„Siekiama, kad į metinį karo prievolininkų sąrašą nebūtų įtraukiami dėl sveikatos priežasčių netinkami abiturientai. Kurie turi sveikatos problemų, jų iš karto į sąrašus nedėtų“, – posėdžio išvakarėse Eltai teigė NSGK pirmininkas Arvydas Pocius.
Tokį siūlymą iškėlė Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas Artūras Žukauskas.
Nors dar praėjusiais metais Krašto apsaugos ministerijai (KAM) parengus siūlymą, numatantį alternatyvius tarnybos būdus aukštosiose mokyklose besimokantiems studentams, šiai idėjai itin prieštaravo švietimo bendruomenė ir kai kurių jaunimo organizacijų atstovai.
Dėl šios priežasties pakoreguotame įstatymo projekte atsisakyta idėjos į šauktinių sąrašus įtraukti dabar besimokančius studentus ir nuspręsta šaukti jaunuolius iš karto pabaigus mokyklą.
Apie šaukimą jie sužinotų dar būdami 17 metų, kai jiems būtų atlikta sveikatos patikra. Gavę šaukimą jaunuoliai į aukštąsias mokyklas negalėtų stoti tol, kol neatliktų karinės tarnybos.
Kitaip nei anksčiau, karo prievolės įstatymo pakeitimo pakete taip pat numatoma, kad tarnybai būtų šaukiami 18–22 metų jaunuoliai. Pagal dabar galiojančią tvarką šaukimo amžius yra 18–23 metai.
Dar viena naujovė yra tarnybos laiko diferencijavimas – į privalomąją pradinę karo tarnybą prievolininkai būtų kviečiami 9 mėnesių periodui, tačiau, atsižvelgiant į Lietuvos kariuomenės poreikius, tarnybos laikotarpis galėtų būti sutrumpinamas iki 6 mėnesių.
Tie jaunuoliai, kurie yra pabaigę aukštąsias mokyklas ir įgiję specialybes, kurių kariuomenėje trūksta ar kurių kariuomenė nerengia, pvz. aviacijos, avionikos specialistai, inžinieriai, medikai bus kviečiami į tarnybą 3 mėnesiams, per kuriuos įgis reikiamą bazinį karinį parengimą. Siekiama, į kariuomenę pritraukti daugiau specialistų, kurie po tarnybos būtų aktyviojo rezervo dalimi tam, kad ištikus krizei, specialių žinių turintys kariai galėtų efektyviai prisidėti prie užduočių vykdymo.
Įstatymo pataisos įsigaliotų nuo 2026 metų.
