klimatas Lietuvoje“ savo „Facebook“ paskyroje. Iš Vilniaus ir Kauno buvo aiškiai matyti Astravo AE garai, kylantys iš aušinimo kaminų.
„Šiandien vietovėse aplink Kauną ir Vilnių vyravo labai ramios atmosferos sąlygos. Priežemio sluoksnyje vėjas buvo itin silpnas. Susidarė sąlygos tiek dūmams, tiek garams iš aušinimo kaminų kone tiesiu stulpu kilti į viršų.
Šį reiškinį pastebėjo ne tik kauniečiai, bet ir vilniečiai. Pastarųjų daugiausia, nes iš Vilniaus buvo aiškiai matyti garų stulpai kylantys iš Astravo AE. Atrodė įdomiau, nes apylinkėse dar kybojo nestori sluoksniniai debesys.
Susidarė vaizdas, kad elektrinė kaip kokia debesų gamykla gamina debesis. Ir taip tai tiesa, jog kartais vandens garai pakilę iš aušinimo kaminų sukuria laikinus debesis (pavadinimu homogenitus), bet tie svaičiojimai apie tai, kad dėl tokių kaminų specialiai užtraukiamas debesimis dangus, jog dieną nešviestų Saulė, tėra tik kažkieno nesuprantančio atmosferos nusišnekėjimai“, – buvo rašoma „Orai ir klimatas Lietuvoje“ savo „Facebook“ paskyroje.
Taip pat „Orai ir klimatas Lietuvoje“ paskyroje prieš porą dienų buvo įkelta dar viena viena nuotrauka, pratęsiant ankstesnį įrašą apie Astravo AE ir paaiškinant, kodėl iš garų susiformavo it debesys.
„Pratęsiant ankstesnio įrašo temą. Nuotrauka – iš serijos „tik nerodykite to sąmokslo teorijų skleidėjams“, nes po to prisigalvos kažko apie geoinžineriją.
Štai taip gana įspūdingai spalio 7 dieną atrodė iš Astravo AE aušinimo bokštų kylantys garai. Galima matyti ne tik aukštą (nes meta šešėlį) garų stulpą, tačiau ir debesų „akį“. Kadangi buvo labai ramios oro sąlygos, vėjas silpnas (ir ne tik prie žemės paviršiaus), todėl kone tiesia linija į viršų pakilę vandens garai formavo homogenitus debesis.
Ant šitų (ypač esančių menamos akies vyzdyje) jau galima sakyti, jog jie nenatūralūs, nes tikrai susiformavo dėl elektrinės (t. y. žmogaus veiklos). Tiesa, jeigu nebūtų ten veikiančios elektrinės tai sluoksniniai debesys vis tiek ten būtų buvę. Tiesiog tos akies formos šioje nuotraukoje nematytumėme. Debesų masyvas atrodytų vientisesnis.
Sentinel-2 palydovo nuotrauka. 2025-10-07. Aukštai pakilusių garų įtaka sluoksniniams debesims matyti net ~20 km spinduliu aplink atominę elektrinę“, – buvo rašoma „Orai ir klimatas Lietuvoje“ savo „Facebook“ paskyroje.
Antanaitis apie saugumo padėtį Lietuvoje
Nors pasaulyje netrūksta geopolitinių įtampų, ekspertai teigia, kad mūsų šalis išlieka viena saugiausių vietų Europoje. .
Karybos ekspertas, Lietuvos kariuomenės atsargos majoras Darius Antanaitis kalbėjo, kad anksčiau galėjo pasirodyti, kad Lietuvoje yra nesaugu, dėl vykstančios Rusijos karo Ukrainoje padėties. Tačiau jis taip pat teigė, kad Europos mastu, Lietuva iš tiesų gyvena vienoje saugiausių vietų (geopolitiškai).
Pasak eksperto, saugumo grėsmės regione kyla ne tik iš Ukrainos konflikto, bet didžiausias pavojus Suomijai dėl ilgos sienos su Rusija ir Rusijos karinėje Arkties bei pasienio su Suomija veikloje.
„Viena iš saugumo problemų šiame regione yra Ukraina. Žvelgiant į šalis, kurios, manoma, gali būti sekančios Rusijos puolimų taikinys, didžiausia grėsmė kyla Suomijai, kuri turi milžinišką sieną su Rusija – sienos ilgis yra maždaug du kartus didesnis negu Lietuvoje.
Be to, rusai iki pilno masto karo Ukrainoje stengėsi konsoliduotis Arktyje. Dabar jie vysto naujus pajėgumus būtent Arkties regione ir pasienyje su Suomija“, – pasakojo karybos ekspertas.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
