Tačiau ukrainiečiai priprato prie beveik dvejus metus tebesitęsiančio konflikto, net ir tie, kurie gyvena arčiau fronto linijos.
„Situacija yra normali. Ji yra bloga“, – sako 27-erių Charkivo gyventojas Vladislavas.
Abejingas Vladislavo padėties apibendrinimas kontrastuoja su šią savaitę Charkive įvykusia tragedija – per Rusijos apšaudymą raketomis ir dronais čia žuvo 11 žmonių. Tai buvo vienas daugiausiai aukų pastaruoju metu pareikalavęs išpuolis.
Vos už 30 kilometrų nuo Rusijos sienos esantis Ukrainos šiaurės rytų miestas Charkivas nuo plataus masto Maskvos įsiveržimo pradžios 2022 metų vasarį apšaudomas dažnai.
Įsibegėjant invazijai beveik pusė Charkivo srities buvo okupuota, Rusijos pajėgos stovėjo ties miesto riba, tačiau po Ukrainos puolimo tų pačių metų rudenį buvo priverstos atsitraukti.
Nepaisant to, Charkivo apšaudymai tęsiasi, tačiau 24-erių Jaroslavas iš toliau nuo miesto centro esančio Saltivkos rajono irgi vadina situaciją normalia, nors pasakoja kartais matantis rusų raketas.
„Nebijau. Nieko nebijau, nes čia gyvenu, o karas vyksta dvejus metus“, – sako vaikinas.
Pasak Charkivo mero, dėl besitęsiančių Rusijos smūgių 350 tūkst. žmonių gyvena be stogo virš galvos.
„Tokia yra mūsų laisvės kaina. Tai kaina, kurią mokame už viso pasaulio demokratinių vertybių gynimą“, – teigė Ihoris Terechovas.
Charkive gyvenantis 38-erių Vladislavas pasakoja eidamas gatve niekada nežinantis, kada Rusija puls.
„Kaip matėte praėjusią savaitę, žmonės tiesiog užsiima savo reikalais, eina į parduotuvę, darbą“, – sako vyras.
„Kitą sekundę Rusija atakuoja civilius žmones“, – priduria jis.
Paklaustas, ar vis dar tiki šalies pergale, ukrainietis atsakė teigiamai, tačiau kalbėjo nežinantis, kada ji bus pasiekta.
„Esame priklausomi nuo Vakarų sąjungininkų“
Vladislavo nuomonė atspindi ukrainiečių norą tikėti pergale, nepaisant nuotaikų fronte.
Rusijai nepavyko per pirmas kelias invazijos dienas užimti Kyjivo ir sunaikinti politinės šalies vadovybės, tačiau okupuota tebėra apie penktadalis Ukrainos teritorijos.
Ilgai lauktas Ukrainos kontrpuolimas pernai nepasiekė reikšmingų teritorinių laimėjimų, o pernai metų pabaigoje piką pasiekė nerimas dėl stringančios Europos Sąjungos (ES) ir JAV paramos.
Kyjive, Michailovo aikštėje, sutikti ukrainiečiai neabejoja savo šalies pergale, bet perspėja, kad Vakarų parama būtina jai pasiekti.
„Tai labai sudėtinga situacija, todėl esame priklausomi nuo Vakarų sąjungininkų, o be Vakarų sąjungininkų pagalbos yra labai sunku, nes mes prarandame žmones kaskart – civilius, ne tik karius“, – sako 41-erių Ukrainos užsienio reikalų ministerijoje dirbantis Vitalijus Renami.
Vakarų paramos klausimą jis vadino politiniu.
„Jis (paramos klausimas – BNS) priklauso nuo rinkimų JAV, politinių partijų pozicijų Europoje. Pagalba mažėja, mes tai matome, bet vis dar turime vilties, kad Europa padidins savo paramą, mūsų sąjungininkų pagalbą“, – teigia ukrainietis.
Daugiau nei 110 mlrd. dolerių JAV (101,2 mlrd. eurų) pagalba Ukrainai ir Izraeliui, Gazos Ruože kovojančiam su islamistais „Hamas“, įstrigo dėl Kongreso ir Baltųjų rūmų nesutarimų dėl kitų politikos prioritetų, respublikonams spaudžiant papildomai finansuoti JAV ir Meksikos sienos apsaugą.
Vakarai baiminasi, kad JAV prezidentu išrinkus Donaldą Trumpą (Donaldą Trampą) jis apskritai gali užspausti Ukrainą derėtis su Rusija dėl taikos vien iš noro greičiau užbaigti Amerikai kainuojantį konfliktą.
Briuselyje yra įstrigęs 50 mlrd. eurų vertės pagalbos Ukrainai paketas. Vengrija kol kas jį vetuoja, tačiau vasario pradžioje Bendrijos šalių lyderiai vėl mėgins susitarti šiuo klausimu.
Pergalė – po „dešimties ar net daugiau“ metų
36-erių motinystės atostogose esanti Alina Sugoniako sako, kad ES turėtų stiprinti sankcijas Rusijai, nes dabartinės neveikia.
Praėjusią savaitę pranešta, kad Bendrija naujas sankcijas ketina įvesti kitą mėnesį, kai bus minimos antrosios Maskvos invazijos į Ukrainą metinės.
Prasidėjus karui ES Kremliui jau paskelbė12 precedento neturinčių sankcijų, tačiau jos nesužlugdė Rusijos ekonomikos.
„JAV ir Europa galėtų Rusijos pinigus skirti Ukrainai, o Ukraina taip pat turi statyti karines gamyklas ir gaminti ginklus bei įvairią amuniciją“, – teigia ukrainietė.
V. Renami teigimu, Ukrainos pergalė priklauso nuo Vakarų paramos, politinės ir ekonominės padėties Rusijoje.
„Ekonominės sankcijos Rusijai yra labai svarbios ir Vakarų sąjungininkės turėtų jas didinti. Jei Rusija neturės pakankamai pinigų karui tęsti, tada galėsime kalbėti apie karo pabaigą, bet šiandien ši šalis vis dar turi milijardus dolerių“, – sako jis.
Iš Charkivo kilusi A. Sugoniako tvirtina tikinti visiška Ukrainos pergale ir kad jai pavyks išlaisvinti Rusijos kontroliuojamą Krymą, Donecko ir Luhansko sritis, bet tik „ilgalaikėje perspektyvoje“.
„Tai gali būti po 10 ar net daugiau metų“, – sako ji.
V. Renami irgi teigia nemanantis, kad karas baigsis šįmet. Anot jo, 2024-aisiais Ukrainos laukia sunki kova.
„Šiais metais daug žmonių mirs. Kuo daugiau ginklų turėsime, tuo mažiau žmonių mirs“, – sako Ukrainos URM darbuotojas.
Vis tik jis teigė neprarandantis optimizmo.
„Ką dar galiu padaryti“?
