Pasak FNTT, kaltinimai dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo ir neteisingų duomenų apie pajamas pateikimo yra pareikšti dviem paeiliui vienai įmonei vadovavusiems direktoriams ir kitos tarpusavyje susijusios įmonės vadovui.
Tarnybos teigimu, pirmosios, ne vieną Kaune gerai žinomą butų ir kotedžų kvartalą pastačiusios, įmonės vadovai trejus metus neteikė pastatytų gyvenamųjų namų vertės apskaičiavimo, sąmatų, atliktų darbų aktų.
Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad du jai vadovavę vyrai į apskaitą neįtraukdavo pastatytų butų ir butų bei žemės sklypų pardavimų, neteikė privalomų duomenų valstybės institucijoms ir registrams.
Manoma, kad dėl vadovų veiklos įmonė per trejus metus galėjo išvengti maždaug 201 tūkst. eurų PVM prievolės.
Pareigūnų dėmesio sulaikė ir vienas šios įmonės buvusių akcininkų, kurio valdomoje kitoje bendrovėje taip pat nustatyti apskaitos tvarkymo pažeidimai. Įtariama, kad įmonės vadovas į apskaitą neįtraukė gautų grynųjų pinigų ir iš viso neapskaitė nekilnojamo turto pardavimo sandorių už 232 tūkst. eurų.
Tokiu būdu per dvejus metus jis valstybei galėjo nesumokėti maždaug 19 tūkst. eurų PVM.
Šią baudžiamąją bylą nagrinės Kauno apygardos teismas.
